2016 10 15

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Galynėjimasis su Dievu: religiniai pėdsakai Bobo Dylano kūryboje

EPA nuotrauka

Bobas Dylanas visą gyvenimą galynėjosi. Su Dievu. Jo dainų tekstuose gausu užuominų ir citatų iš hebrajiškos Biblijos ir Naujojo Testamento. Bobui Dylanui, Rytų Europos žydų palikuoniui (jo seneliai kilę iš Lietuvos ir dabartinės Ukrainos), skirta 2016 m. Nobelio literatūros premija už naujas poetines raiškas Amerikos dainų tradicijoje. Šia proga kviečiame į religinių pėdsakų roko legendos kūryboje paiešką.

„Gyvename septynias dešimtis metų, o jei tvirtesni – galbūt aštuonias“, – skaitome 90-ojoje psalmėje, be užuolankų primenančioje žmonių menkumą ir baigtinumą. Žmogaus gyvenimo dienos suskaičiuotos, negana to, pripildytos nelaimių, beprasmybės ir bergždžių pastangų. „Jūsų dienos suskaičiuotos“ (Your days are numbered) – perspėja ir šių dienų psalmininkas, šiemet pasiekęs biblinį amžių: Shabtai Zisel ben Avraham, kitaip Robertas Allenas Zimmermanas arba Bobas Dylanas. Gegužės 24 d. Dylanui suėjo septyniasdešimt penkeri. Šia proga nenuilstantis pranašas netgi trumpam sustabdė savo koncertinį turą pavadinimu Never Ending Tour, su kuriuo aplankė per šimtą šios žemės koncertų salių. Jubiliejaus proga Dylanas paruošė dovaną sau ir savo ištikimai bendruomenei, jį lydinčiai per gyvenimą: gegužės 20 d. pasirodė jo 37-asis studijinis albumas pavadinimu Fallen Angels.

Puolę angelai, šešėliai naktyje (Shadows in the Night, 2015), pašlijęs pasaulis – apžvelgus per penkis šimtus dainų, kurias yra parašęs šiųmetis Nobelio literatūros premijos laureatas, tampa akivaizdu, kad Bobas Dylanas visą gyvenimą galynėjosi – su Dievu. Jo dainų tekstuose gausu užuominų ir citatų iš hebrajiškos Biblijos ir Naujojo Testamento – ir anaiptol ne vien laikotarpiu nuo 1979 iki 1981 m., kai Dylanas atsivertė į krikščionybę. Kas neišmano Biblijos, šių užuominų vargiai ras ir supras.

Nuo pat septintojo dešimtmečio, kai Dylano dainos buvo persmelktos folkloro ir maišto dvasios, iki vėlyvosios kūrybos etapo, teismas ir malonė, nuodėmė ir atleidimas, išganymas ir prakeiksmas, dangus ir pragaras yra centrinės Dylano temos. Rojaus, kito, geresnio, pasaulio, auksinio miesto, dangiškosios Jeruzalės ilgesys išsilieja protesto, meilės dainomis (kam jos skirtos?), pasakojimais – viltimi, kad jis suspės pasibelsti į dangaus vartus dar prieš jiems užsiveriant (Tryin’ to Get to Heaven, 1997).

Dylano dainų pasaulyje įkurdinamas Abraomas, 61-ajame greitkelyje (Highway 61) turintis nužudyti savo sūnų, arkangelas Gabrielius, pučiantis ragą, Dovydas ir Galijotas, Jėzus ir šėtonas, gundytojas ir sugundytasis. Nuo tvano iki Kalno pamokslo, nuo Edeno sodo iki Getsemanės sodo, nuo Armagedono iki Jeruzalės – Biblijos pasakojimai Dylanui gerai pažįstami. Tą patvirtina ir dažniausiai grojama jo daina All Along the Watchtower, 1967 m. pasirodžiusi albume John Wesley Harding.

Dainoje All Along the Watchtower kvailys ir vagis iš sargybos bokšto stebi tą patį pašlijusį pasaulį. „Turi būti išeitis / Tarė vagiui kvailys / Čia per daug painiavos / Nerandu paguodos“ (There must be some kind of way outta here / Said the joker to the thief / There’s too much confusion / I can’t get no relief). Vagis, nepaisydamas artėjančios nelaimės, ragina atsipalaiduoti – dar ramu prieš audrą. „Tik skaitydamas pranašą Izaiją supranti, kad visa tai vyksta jau Dievo teismo akivaizdoje“, – sako profesorius, Dylano kūrybos žinovas ir išsamios jo biografijos autorius Heinrichas Deteringas.

Dylano religinė sąmonė seniai nagrinėjama kaip atskira tema. Ypač JAV bei Anglijoje leidžiami moksliniai veikalai apie „Dylano nuodėmės vaizdinius“, sudarinėjami „Bobo Dylano žydiškiausių dainų“ sąrašai (nuo Talking Hava Nagila Blues, Everything is Broken iki Blowin’ in the Wind), o rabinai ir teologai diskutuoja, ar Dylanas žydas, krikščionis, žydas krikščionis, agnostikas, cinikas ar visa kartu sudėjus.

