2017 01 14

Algimantas Černiauskas

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Apie parodas ir ne tik Merkinėje

Stambus regioninis geležinkelio mazgas. Eugenijaus Drobelio nuotrauka

2017 m. sausio antrą dieną Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos lankytojų centro Merkinės dailės galerijoje buvo atidaryta gamtininko dr. Eugenijaus Drobelio fotografijos darbų paroda „Traukinukas iš ramunių pievos“.

Neįtikėtina, tačiau lankytojas parodoje pamatė ne didžiosios Eugenijaus aistros – sparnuočių, gamtos pasaulio vaizdus, o garsius, etnografiškiausius Dainavos krašto kaimus, tiksliau sodybas, naująją mažąją architektūrą, užpildančią kiemų erdvę, demonstruojančią ne tik mūsų žmonių darbštumą, amžiną norą puošti savo buitį, bet ir „etno/kultūrinių“ tradicijų virsmą, deformaciją, plitimą. Pasak Eugenijaus, stebėtina, kad miesčioniškos „etnografinės puošybos“ pavyzdžių: krokodilų, pingvinų, nieko nemalančių malūnų ir gėles kažkur „vežančių“ vežimų, mažiausiai pamatė Merkinėje.

Parke sparčiai plinta nauja invazinė augalų rūšis (Idiotikus butelensis). Marcinkonys. Eugenijaus Drobelio nuotrauka

Antrinant Eugenijui Drobeliui reikia pažymėti, kad merkiniškiai apsigynė nuo gėlių kankinimo ant elektros stulpų. Miestuose, kur minios žmonių, daug asfalto ir betono, bet mažai gyvos žemės lopinėlių, gėlių vazonai ant elektros stulpų atrodo ne taip baisiai kaip kaimuose ar mažuose mieteliuose, kur gėlės lyg ir turi teisę augti darželiuose, šalia įstaigų ar organizacijų.

Noras atrodyti „kaip mieste“ kartais pakiša koją, o tada atrodom varganai visom prasmėm. O juk galime išnaudoti mažų miestelių privalumus ir originalius gėlynus įkurdinti gyvuose žemės plotuose savo džiaugsmui ir gražiam svečių pavydui. Merkinėje tai buvo padaryta kai Lietuva 2009 metais šventė savo 1000 metų jubiliejų. Merkinė tais metais šventė dvi reikšmingas datas: 650 metų (1359 m.) nuo miesto paminėjimo kronikose ir 440 metų (1569 m.), kai Žygimantas Augustas suteikė Merkinei Magdeburgo teises ir patvirtino miesto herbą. Švenčiant šiuos jubiliejus gimnazijos pastangomis prie kelio, šlaite buvo įrengta gyva gėlių juosta su užrašu, bet gyvų, originalių gėlynų norėtųsi žymiai daugiau.

Paroda Merkinės dailės galerijoje. Algimanto ir Mindaugo Černiauskų nuotrauka

Kalbant apie mažų miestelių gyvenimą galima pasidžiaugti, kad ši paroda Parko Merkinės dailės galerijoje jau 167-oji, o pati galerija buvo atidaryta 1995 m. balandžio 23 d. Per tuos metus čia organizuojamas parodas aplankė 75 619 interesantų. Garsioji Dusetų dailės galerija buvo įkurta 1995 m. liepos 6 d. seniūnijos patalpose.

Merkinėje ir Dusetose panašiu laiku buvo atidarytos bene pirmosios Lietuvoje profesionalaus meno galerijos ne dideliuose, o mažuose miesteliuose. Čia kyla klausimėlis: ar visi Lietuvos savivaldybių centrai turi savo galerijas? Ar buvę apskričių centrai turi savo miestuose dailės galerijas? Ne erdves parodoms muziejuose ar koridoriuose, o galerijas? Dvidešimt septyneri metai Nepriklausomoje Lietuvoje laiko tarpas nemažas tokiam darbui. Ar ne dėl kultūros kariavome, ponai valdininkai?

Apie Merkinės dailės galerijos veiklą, čia eksponuotas parodas, apsilankiusius žmones būtų galima kalbėti ilgai, bet norisi pasidžiaugti, kad sausio 6 d. Merkinės dailės galerijoje buvo atidaryta dar viena – L. Beatričės Paukštės juvelyrikos ir tapybos darbų paroda. Tai pirmoji vilnietės Beatričės personalinė paroda, o atsirado ji Dainavos istorinėje sostinėje Vilijos Avižinytės, gimusios Merkinėje, o dabar gyvenančios Vilniuje, iniciatyva. Vilija pasiūlė savo draugei Beatričei pirmąją parodą surengti ne bet kur, o jos gimtojoje Merkinėje.

