2017 03 06

Ses. Theresa Aletheia Noble

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Gavėnios iššūkis: atmesti nesveiką pyktį

Ses. Theresa Aletheia Noble

Pradžiai: nesimaudykime kito žmogaus įniršyje

Mūsų dienomis visur aplink pilna pykčio. Pykčio emocija pati savaime nėra joks blogis. Tomas Akvinietis sako netgi tai, kad kartais reaguojant į tam tikrus dalykus nesupykti gali būti ydinga, nes protingumas kartais reikalauja pykti, pavyzdžiui, susidūrus su neteisingumu ir nuodėme.

Tačiau pyktis yra labai staigiai įsiplieskianti ir pavojinga emocija. Tad krikščionio uždavinys – rūpestingai stengtis sveiku būdu ją nukreipti.

Augustinas įspėja, kad tapęs įpročiu į kokį nors asmenį nukreiptas pyktis pamažu virsta neapykanta, o mes privalome iš visų jėgų saugotis, kad neapykanta neužvaldytų mūsų širdies. Tomas Akvinietis rašė, kad pyktis gali tapti mirtina nuodėme, jei „dėl įniršio“ žmogus „pasitraukia nuo Dievo ir artimo meilės“.

Štai kodėl taip nejauku, kad tiek daug krikščionių lengva ranka pateisina artimo meilės stokojantį rūstumą, nurodydami kaip pavyzdį Jėzų, Jeruzalės šventykloje išvartantį prekeivių stalus, arba šv. Mikalojų, kumščiu tvojantį Arijui Nikėjos susirinkime (tikriausiai tokio įvykio išvis nebuvo).

Išties iš visų mirtinų nuodėmių šią dauguma krikščionių atrodo traktuoja mažiausiai rimtai – bent jau toks įspūdis susidaro sprendžiant iš socialinių tinklų ar bet kurios kitos interneto erdvės.

Šiandienos pasaulyje, jeigu jūs esate toks kaip aš ir greitai supykstate, būtina atidžiai atsirinkti, ką mes įsileidžiame į savo ausis, mintis ir širdis. O gavėnia yra puikus metas stiprinti praktikas, kurios padeda atsitraukti nuo rūstavimo ir pasukti taikos bei artimo meilės Kristuje linkme.

Štai keletas būdų, kaip galėtumėte atsikratyti nesveiko pykčio per šią gavėnią:

1. Nesimaudykite kito žmogaus įniršyje. Kažkas neseniai pasakė eidamas pro šalį: „Gyvenimas per trumpas, kad maudyčiausi kitų įniršyje.“ Ši paprasta frazė man labai padėjo. Vadovaudamasi šia paprasta taisykle, aš nusprendžiau nebesekti kelių asmenų socialiniuose tinkluose, – nors jais žaviuosi ir juos mėgstu, – kurie nuolat mane nuliūdina ar sužadina baimę, net jeigu jiems pritariu. Kai kurie žmonės gravituoja ties kontroversiškumo riba, ir tai gali būti priimtina tol, kol neveda į nuodėmę. Tačiau nuolatiniai kitų asmenų ar grupių užpuldinėjimai (prezidentas Trumpas, popiežius Pranciškus, liberalūs, konservatyvūs asmenys… – jūs įrašykite savo priešą!) niekaip nepadeda ir neveda mūsų į šventumą.

Be abejo, būtina sekti pasaulio įvykių pulsą, tačiau ne per žmones, pilnus pagiežos ir įniršio, ar tuos naujienų kanalus, kurių tiesioginis tikslas – kurstyti nesveiką pyktį. Naujienų derėtų ieškoti patikimuose šaltinuose, išgirsti jas prie pietų stalo arba praleisti jas visiškai. Mums tikrai nėra jokio reikalo žinoti kiekvieną blogos naujienos detalę.

2. Nukreipkite pyktį į savęs perkūrimą. Klemensas Romietis rašė, kad teisingas pyktis yra tada, kai „žmogus pyksta ant savęs ir kaltina save už padarytas klaidas“. Kitaip tariant, geriau pykti ant savo nuodėmių! Tegul jūsų pyktis dėl pasaulio blogybių tampa motyvacija jums kontroliuoti tai, ką galite kontroliuoti Dievo malonei padedant – tai yra savo paties elgesį. Kaip sakė palaimintasis J. Alberione, Pauliniečių šeimos steigėjas: „Venkite žmonių, kurie nori pokyčius pradėti nuo kitų. Tikroji reforma prasideda sakant mea culpa.“ Raskite žmonių savo aplinkoje ar internetinėje erdvėje, kurie turi nuolankumo pasakyti „mea culpa“, užuot badę pirštais į kitus.

3. Pasninkaukite nuo socialinių tinklų. Socialinių tinklų ir internetinė veikla yra erdvė, suteikianti tikriausiai daugiausia galimybių patirti nesveiką pyktį. Per šią gavėnią tą laiką, kurį anksčiau skyrėte socialiniams tinklams, skirkite Dievui (gali būti, kad jis taip pat jus supykdys, tačiau ir išgydys!) Pasninkas nuo socialinių tinklų yra toks pat, kaip ir nuo kitų dalykų; padeda mums santūriau vartoti. Dažnai grįždama po tokio pasninko prie socialinių tinklų, jaučiuosi turinti aiškesnį protą ir ne taip lengvai įsitraukiu į ginčus, skandalus ir apkalbų verpetus, nešvankumus ar negatyvumą.

4. Neatsakykite iškart. Patarlių knyga sako: „Kvailas žmogus tuojau parodo pyktį“ (12, 16). Jeigu jūs supykote, tačiau jaučiate, jog privalote kažkam internete ar asmeniškai iškart atsakyti, nedarykite to! Sustokite, atsitraukite ir pasimelskite.

Pasak Efremo Siro, „dorybes formuoja malda“ ir „malda užgniaužia pyktį“. Kitaip sakant, malda padeda mums tapti kantresniems ir apdoroti savo pyktį prieš tai, kol jis taps nuodėmingas. Geriau nieko nesakyti visai, užuot pasakius ką nors, apie ką paskui reikėtų užsiminti per išpažintį.

5. Pasiekite savojo pykčio dugną. Visad pikti žmonės labai dažnai nešiojasi savo viduje neišspręstų dalykų, kurie vis išsiveržia į paviršių kasdieniame gyvenime. Mums visiems nesvarbu, ar esame iš prigimties malonūs, ar greit suirztantys, pyktis yra atskas į čia ir dabar vykstančius dalykus, tačiau drauge susijęs su gilesniais dalykais.

Retsykiais, kai pajuntu savyje stiprų pyktį, nueinu į koplyčią ir Jėzui pasakau: „Jaučiu pyktį. Kodėl?“ Nuostabu, kaip greitai jis atsako (ir kaip retai aš tuo pasinaudoju, žinodama, kad jis visada mane apdovanoja).

Prašykime Jėzaus padėti išrauti pykčio šaknis. Neretai, kai mes visiškai prarandame ramybę dėl ko nors, paprastai Dievas mus kviečia dar kai ką daugiau jam atnešti, kad jis galėtų išgydyti mūsų žaizdas.

Per šią gavėnią, jeigu mes visi mėgintume sveikiau reikšti pyktį, mūsų šeimos, mūsų Bažnyčia ir mūsų pasaulis būtų geresnė vieta gyventi.

Parengta pagal Aletheia.org