Lk 13, 31–35 „Nedera gi pranašui žūti ne Jeruzalėje“

 Atėjo keli fariziejai ir įspėjo Jėzų: „Eik iš čia, pasišalink, nes Erodas nori tave nužudyti“. 
    Jis atsakė jiems: „Keliaukite ir pasakykite tam lapei: ‘Štai aš išvarinėju demonus ir gydau šiandien, tai darysiu ir rytoj, o trečią dieną būsiu visa atlikęs. Bet šiandien, ir rytoj, ir poryt aš turiu keliauti – nedera gi pranašui žūti ne Jeruzalėj’. 
    Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmuši akmenimis tuos, kurie pas tave siųsti. Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus, tarsi višta savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai! 
    Štai paliekami jums jūsų namai. Ir aš sakau jums: jūs manęs nebematysite, kol ateis laikas, kada imsite šaukti; ‘Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!’“

Ef 6, 10–20: Imkitės visų Dievo ginklų, kad galėtumėte išsilaikyti
Ps 144, 1. 2. 9–10. P.: Šlovė Viešpačiui, mano tvirtovei!

---

 

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Deimantas Braziulis

Štai ir tarp fariziejų atsiranda gerų žmonių, kuriems rūpi Jėzaus gyvybė. Šis pasakojimas iškart seka po Jėzaus raginimo skaityti laiko ženklus. Ir čia tarsi pačiam Jėzui duodama užuomina skaityti laiko ženklus. Jėzų nori nužudyti. Manau, kad savaime suprantamas dalykas yra pasitraukti kuriam laikui. Tokiu būdu apginti save ir savo gyvybę. Nerizikuoti savo gyvybe.

Jėzui irgi metamas iššūkis: kaip Tu skaitysi šį ženklą? Kaip pasielgsi?

Šis gražus ir kilnus įspėjimas slepia ir didelę pagundą. Jei Jėzus pabėgtų, jis išduotų save ir Tą, kuris yra Jį siuntęs. Jis išduotų save, nes nesilaikytų savo žodių, kuriuos yra sakęs: „Kas myli savo gyvybę, – ją pražudys, o kas nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje, išsaugos ją amžinajam gyvenimui” (Jn 12, 24-25). 
Mūsų savisaugos instinktas yra be galo stiprus, mes dažnai netgi nesamoningai ir spontaniškai, vos tik iškilus kad ir mažiausiai grėsmei, bandome kiek įmanydami apsaugoti save. Šiuo atveju Jėzus nesutrinka, nepuola panikuoti ir neklausia savo mokinių, ką dabar daryti. Nepasisamdo asmens sargybinių, kurie gintų jį. Atrodo, kad Jėzus jau atsakymą žinojo iš anksto ir ne todėl, kad buvo Dievo sūnus, bet dėl to, jog buvo apmąstęs. Jis suvokė, kas esąs, savo tapatumą taip pat suvokė, ką turi padaryti. Jis susitapatino ir su pranašais bei jų gyvenimo likimais. Jo aiški ir tvirta pozicija liudija aiškumą veikloje.

Jis buvo visiškai perpratęs ir atsidavęs savo misijai. Jis nieko nekalbėjo ir nedarė šiaip sau, dėl laiko „užmušinėjimo”. Jo visas gyvenimas buvo misija. 

Manau, kad man, o gal ir jums svarbu permąstyti, kas mano gyvenimo esmė, kokia mano pozicija vienu ir kitu atžvilgiu. Tuomet būsime stabilesni ir tvirtesni gyvenimo audrose. 

Bernardinai.lt archyvas