Maldos už krikščionių vienybę aštuondienis Mt 4, 12–23 „Jis apsistojo Kafarnaume, kad išsipildytų Izaijo žodžiai“

Išgirdęs, kad Jonas suimtas, Jėzus pasitraukė į Galilėją. Jis paliko Nazaretą ir apsistojo Kafarnaume, prie ežero, kur susieina Zebulono ir Naftalio sritys. Išsipildė pranašo Izaijo žodžiai: 
    „Zebulono žeme ir Naftalio žeme! Paežerės juosta, žeme už Jordano, pagonių Galilėja! Tamsybėje tūnanti tauta išvydo skaisčią šviesą, gyvenantiems ūksmingoje mirties šalyje užtekėjo šviesybė“. 
    Nuo to meto Jėzus ėmė skelbti: „Atsiverskite, nes dangaus karalystė čia pat!“ 
—————————————————————————–     [ Vaikščiodamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė du brolius – Simoną, vadinamą Petru, ir jo brolį Andriejų,– metančius tinklą į ežerą; buvo mat žvejai. Jis tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“. Juodu tuojau paliko tinklus ir nuėjo su juo.
    Paėjėjęs toliau, Jėzus pamatė kitus du brolius – Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną. Juodu su savo tėvu Zebediejumi valtyje taisė tinklus. Jis ir tuos pašaukė. Jie, tučtuojau palikę valtį ir tėvą, nuėjo su juo. 
Jėzus vaikščiojo po visą Galilėją, mokydamas sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas žmonėse visokias ligas bei negales.]

Iz 8, 23b – 9, 3: Pagonių krašto žmonės išvys skaisčią šviesą

Ps 27, 1. 4. 13–14. P.: Viešpats – mano šviesa, Gelbėtojas mano.

1 Kor 1, 10–13. 17: Visi vienaip sutarkite, ir tenebūna jūsų tarpe susiskaldymų

---

 

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Mariusz Marszalek

Magiškas mąstymo būdas pasireiškia tuo, jog galvojame, kad kai būsime su Jėzumi, viskas bus gerai. Tikime, kad mūsų nepalies jokia nelaimė, nes stengiamės nedaryti jokios sunkios nuodėmės, kad nieko blogio mums neatsitiks tik dėl to, kad sekmadieniais dalyvaujame Mišiose. Koks kvailas toks mąstymo būdas rodo šiandieninė Evangelija.

Paties Jėzaus gyvenime buvo sunkių akimirkų. Štai suimtas ir nužudytas jo geriausias draugas ir vienas iš artimiausių giminaičių – tas, kuris džiaugėsi savo motinos įsčiose, kai Marija su Jėzumi po savo širdimi atėjo pas Elžbietą. Jėzus tuomet nepraranda tikėjimo, nepradeda šauktis Dievo ir lieti pyktį ant Jo. Jis nesustoja prie savo jausmų, bet atpažįsta Dievo Valią. Jono mirtis – tai ženklas, kad atėjo laikas pradėti savo viešąją veiklą, eiti pas žmones ir skelbti Gerąjį Naujieną.

Prašykime Dievo, kad ir mes atpažintumėme Dievo Valią įvairiuose gyvenimo įvykiuose.

Bernardinai.lt