Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2017 01 15

bernardinai.lt

Evangelijos komentaras

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

II EILINIS SEKMADIENIS Jn 1, 29–34 „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmes!“

Matydamas ateinantį Jėzų, Jonas prabilo: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę! Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau: Po manęs ateis vyras, anksčiau už mane buvęs, nes jis pirmesnis už mane. Aš jo nepažinojau, bet tam, kad jis būtų apreikštas Izraeliui, aš atėjau ir krikštijau vandeniu“. 
    Ir Jonas paliudijo: „Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pleveno virš jo. Aš jo nepažinojau, bet tas, kuris mane pasiuntė krikštyti vandeniu, buvo pasakęs: ‘Ant ko pamatysi nusileidžiančią ir plevenančią dvasią, tas ir bus, kuris krikštys Šventąja Dvasia’. 
    Aš tai mačiau ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus“.

Iz 49, 3. 5–6: Tave padarysiu šviesa pagonims, kad mano išganymas žemės pakraščius siektų

Ps 40, 2. 4ab. 7–8a. 8b–9. 10. P.: Viešpatie, aš ateinu įvykdyti tavo valios.

1 Kor 1, 1–3: Malonė ir ramybė jums nuo Dievo Tėvo ir Viešpaties Jėzaus


 

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Nerijus Pipiras

Įdomi ir turtinga visais atžvilgiais šio sekmadienio Evangelija.

Prieš mūsų akis vėl Jonas Krikštytojas. Tas, kuris ragino atsiversti ir taisyti Viešpačiui kelią, pats mato ateinantį Jėzų. Mato, išpažįsta ir kitiems parodo.

Įdomi ta nuoroda. Jonas nerėkia: „Žiūrėkite, Jis jau čia.“ Nevartoja ir jokio politikai, nei žvaigždei apibūdinti būdingo termino. Gal net ir rankos gesto nerodo. Tik ištaria vieną gražiausių visų laikų išpažinimų: „Štai Dievo Avinėlis.“

Šiandien šis titulas daug kam iš mūsų atrodo paslaptingai. Gal net kiek paniekinamai, nes perdėm klaidingai įsivaizduojama, kad avinėlis yra tik toks keistas gyvulys, neatsiejamas nuo egzotikos. Tačiau visgi šis pasakymas turi be galo gilią prasmę. Šis terminas turi apokaliptinę gyslelę, kadangi tikima, jog laiko pilnatvei atėjus būtent avinėlis sunaikins blogį pasaulyje. Taip pat reikia prisiminti ir Perėjimo per Raudonąją jūrą įvykį. Jo išvakarėse izraelitai valgė avinėlį. Avinėlio kraujas išgelbėjo Izraelį. Ir pagaliau avinėlis – nuoroda į kančią. Tai kenčiantis tarnas, apie kurį taip pat kalba Senasis Testamentas, vedamas pjauti, kaip auka už nuodėmę.

Galime drąsiai sakyti, kas Avinėlis – lūkesčių ir vilčių išsipildymas. Jonas Krikštytojas Jį atpažįsta esantį tarp žmonių.

Galime tik stebėtis, kad Evangelijoje pagal Joną nekalbama apie Jėzaus ir Jono Krikštytojo giminystę. O gal tai ir neprasminga. Svarbiausioji žinia tiek šio trumpo teksto, tiek ir visos Evangelijos pagal Joną – apreikšti Jėzų Izraeliui. Ir kartu visam pasauliui.

Taigi, ir mes turėtume įsiklausyti į Jono žodžius: „Štai Dievo Avinėlis!“ ir ryžtis atpažinti Jėzų ne auksinėse monstrancijose, ne kaip superžvaigždę, istorijos ir kultūros magnatą, bet kaip Dievą. Be galo paprastą, nes esantį tarp mūsų, silpnų žmonių. Ir tokį didingą, nes galintį būti tarnu, tarsi avinėliu, vedamu pjauti.

Kartu šiame trumpame Evangelijos tekste paliudijama, kad Jėzuje prasideda nauja kūrinija: balandis – naujos kūrinijos simbolis – pasilieka virš Jo. Tas veiksmažodis pasilikti evangelisto Jono itin mėgstamas. Tai reiškia, jog Jėzus ir Tėvas yra viena.

Kartu tai yra ir kvietimas kiekvienam krikščioniui per visas dienas būti tik su Tuo, ant kurio pamatysime Dvasią it balandį. Taigi, ir kiekvienas iš mūsų liudykime pasauliui, kad Kristuje išsipildo visos viltys ir lūkesčiai, nesjis yra tas, kuris diena iš dienos mums leidžiasi pažįstamas, nes nuolat, kaip nuolankusis tarnas, eina ant kryžiaus sunaikinti mus kaltinantį skolos raštą…

Bernardinai.lt