Merkinės gimnazijos moksleiviai integruotoje pamokoje Merkinės dailės galerijoje. Algimanto ir Mindaugo Černiauskų nuotrauka

Beatričė, atvažiavusi į Merkinę, maloniai buvo nustebinta ekspozicinės erdvės galimybių ir tuoj pat mintyse ėmėsi preciziškai dėlioti savo darbų ekspoziciją, į kurią žiūrovus pakvietė sausio 6 dieną. Smagu, kad jaunieji merkiniškiai, net ir išėję iš Merkinės gyventi į didesnius miestus, nepamiršta savo gimtojo miestelio ir stengiasi ką nors gražaus pasiūlyti, padaryti ką nors konkretaus krašto garbei ir naudai. Smagu ir tai, kad tai, kas vyksta Merkinėje, domina ir varėniškius.[1]

Štai Beatričės parodai Dalia Šemeškienė-Kleponytė iš Varėnos atsiuntė laišką /Apie keistus ryšius ir santykius arba L.Beatričės Paukštės paroda Merkinėje /, kurio ištrauką buvo be galo malonu perskaityti parodos atidarymo metu:Sveiki, gerbiami parodos lankytojai. Po tokios gausos renginių Merkinėje, atiturėję Merkinės kultūros sostinės vardą vėl meniškai pradedate Naujuosius metus ir savo tokioje pagoniškoje piliakalnių ir akmenų puoštų runomis žemėje, šiandien švenčiate katalikiškąją Trijų Karalių – magų šventę. Karaliai lydimi Betliejaus žvaigždės nešė dovanas Kūdikėliui Jėzui: mirą, smilkalus ir auksą – visa, ką tuo metu žmonija turėjo brangiausio, mistiškiausio, nepaaiškinamo ir sakralaus.

Šiandien taip simboliškai savo darbų parodą jums dovanoja Lina Beatričė-Paukštė, tai, ką menininkas turi brangiausio, – savo kūrinius…“ Sunku ką nors gražiau ir poetiškiau bepasakyti, o visą laišką su menotyriniais pastebėjimais apie Beatričės darbus parodos lankytojai suras ir perskaitys ekspozicijoje, bet laiškas davė toną visai parodos atidarymo šventei, į kurią atėjo ne tik vietiniai, bet ir suvažiavo žmonės iš Vilniaus, Pakruojo… L. Beatričės-Paukštės darbų paroda Merkinėje veiks iki vasario 6 d., o apie Merkinės, kaip kultūros sostinės (2016 m.) fenomeną galima paskaityti E. Parulskio komentare: http://www.delfi.lt/veidai/kultura/e-parulskis-merkines-modelis.d?id=73394590

Stambus regioninis geležinkelio mazgas. Eugenijaus Drobelio nuotrauka

Sausio mėnesį Parko darbuotojų parodos iškeliavo į kitus Lietuvos miestus. Eugenijaus Drobelio fotografijos darbų paroda „Traukinukas iš ramunių pievos“ sausio 10-11 dienomis buvo eksponuojama Vilniuje, Nacionaliniame lankytojų centre, kur vyko Lietuvos saugomų teritorijų direkcijų 2016 m. veiklos svarstymas. Brolių Černiauskų paroda „Žemės ir dangaus raktas“ nuo sausio 3 dienos eksponuojama Veisiejų regioninio parko direkcijoje, o apie Sąjūdžio laikų ekspediciją (1989 m.) į Kraslago žemę – Pasieniečių mokykloje Medininkuose.

Nuotrauka atminčiai po L. Beatričės-Paukštės darbų parodos atidarymo. Edmundo Paukštės nuotrauka.

P. S. Dar berašant žinutę spaudai, į parodų salę sausio 10 dieną atskubėjo Merkinės Krėvės gimnazijos moksleiviai, vyko dailės ir lietuvių kalbos integruota pamoka „Beatričės Paukštės keliais“. Kaip sakė dailės mokytojas Vytautas Černiauskas mokiniams: „Parodos lankymas tai galimybė mokytis meno, galimybė pažvelgti į pasaulį per menininko kūrybos prizmę. Išėjęs iš parodos gali atrasti savyje naujų galių, paskatinimų ieškoti, pažinti pasaulį, atverti savo kūrybinį potencialą.“ Gavę užduotis gimnazistai rinkosi sau patikusius darbus, bandydami atsakyti į „Dvidešimt klausimų apie meno kūrinį.“

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien


[1] Čia reikėtų prisiminti ir garsųjį, unikalų Merkinės chorą, kuriam šešti metai vadovauja jo įkūrėjas vargonininkas Kęstutis Breidokas. Choro veikloje dalyvauja ne tik gyvenantys Merkinėje ar merkiniškiai, išėję į kitus miestus – Vilnių, Trakus, bet ir nemažas būrelis varėniškių, žmonės iš  Ratnyčios ir Druskininkų.

Kviečiame remti Bernardinai.lt

Jei mus skaitote, žiūrite ar klausotės, galite prisidėti ir prie mūsų gyvavimo, taip tapdami misijos įgyvendinimo partneriais.

Taip, paremsiu