Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2016 11 27

bernardinai.lt

Evangelijos komentaras

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

I ADVENTO SEKMADIENIS Mt 24, 37–44 „Budėkite, kad būtumėte pasirengę“

  Jėzus kalbėjo savo mokiniams: 
    „Kaip yra buvę Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant. Kaip dienomis prieš tvaną žmonės, nieko nenumanydami, valgė, gėrė, vedė ir tekėjo iki pat dienos, kurią Nojus įlipo į laivą, kai užėjo tvanas ir visus nusinešė, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus. Tuomet du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. Dvi mals vienomis girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta. 
    Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats. Supraskite ir tai: jeigu šeimininkas žinotų, kurią nakties valandą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų jam įsilaužti į namus. Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“.

Iz 2, 1–5: Viešpats surinks visas tautas į amžinąją Dievo Karalystės taiką
Ps 122, 1–2. 3–4a. 4b–5. 6–7. 8–9. P.: Į Viešpaties būstą džiaugsmingai keliaujam.
Rom 13, 11–14: Mūsų išganymas arti


 

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Arūnas Pranciškus Peškaitis OFM

Jėzaus perspėjimas ir prisakymas budėti šiek tiek keistokas, gal net gąsdinantis. Kai girdime žodį „budėkime“, galvojame apie sunkų darbą, kuris mūsų laukia, apie neramybę, nerimą, apie tai, kad kažkas, ko mes nesitikim, turi ateiti, apie tai, kad galime būti užklupti darantys kokį nors nusikaltimą ar šiaip negerą darbą. Žodis „budėti“ kelia nerimą. Natūraliai kyla klausimas: kaip gali šita vieta ir šitas klausimas derėti su Evangelijos ramybe, su Jėzaus meilės skelbimu, kaip jis gali derėti su Dievu, kuris pats laukia ir įtempęs žvilgsnį turbūt svajoja apie grįžtantį, ateinantį sūnų palaidūną? Labai keisti Evangelijos paradoksai, prieštaravimai. Kodėl mums taip svarbu budėti? Jeigu jau mylime, jei esame ramybės vaikai, taikdariai, argi tai nėra pakankamas laukimo pagrindas – laukti to, kuris ateis; ar tai nėra pakankamas pagrindas laukti šeimininko, Viešpaties, laukti jaunikio. Nieko kito nebelieka, kaip galvoti, jog Jėzus per daug gerai žino mūsų kasdienybę, mūsų žmogiškos prigimties silpnumą ir pažeistumą. Jis žino, kad mūsų meilė gali užmigti, pavargti, nusilpti. Jis žino, jog tas protingas ir ištikimas tarnas, kuris toks buvo, nebūtinai toks liks.

Jis gali tapti blogas – gyvenimas keičiasi. Žmogus, gavęs ramybę, nebūtinai ją išsaugo; o jeigu saugo kaip anas kito palyginimo pilietis, užkasęs ramybės skatikus ir neleisdamas jų į apyvartą, tada toks saugojimas pavirsta savo priešingybe. Toks žmogus iš ramybės padaro saugumą, savęs adoravimą, norą užsidaryti, norą nebendrauti su tuo, kuris yra šalia jo, ir taip jis praranda ramybę, taip ateina nerimas.

Taigi raginimas budėti yra raginimas grįžti prie tos mūsų dovanos, prie to mūsų patyrimo, kurį vadiname atsivertimu ar gimimu iš Dvasios, raginimas grįžti prie Jėzaus, duodančio ramybę. Budėti reiškia išlikti tame laukime. Ramybe reikia dalytis. Tai ir yra gerasis tarnas, maitinantis šeimyną.

Dalybos visada buvo Evangelijos sėkmingiausiems personažams skirta lemtis. Dalybos, kuriose mes esame auginami, dalybos, kurių ilgimės patys. Galiausiai tos dalybos kyla iš to, kuris savimi pasidalijo ir kuris tik vienas gali pasakyti – budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos, ir supraskite, kad tas budėjimas ir yra išlikimas – santykyje, ramybėje, gyvenime. Gyvenime, kuris į jus nužengia iš aukštybių.

Bernardinai.lt archyvas