2016 10 25

Elvyra Mickevič

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Lietuvos Respublikos Konstitucija – stabiliausias nacionalinės teisės aktas

Nuotraukos autorius – E. Kurauskas

Kaip ir kasmet, spalio 25 dieną Lietuvoje yra švenčiama Konstitucijos diena. Šią dieną 1992 metais vyko visuotinis referendumas, kuriuo metu žmonės priėmė naują šalies Konstituciją, kurioje atsispindi pagrindiniai demokratiniai principai. Šia proga Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doktorantės Gabrielė Taminskaitė ir Ramunė Steponavičiūtė sutiko atsakyti į klausimus apie pagrindinį šalies dokumentą.

Kam šaliai reikalinga Konstitucija?

Iš esmės pagrindinė Konstitucijos funkcija – valdžios legitimavimas, šiuo teisės aktu įsteigiama valdžia, susitariama dėl valstybės valdymo santvarkos ir sandaros (numatomas valdžių padalijimo principas, kuris skiria įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę valdžias, ir yra esmine prielaida šaliai būti demokratine teisine valstybe), įtvirtinamas svarbiausių žmogaus teisių ir laisvių paketas. Tai aukščiausią teisinę galią turintis teisės aktas, kuriam negali prieštarauti visi kiti teisės aktai. Būdama hierarchijos viršūnėje, Konstitucija teikia pagrindą visai teisės sistemai ir ją persmelkia savo veikimo principais. Tai kartu ir stabiliausias nacionalinės teisės aktas, kuris savo sudėtingais keitimo mechanizmais garantuoja, kad, papūtus, naujiems politiniams vėjams, ji nebus panaudojama antivisuomeniniams, antivalstybiniams interesams.

Kuo mūsų šalies Konstitucija skiriasi nuo kitų demokratinių valstybių Konstitucijų?

Skirtingų demokratinių valstybių konstitucijų bendrumas pasireiškia tuo, kad kiekviena iš jų įtvirtina pamatinius valstybės egzistavimo principus ir saugo pačius svarbiausius visuomenės ir valstybės interesus, kurie paprastai remiasi ir tarptautiniu lygmeniu pripažįstamais visuotiniais principais, pagrindinėmis asmens teisėmis ir laisvėmis.

Todėl nėra objektyvaus poreikio lyginti tarpusavyje skirtingų demokratinių valstybių konstitucijas. Visgi vienareikšmiškai galima teigti, jog mūsų šalies Konstitucija tikrai nėra niekuo blogesnė už kitų valstybių, tačiau taip pat nebūtų galima išskirti kažko unikalaus ir būdingo tik jai. Apskritai vargu ar šiais laikais yra įmanoma, jog kažkurioje valstybėje būtų priimta tokia Konstitucija, kuri vienokiu ar kitokiu aspektu būtų nepalyginamai geresnė už kitas konstitucijas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad visuomenės yra skirtingos ir gali pačiais svarbiausiais laikyti skirtingus interesus, gali skirtis kiekybinė interesų apsauga atskirų valstybių konstitucijose, t. y. tam tikrų klausimų detalizavimas konstitucijoje: tai, kas vienos valstybės reguliuojama įstatymais, kitos gali būti reguliuojama aukštesniu – konstituciniu lygmeniu. Skirtis gali ir konstitucijos forma – pasaulyje egzistuoja ir nerašytinės konstitucijos, kurios atlieka tas pačias funkcijas.

Kodėl svarbu išmanyti savo Konstituciją?

Viena vertus, Konstituciją išmanyti yra kiekvieno piliečio pareiga, tačiau, kita vertus, išmanyti teisės aktus juk yra teisininko darbas. Kasdieniu lygmeniu užtenka būti su mūsų Konstitucija susipažinus. Kokiu būdu – kitas klausimas. Paklausinėjus aplinkinių žmonių (žinoma, ne teisininko profesijos atstovų), kiek kartų jie yra perskaitę Konstituciją, atsakymas „nė karto“ pasigirs dažniau, negu galima tikėtis. Tačiau to paties žmogaus, niekada neskaičiusio Konstitucijos teksto ir greičiausiai jos niekada neatsivertusio, paprašius išvardinti Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, be problemų išgirsite bent penkias. Ką tai reiškia? Konstitucijos nuostatos žmones pasiekia kitais kanalais – per žiniasklaidą ir kitus šaltinius, jos nuolat visur eskaluojamos. Ar toks paties Konstitucijos teksto ignoravimas ką nors keičia? Iš esmės ne. Mes kasdien gyvename, vadovaudamiesi konstitucinėmis vertybėmis, nes jos yra bendražmogiškos, atspindinčios bendrą vidinį teisingumo supratimą, todėl yra giliai persmelkusios mūsų sąmonę ir tapusios šio laikmečio norma. Konstitucijos tekstas atsiverčiamas ir cituojamas tada, kai reikalai nuo tos normos nukrypsta – pažeidžiamos žmogaus teisės, kėsinamasi į demokratinę valstybės santvarką ir taip toliau.

