2017 03 24

Birutė Skaisgirienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Daiva Dašenkovienė: tapybos troškulys nugali viską

Daiva Dašenkovienė, „Laukimas“, drobė, aliejus.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J. Janonio g. 9) iki balandžio 1 d. galima aplankyti Daivos Dašenkovienės debiutinę autorinę parodą „Tikrovės iliuzija“.

Daiva tapybos studijas Klaipėdos universitete baigė visai neseniai, iki tol menų rimtai niekur nestudijavo, tad labai stebina jos kaip kūrėjos brandumas. Ar gebėjimas kurti yra duotybė, ar tai ateina kartu su įdirbiu – apie tai kalbamės su menininke Daiva DAŠENKOVIENE.

Kas pastūmėjo mokytis tapybos?

Manau, kad visi vaikai vaikystėje mėgsta piešti, tad ir aš save prisimenu nuolat piešiančią. Buvau stropi, stengiausi kiekvieną piešinį nupiešti vis geriau. Tas begalinis noras tobulėti nepaleido manęs daugybę metų. Analizavau garsių menininkų darbus, sprendžiau rebusus, bandydama atspėti meno paslaptis. Galiausiai atėjo tokia riba, kai supratau, kad viena tobulėti nebegaliu, nes man trūksta žinių ir įgūdžių.

Atėjo išganinga mintis, kad man reikia pagalbos. Ir ta mintis pradėjo materializuotis. Ėmiau ieškoti mokytojo. Taip sutikau Irmą Leščinskaitę (tapytoja abstrakcionistė, Klaipėdos universiteto dėstytoja). Pradėjau lankyti Irmos vadovaujamus tapybos kursus. Supratau, kad nieko nemoku. Teko viską pradėti iš pradžių. Mokymasis taip įtraukė, kad nebegalėjau sustoti, vis norėjosi dar, o kursai baigėsi. Mane apėmė neviltis. Tada Irma pasiūlė studijuoti tapybą Klaipėdos universitete. Iš pradžių labai išsigandau, nes man jau keturiasdešimt, kaip ir per vėlu pradėti, bet trauka tapybai buvo stipresnė už visas baimes. Nėriau į tą sūkurį ir nesigailiu.

Esu be galo dėkinga Irmai, nes ji pakeitė mano gyvenimą, ir dabar jau nebegaliu netapyti, norisi ieškoti vis naujų išraiškos formų, norisi dar tobulėti.

Ar studijuodama jauteisi esanti savo vietoje?

Atėjusi studijuoti jaučiausi užtikrinta, kad esu teisingame kelyje. Pirma atbėgdavau į paskaitas ir paskutinė išeidavau. Laukdavau susitikimų su dėstytojais tapytojais Juozu Vosyliumi ir Linu Julijonu Jankumi, skulptoriumi Gintautu Jonkumi. Labai daug skaičiau, gilinausi į filosofiją. Tapyba negali būti tik graži dekoracija ar dėmė, ji turi skleisti žinią, perduoti energetinį krūvį. Kad jį įkrautum drobėn, pirma turi įdėti į save. Per trumpos buvo mano savaitės, stigo laiko, norėjosi visko ir dideliais kąsniais. Taip ir kaupiau savo žinių bagažą.

Ar tiki, kad kažkas reguliuoja žmogaus gyvenimą?

Tikrai tikiu, kad atsitiktinumų nebūna. Manau, kad subrendus pokyčiams atsiranda ir mokytojas. Sutikti žmonės daro įtaką mūsų mąstysenai ir gyvenimui. Tik reikia nebijoti keistis ir tiesiog priimti iššūkius.

Ar turi kokių nors savų kūrybos ritualų?

Man nereikia ypatingų sąlygų, ypatingos nuotaikos kūrybai. Kiekviena mano diena yra kūryba. Jeigu netapau, tai skaitau arba renku medžiagą savo naujiems paveikslams. Net tada, kai tik žiūriu filmus, keliauju, stebiu aplinką – visada renku medžiagą savo drobėms. Prisimenu vieną epizodą: akys užkliuvo už vėjyje besiplaikstančių skalbinių. Rodos, tokia nekalta buitinė detalė, bet ji sukėlė didelę kūrybinę audrą.

Ar tapyba tau yra išsisakymo būdas?

Taip, vienareikšmiškai.

Kaip jauna tapytoja esi labai brandi, ar tiek daug davė dailės studijos KU Menų fakultete, ar tai ir tai ir tavo pačios įdirbio dalis?

Be studijų KU Menų fakultete, manau, būčiau išlikusi tik kaip amatininkė. Būtent studijos davė man tęstinumą. Na o įdirbis irgi svarbus, nes tam, kad teptukas taptų pavaldus protui, reikia daug dirbti, reikia lavinti ne tik ranką, bet ir akį. Juk galima žiūrėti ir nieko nematyti, reikia daug skaityti, analizuoti dailės kūrinius. Tad manau, kad vienas žmogus be žinių, be mokslo niekur nenukeliaus. Tai bus tolygu trypčiojimui vietoje.

Ką veiki gyvenime? Ar tavo veikla siejasi su menais?

Mano gyvenimas labai pasikeitė po studijų KU Menų fakultete. Iki tol daug metų dirbau gamyboje, o po studijų teko didelė garbė prisijungti prie Klaipėdos dramos teatro dailininkų kolektyvo. Čia mano kūrybinė veikla tęsiasi, aš nuolat mokausi ir džiaugiuosi, kad galiu semtis žinių. Ši veikla man labai padeda tapyboje, nes imu suvokti, kokia svarbi yra kiekviena detalė visumos jungtyje. Nauji iššūkiai man tik padeda atrasti naujas išraiškas tapyboje. 

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.