2017 02 15

Norbertas Černiauskas

Universitas Vilnensis

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Dvidešimt Vasario 16-osios akcentų

R. Česnavičienės nuotr.

Praėjusio šimtmečio Lietuvos valstybingumo raidos kalendoriuje reikėtų išskirti mažiausiai tris dienas, kurios itin ryškiai pažymėtų valstybės ir visuomenės nueitą kelią.

Vasario16-oji (1918) neabejotinai simbolizuotų naujos epochos ir valstybės gimimą.

Rugpjūčio 23-ioji (1939) primintų Antrojo pasaulinio karo pradžią, valstybės praradimą, Holokaustą ir vėliau vykusią ilgametę sovietizaciją. Molotovo–Ribbentropo pakto pasirašymo data primena ir tai, kad ir pats vadavimasis iš sovietinio režimo pirmiausia prasidėjo nuo kalbėjimo apie šios datos atsiradimo priežastis ir pakto sukeltų padarinių viešinimo, kaip antai, nepaprastos drąsos mitinge 1987 m. prie A. Mickevičiaus paminklo ir 1989 m. pasaulinio masto akcijoje – Baltijos kelyje.

Trečioji data, Sausio 13-oji (žinoma, greta Kovo 11-osios), žymi aiškią šiandienės Lietuvos kūrimo pradžią, nesitraukimą nuo pasirinkto kelio – tai neabejotina laisvės (visomis dabartinėmis šio žodžio reikšmėmis) gynėjų pergalės diena.

Tačiau, kad ir kiek kalbėtume apie išskirtas ar visai nepaminėtas svarbias dienas, datas ar epochų sankirtas, Vasario 16-oji tarp jų yra neabejotinai svarbiausia. Svarbiausia atsižvelgiant ne tik į pastarojo, bet ir į likusių kelių šimtų metų mūsų valstybingumo istoriją. Valstybės tėvai – signatarai kūrė naują ir gana skirtingai įsivaizduojamą Lietuvą, tačiau svarbu tai, kad, savo pačių suvokimu, jie atkūrė kadaise nutrūkusį senosios Lietuvos (LDK) valstybingumą. Todėl Vasario 16-oji tapo ne tik pradžios, išeities pozicija, bet ir bene vienintele jungiamąja visos valstybingumo tradicijos grandimi.

Vasario 16-osios prasmę liudija ir daugialypis šios dienos atminimas, kurį užprogramavo besikeičiantys laikai, iššūkiai valstybei ir visuomenei. Lietuvoje nė viena diena neapima tiek daug įvairių prasmių, jausmų, simbolių, laikotarpio įspaudų, jokia kita data per pastarąjį šimtmetį nėra taip įvairiai paženklinta ir išjausta Lietuvos gyventojų. 

Kaip keitėsi Vasario 16-osios prasmės ir turinys per prabėgusį šimtmetį? Išskirtume bent dvidešimt chronologiškai surikiuotų šios dienos atminimo akcentų.

Taigi Vasario 16-oji kaip:

1918–1940 metai: 

rezultatas – ilgų kovų ir vargų pabaiga, lietuvių tautos ir valstybės pabudimas;

stebuklas – likimo dovana, sėkmingai susiklosčiusių geopolitinių aplinkybių rezultatas;

iššūkis – nepriklausomybės ir savosios valstybės kūrimo iššūkis, nepaprasta galimybė ateičiai;

demokratija – demokratinės Lietuvos, demokratinių vertybių ir pilietinių laisvių sinonimas, parlamentinės respublikos (1920–1927) simbolis;

tautiškumas – tautinės, stiprios valstybės emblema (1927–1940), nacionalinis vienybės ženklas;

šventė – naujo valstybinio ceremonialo, naujos šventinės dienos (šventimo) tradicijų kūrimas;

1940–1987 metai:

epocha – 1918–1940 m. valstybingumo sinonimas, veržlios ir daug pasiekusios valstybės simbolis, savotiškas Lietuvos kokybės ženklas;

vertybė – partizanų valstybės įkvėpėja ir Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (partizanų vadovybės) Vasario 16-osios deklaracijoje projektuojamos valstybės kelrodė, kovotojų (1944–1953) vertybinis-politinis pamatas;

simbolis – laisvo žodžio – „Amerikos balso“ transliacijų į Lietuvą pradžios laikas (1951), tiek Lietuvos laisvinimo bylos, tiek po visą pasaulį pabirusius lietuvius sutelkiantis simbolis;

laisvė – antisovietinio neginkluoto pasipriešinimo svarbiausias laikas, kodas ir priežastis;

alternatyva – neužmirštama laisvės diena, įvairialypė simbolinė-idėjinė alternatyva sovietinės kasdienybės ir informacinio lauko kontekste;

tabu – draudžiama tema, priešingybė konstruojamai Sovietų Lietuvai;

praradimas – prarastosios valstybės, neišsipildžiusios svajonės, prarasto laiko, praeities diena; 

1987–2017 metai:

nostalgija – buvusios valstybės simbolis, romantizuoto (savo, tėvų ar senelių) laiko „prie Smetonos“, Lietuvos aukso amžiaus sinonimas;

valstybingumas – atkuriamos valstybės idėjinis užtaisas ar net siekiamybė (1988–1991);

minėjimas – istorinė data, nuobodžių, standartinių ir biurokratizuotų minėjimų (ypač mokyklose) diena;

dokumentas – akto pasirašymo aplinkybės, signatarų (pirmiausia J. Basanavičiaus) asmenybės ir jų likimai;

laisvadienis – tiesiog laisva diena;

modernumas – modernios, modernėjančios, į europeizacijos kelią sugrįžusios Lietuvos sinonimas;

savastis(?) – istorinė data, diena, kurią esame laisvi ieškoti naujų prasmių, simbolių ir priežasčių prisiminti, minėti bei švęsti. 

Ties paskutiniu, dvidešimtuoju akcentu ir siūlome stabtelėti, pagalvoti ir atrasti unikalų bei šventišką savo santykį su Vasario 16-ąja – svarbiausia praėjusio šimtmečio Lietuvos valstybės diena. Pats metas šiai dienai suteikti naujų prasmių ir akcentų.

Dr. Norbertas Černiauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas 

Prisidėk prie išlikimo!

Jei „Bernardinai.lt“ norite skaityti ir rudenį, paremkite jau dabar.