Kadangi Konstitucija yra tiesioginio taikymo teisės aktas, kuris įtvirtina pagrindines asmens teises ir laisves, principines visuomenės gyvenimo nuostatas, tad kiekvienas asmuo savo teises gali ginti ir pats be niekieno pagalbos, remdamasis išimtinai vien tik Konstitucija. Dėl to iš visų įmanomų teisės aktų išmanydamas vien Konstituciją, asmuo jau bus „laimėtojas“. Be kita ko, kadangi Konstitucija priimta tautos ir joje įtvirtinti esminiai valdžios institucijų veiklos principai, tad Konstitucijos nuostatų išmanymas yra aktualus tam, kad būtų galima suprasti, ar įstatymų leidėjas veikia tautos interesais, nepažeidinėja jos valios.

Jūsų nuomone, ar mūsų Konstitucija yra nuodugni, ji viską aiškiai aprašo, ar yra daug tokių vietų, kurias turi interpretuoti Konstitucinis Teismas?

Turbūt nė vienos valstybės Konstitucija nėra nuodugni ir tokia būti negali, kadangi ji nėra skirta detaliai reguliuoti visuomeninius santykius. Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos – labai bendro, principinio pobūdžio, tai tik gairės ir ribos įstatymų leidėjui ir kitiems teisėkūros subjektams konkretinti Konstitucijoje įtvirtintą teisinį reguliavimą žemesnės galios teisės aktais. Kadangi didžioji dalis nuostatų nėra išsamios, iš esmės paliekama gana plati diskrecija teisėkūros subjektui parinkti teisinį reguliavimą, jo nuomone, atitinkantį Konstituciją (telpantį Konstitucijos ribose). Didžiausias poreikis Konstituciniam Teismui aiškinti Konstituciją yra dėl joje įtvirtintų principų turinio atskleidimo, čia ir pasireiškia konstitucinės jurisprudencijos ir konstitucinės doktrinos svarba. Kadangi Konstitucijos tekstas yra stabilus, o laikai keičiasi, Konstitucinis Teismas gali tuos principus atgaivinti ir pritraukti prie pasikeitusios realybės, todėl tai yra ir visada išliks nenutrūkstamas procesas.

Gal galite palyginti mūsų šalies Konstitucinį Teismą su kitų valstybių KT? Ar jis yra labiau aktyvus, pasyvus?

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas gali būti priskiriamas prie aktyviausių teismų, kadangi nesyk bylose dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra konstatavęs prieštaravimą Konstitucijai ir tų normų, dėl kurių nebuvo kreiptasi. Taip pat yra nemažai nutarimų, kuriuose Konstitucinis Teismas nurodo įstatymų leidėjui, koks teisinis reguliavimas, jei būtų nustatytas, neprieštarautų Konstitucijai. Kadangi Lietuva teisinės sistemos požiūriu yra jauna valstybė, tad natūralu, jog yra tikimybė, kad daug teisės normų gali prieštarauti Konstitucijai, kad daug klausimų yra nesureguliuota teisės aktais ir tokia situacija suponuoja tai, jog po nepriklausomybės atkūrimo įkurtas mūsų šalies Konstitucinis Teismas, kuriam teko formuoti naują teisės sampratą, grindžiamą realia Konstitucijos viršenybe, turi būti labiau aktyvus nei kitų valstybių, kurios turi gilias teisines tradicijas, Konstituciniai Teismai.

Kaip vertinti tai, kad Konstitucinis Teismas kartais įtraukiamas į politinius žaidimus? Pavyzdžiui, pritrūko balsų kokiam nors projektui atmesti ir kreipiamasi į KT tikintis, kad jis padės tai padaryti.

Kai yra kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl įstatymų ar pataisų, kurie buvo priimti nepritariant tam tikrai politikų grupei, prieštaravimo Konstitucijai, tokiu būdu siekiant panaikinti priimtą teisės aktą ar jo pakeitimus, tai tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog Konstitucinis Teismas yra įtraukiamas į politinius žaidimus. Taip būtų tik tokiu atveju, jeigu Konstitucinis Teismas nebūtų objektyvus ir teisės aktų atitiktį Konstitucijai vertintų vadovaudamasis ne teisiniais argumentais. Tačiau visi Konstitucinio Teismo nutarimai yra grindžiami teisiniais argumentais, tad net ir tikslingi politikų siekiai pasinaudoti Konstituciniu Teismu politiniuose veiksmuose, nebūtų įmanomi. Taigi, įvertinus Konstitucinio Teismo nutarimus ir darbą, daroma vienareikšmiška išvada, jog Konstitucinis Teismas jokiais būdais nėra ir negali būti panaudojamas kaip įrankis politiniams tikslams pasiekti.

Apskritai Jūsų pateikto pavyzdžio politiniais žaidimais nebūtų galima vadinti. Žinoma, jeigu tai daroma nuolatos, gali kilti įtarimų, tačiau iš esmės tai yra visiškai teisėta procedūra, kadangi Seimo narių grupė į Konstitucinį Teismą dėl Seimo priimto teisės akto konstitucingumo ištyrimo teisę kreiptis turi (vienintelis reikalavimas, kad ta grupė būtų atitinkamo dydžio, t. y. bent 1/5 visų Seimo narių). Jeigu Konstitucinis Teismas konstitucingumo patikros metu nustato, kad priimtas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, tai matyt ne be reikalo ir ta Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Belieka tuo tik pasidžiaugti, nes atsiranda pagrindas tobulinti teisės aktus. Na, o jeigu Teismas tokį teisės aktą pripažino teisėtu ir neprieštaraujančiu Konstitucijai – vėlgi viskas gerai, nes Teismas pašalino visas abejones dėl to teisės akto atitikties Konstitucijai.