Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2016 12 11

bernardinai.lt

Evangelijos komentaras

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

III ADVENTO SEKMADIENIS (Gaudete) Mt 11, 2–11 „Ar tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?“

 Jonas, išgirdęs kalėjime apie Kristaus darbus, nusiuntė savo mokinius jo paklausti: „Ar tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?“ 
    Jėzus atsakė: „Keliaukite ir apsakykite Jonui, ką čia girdite ir matote: aklieji praregi, raišieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargdieniams skelbiama geroji naujiena. Ir palaimintas, kas nepasipiktins manimi“. 
    Jiems nueinant, Jėzus ėmė kalbėti minioms apie Joną: „Ko išėjote į dykumą pasižiūrėti? Ar vėjo linguojamos nendrės? O ko išėjote pamatyti? Ar švelniais drabužiais vilkinčio žmogaus? Švelniais drabužiais vilkintys gyvena aure karaliaus rūmuose. Tai ko gi išėjote? Ar pamatyti pranašo? Taip, sakau jums, ir kur kas daugiau, negu pranašo! Jis yra tasai, apie kurį parašyta: ‘Štai aš siunčiu pirm tavęs savo pasiuntinį, ir jis nuties tau kelią’. Iš tiesų sakau jums: tarp gimusių iš moterų nėra buvę didesnio už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias dangaus karalystėje didesnis už jį“.

Iz 35, 1–6a. 10: Pats Dievas ateis ir mus išgelbės

Ps 146, 7. 8–9a. 9bc–10. P.: Viešpatie, ateik išgelbėti mūsų.

Jok 5, 7–10: Sustiprinkite savo širdis, nes Viešpaties atėjimas arti


 

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Nerijus Pipiras

Šio sekmadienio Evangelija kaip niekad artima mums. Ypač šių laikų žmonėms. Turbūt nėra nė vieno, kuris nebūtų suabejojęs. Abejonė. Mūsų tikėjimo ir gyvenimo kelionės palydovė. Kartais ji gali būti skausminga, kai, bandydami pamatuoti tiesos ilgį, aukštį ir gylį, nusideginame pirštus.

Teisinga abejonė gimdo tiesą. Daug kam, ko gero, savotišku atradimu bus šiandien evangelisto Mato mums perduoti pirmieji šio sekmadienio Evangelijos žodžiai. Kartu jie taip mums artimi. Jonas Krikštytojas, jo misijai jau visiškai baigiantis, vis dėlto siunčia savo mokinius paklausti: „Kas tu esi, Jėzau?“

Ko gero, tarp eilučių galėtų skambėti klausimas: ar aš tik neapsirikau? Ar tikrai tavyje, Jėzau, išsipildo visos išrinktosios tautos viltys, ar tikrai Tu žmonijai dovanoji kita ir kitokią, nei ji vylėsi ir įsivaizdavo, tikrovę?

Jonas Krikštytojas abejoja. Vis dėlto Jėzaus atsakyme Jono mokiniams glūdi visa mesijo misijos gelmė: mesijas neateina kaip didis politikas ar karvedys. Jis ateina akliesiems regėjimo dovanoti, nušluostyti dvasinių ar fizinių raupsų sąlygotų pūlių, dovanoti gyvenimą. Priglausti prie savęs visus, kurie yra silpni ir niekam nereikalingi.

Evangelistas Matas, tiesa, nepasako, koks buvo Jono Krikštytojo sprendimas „po abejonės“. Tačiau Jėzaus žodžiai „palaimintas, kas nepasipiktins manimi“ – neiškryps iš kelio – leidžia spėti, kad ši abejonė pagimdė tiesą.

Jonas Krikštytojas kalbėjo dykumoje. Ką mums tai galėtų priminti? Kaip Jėzus sako šio sekmadienio Evangelijoje, jis nebuvo linguojanti nendrė. Tai – nepriklausomas nuo įvairių, tiek politinių, tiek kultūrinių, tiek mąstymo, peripetijų pranašas, kuris tvirtai remiasi skelbiamos tiesos pagrindu. Jo žodžiai ne veltui skamba dykumoje – vietoje, kuri panaši ir į mūsų kasdienybę. Išdžiūvusią nuo vien tik dovanų vyniojimo ir baimės pakelti akis į Besidovanojantįjį.

Pati Jono Krikštytojo išvaizda, kurią mums taip pat primena Jėzus, taip pat simbolizuoja tvirtumą ir atsidavimą Krikštysiančiam jau ne atgailą išreiškiančiu vandeniu, bet pačia Šventąja Dvasia. Juk Jonas Krikštytojas ir buvo susijuosęs odiniu diržu, lyg Viešpaties jungu, apsivilkęs kupranugario – gyvulio, gebančio pakelti didžiausias naštas – vilnų apsiaustu.

Visa tai rodo, kad jis buvo visa savo esybe paniręs ne karaliaus rūmų didybės link, bet Jėzaus link. To, kuris ateina, kad ant savo pečių užsidėtų kryžiaus naštą ir Tėvo valią vykdytų iki galo. Tai daugiau negu pranašas. Nes jis jungia lūkesčius, tradiciją ir pilnutinai Jėzuje išsiskleidžiančią meilę.

Pripažinkim, jog tam reikia meno. O kiekvienas abejonės spyglys tik atveria rožės žiedo grožį, aromatą ir pilnatvę. Tad tegul Jonas Krikštytojas nutiesia Viešpačiui Jėzui kelią. Žmogaus širdies link…

Bernardinai.lt