Atsivertęs į krikščionybę, tarp 1979 ir 1981 m., Dylanas išleido tris albumus evangeline tematika. 1978 m. pabaigoje Dylanas, eilinįsyk nusivylęs gyvenimu ir kamuojamas asmeninių bėdų, prisijungė prie evangelinės Vynuogyno bendruomenės Kalifornijoje, išklausė Biblijos kursą ir pasikrikštijo. Daugeliui kritikų ir gerbėjų tai buvo ir nesuprantamas, ir neatleistinas žingsnis. Antai muzikos profesionalams skirtame žurnale Melody Maker Dylanas buvo pašiepiamas kaip „Biblijos kaubojus“, dienraštyje Der Spiegel buvo šaipomasi, esą Dylanas – „keistas pamokslininkas“, kurio „šventeiviškai reakcingi“ tekstai esantys „tiesiog naivūs“. Pasak Dylano kūrybos tyrinėtojo Richardo Kleino, suprantama, kad Dylano tekstai tuomet sukėlė pasipiktinimą: „Tai buvo funkcionali, primityvi, kartais propagandinė lyrika. Nežinia, kas jam buvo užėję.“

Evangelikai iki šiol bando savintis Dylaną: esą jis „turbūt žymiausias mūsų laikų mesijinis žydas“. Tačiau tai tėra gražūs norai. Jėzaus asmuo Dylaną domino dar jaunystėje. Ir pats Dylanas, nors 1997 m. dainavo prieš popiežių, tačiau sykiu, užsidėjęs kipą, grojo chasidiško Chabad judėjimo auditorijai ir su vienu iš savo sūnų Jeruzalėje šventė Bar micvą.

„Organizuota religija ne man, – 1961 metais pareiškė dvidešimtmetis Dylanas. – Religijų grumtynės manęs nedomina. Aš dar nemačiau Dievo. Kai pamatysiu, tada ir apsispręsiu.“ Tačiau prie netikinčiųjų, – pirmasis albumas po minėtojo atsivertimo tarpsnio 1983 m. pavadintas Infidels (Netikintieji), – jis savęs visgi nepriskiria. Šis „roko mesijas“, kuris per daugiau nei penkis dešimtmečius kaip niekas kitas paveikė populiariosios muzikos istoriją, kas kartą išpažįsta savo tikėjimą, kaip antai epiniame kūrinyje Ain’t Talkin, just Walkin (2006): vakarėja, dainius išsiruošia pasivaikščioti po mistinį sodą – neabejotinai biblinį Edeno sodą. Praeidamas pro vėsų ir lyg krištolas tyrą šaltinį, jis kažką sutinka – iš užnugario. Tačiau dainius nenori kalbėti, jis tenori klajoti – po šį nuvargusį ir sielvarto kupiną pasaulį, kurio niekas nebesieja su rojumi. Devynias minutes trunka šis kelias, lydimas kuklios instrumentuotės ir veik be galo ilgų bei lėtų minorinių akordų.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Dainius išsekęs – nuo verksmo. Jo akys pilnos ašarų, lūpos išdžiuvusios. Jam sakė, kad maldos turi gydomąją galią, tad jis prašo mamos už jį pasimelsti. Jis stengiasi mylėti savo artimą ir daryti gera, „bet, o, motin, klojasi negerai“ (but oh, mother, things ain’t going well). Žmogaus širdyje galinti gyventi piktoji dvasia (evil spirit), skausmas ir sielvartas nesiliauja. Taigi dainius galop suvaitoja: „Aš laikausi tikėjimo, kuris jau seniai apleistas. Nėra altorių šiam ilgam ir vienišam kely“ (I practice a faith that’s been long abandoned / Ain’t no altars on this long and lonesome road). Tačiau sykiu – apdainuodamas dangaus spindesį ir amžinąją šviesą – jis klausia: „Kas sako, kad negaliu sulaukti dangiškosios pagalbos?“ (Who says I can’t get heavenly aid?). Pabaigoje ateina išsigelbėjimas: iš žemiškosios ašarų pakalnės minoro gelmių kylant į dangiškąjį A dur – geriau nebūtų sukomponavęs nė pats Johannas Sebastianas Bachas.

Dylano imtynės su Dievu ir jo tariamu nedalyvavimu – tarsi važiavimas kalneliais. Niūriausiai Dievo tolumą ir mirties artumą jis vaizduoja savo epochinės reikšmės kūrinyje Not Dark Yet (1997), kurį sudaro 24 eilutės – lygiai tiek, kiek paroje valandų. „Aš čia gimiau ir čia mirsiu prieš savo valią“ (I was born here and I’ll die here against my will), – Dylanas cituoja Talmudą, kuriame rabinas Eliezeris sako: „Be savo valios gimei, be savo valios gyveni, be savo valios miršti, ir be savo valios duosi ataskaitą prieš visų karalių Karalių, Švenčiausiąjį, tebūna Jis pagarbintas.“

Dienos suskaičiuotos, tačiau, nepaisant regimybės, yra paguoda: pradžia ir pabaiga Dievo rankose. Po mirties tamsos išaušta nauja diena, ir vieną dieną, Dylanas tuo neabejoja, jis stovės greta karaliaus: „Vieną gražią dieną aš stovėsiu greta savo karaliaus“ (Some sweet day I’ll stand beside my king (Modern Times, 2006). Tad ir albumas Shadows in the Night baigiamas malda: tai gyvenimu nusivylusiojo prašymas priimti į dangiškąjį rojų. Klasikinio gospelo kūrinio interpretacija That Lucky Old Sun nepalieka abejonių: šis prašymas bus išklausytas.

Pagal Christundwelt.de publikaciją parengė Dangė Vitkienė.

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.