II ADVENTO SEKMADIENIS Mt 3, 1–12 „Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė“

Anomis dienomis pasirodė Jonas Krikštytojas. Jis skelbė Judėjos dykumoje: „Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė“. O jis buvo tasai, apie kurį pranašas Izaijas yra pasakęs: „Dykumoje šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!“
Pats Jonas vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu. Jo maistas buvo skėriai ir lauko medus.
Tuomet pas jį ėmė rinktis Jeruzalės gyventojai, visa Judėja ir visa Pajordanė. Jie išpažindavo nuodėmes ir buvo jo krikštijami Jordano upėje. Pamatęs daug fariziejų ir sadukiejų, einančių krikštytis, Jonas juos barė:
„Angių išperos, kas jus pamokė bėgti nuo besiartinančios rūstybės? Parodykite tikrų atsivertimo vaisių! Ir nebandykite ramintis: ‘Juk mūsų tėvas – Abraomas’. Aš jums sakau, kad Dievas gali pažadinti Abraomui vaikų iš šitų akmenų. Štai kirvis jau prie medžio šaknų, ir kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, bus iškirstas ir įmestas į ugnį.
Aš jus krikštiju vandeniu, kad atsiverstumėte, bet po manęs ateis galingesnis už mane – aš nevertas jam nė kurpių nešioti. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi. Jo rankoje vėtyklė, ir jis išvalys savo kluoną. Kviečius sugabens į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi“.

Iz 11, 1–10: Teisingai jis teis mažuosius

Ps 72, 1–2. 7–8. 12–13. 17. P.: Klestės jo dienomis teisingumas, gražiausia ramybė per amžius.

Rom 15, 4–9: Kristus išganys visus žmones

---

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Mindaugas Malinauskas SJ

Jau įsibėgėjo Šventasis Adventas! Kai kas jau spėjo įsigilinti, kas tai yra ir spėjo kažką prasmingo dvasiniam gyvenimui nuveikti ar bent pasiryžti. Kai  kas gyvena savo širdimi dar ikiadventiniame laikotarpyje. Kai kas susirūpinęs dovanomis Šventoms Kalėdoms ir vaišių stalu.

Tačiau Šventoji Katalikų Bažnyčia kviečia Adventą išgyventi taip, kas jis iš tiesų yra. Lotyniškai „adventus“ reiškia atėjimą. Kieno gi? O gi Viešpaties.

Tiesa, yra treji Viešpaties Atėjimai: Jo atėjimas kūne, Jo atėjimas šlovėje ir Jo atėjimas Dvasioje.

Jo atėjimą ir buvimą kūne tarp mūsų mes gerai žinome iš Bažnyčios tradicijos, užrašytos Biblijoje ir švenčiamos liturgijoje. Jo Atėjimas šlovėje įvyks laikų pabaigoje, mirusiems keliantis ir stosiant prieš jį paskutiniam teismui. Ir pasidaro laibai įdomu, koks gi tas trečiasis atėjimas.

Nagi jis – labai arti mūsų, nes pirmieji du atėjimas įvardinti taip tolokai nuo mūsų dienų. O taip pat, be trečiojo atėjimo Dvasioje, pirmieji du atėjimai juk taptų mums visai svetimi. Todėl reikalingas šis trečiasis atėjimas – Viešpaties atėjimas į  mūsų gyvenimus Dvasioje.

Štai dabar labai suprantamas tampa šio dienos evangelijos skaitinys:  „Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė“. Būtent Viešpats labai arti prisiartino prie kiekvieno iš mūsų ir nori ateiti į mūsų gyvenimus, padaryti juos dangaus karalystės vieta. Tam ir reikėtų atsiversti.

Tačiau kaip? Išorinis atsivertimas nėra tas pirminis. Jei taip būtų, Jonas Krikštytojas nešauktų ant fariziejų: „Angių išperos, kas jus pamokė bėgti nuo besiartinančios rūstybės? Duokite tikrų atsivertimo vaisių“.

Atsiversti pirmiausiai reikėtų širdimi, tai yra,  tapti Jėzaus draugu. Tiek pirmojo atėjimo metu Jėzus ieškojo draugų, tiek antrojo atėjimo metu naujam pasauliui Jėzus ieško ne ko kito, bet draugų. Juk galiausiai reikės amžinai kartu drugiškai būti, dar labiau – gyventi meilėje.

Tad ir atsivertimas Viešpatie atėjimui Dvasioje turi vesti į draugystę su Jėzumi.

Tegu šio Advento metu Dievo Dvasia mus kaip kirvis, kaip ugnis ir kaip vėtyklė prie mūsų būties šaknų paliečia, kad būtume pažadinti iš košmariško miego sąmoningai draugystei su Jėzumi.