2016 12 18

Kun. Algirdas Toliatas

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

< 1 min

Žmogus yra pats sau didžiausias priešas

Tai yra ištrauka iš kun. A. Toliato knygos „Žmogaus ir Dievo metai“, kurią išleido leidykla „Tyto alba“.

Dažnai kalbam apie tai, kokią turime laisvę ir ką galim rinktis. Esame laisvi daugiau arba mažiau kokybiškai nugyventi savo gyvenimą, bet nepasirenkam nei kur gimti, nei lyties, nei genų, nei aplinkos. Nepasirenkam plytos, kuri nukrinta ant galvos. Kodėl man, kodėl taip, kodėl čia gimiau, kodėl vyras ar moteris, kodėl turtingas arba vargšas, kodėl gavau ar negavau, kodėl mane pastebėjo arba kodėl pastebėjo kitą, o manęs ne? Šimtai „kodėl“, į kuriuos niekada negausime atsakymo. Dažniausiai išsirenkam tai, kam esam užprogramuoti, savo elgesiu, nuostatomis tiesiog pritraukiam tam tikrus žmones, ir niekur nuo savęs nepabėgame. Įgauname galimybę gyventi, išgyventi, sugyventi, įprasminti akimirką, kurią turim arba ne, ir raudame kaip Marija Magdalietė prie tuščio Kristaus kapo nematydami jo už nugaros. Niekaip nepersiorientuojam. Gyvenimas pasiūlo vis naujų galimybių, o mes apraudam senąsias.

Pasak Šventojo Rašto, mūsų širdyje yra Šventoji Dvasia, kuri visko išmokys, jeigu girdėsime savyje jos balsą. Tai sunkiausia, nes žmogus yra pats sau didžiausias priešas, pats dažniausiai ir atsiskiria nuo Dievo, nes nepatiki. Mūsų tragedija yra ta, kad Dievas nusileidžia iš dangaus į žemę, į mūsų namus, mūsų aplankyti ten, kur esame, bet mūsų neranda, nes mes jau iškeliavome. Vieni iškeliavo į dangų mintimis, maldomis, kiti gyvena praeitimi, nuoskaudomis, išankstinėmis nuostatomis. Bet jei nepasirenkam Jo atėjimo, galime pasirinkti kokybę, kaip tai padaryti. Tai ir yra Eucharistija.