2017 04 15

bernardinai.lt

Evangelijos komentaras

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

DIDYSIS ŠEŠTADIENIS Mt 28, 1–10 „Jis prisikėlė iš numirusių ir eina pirma mūsų į Galilėją“

I sk. Pr 1, 1 – 2, 2: Dievas matė, kad visa, kas jo sutverta, buvo labai gera
arba trumpasis Pr 1, 1. 26–31a

Ps 104, 1–2a. 5–6. 10. 12. 13–14. 24. 35c. P.: Viešpatie, atsiųsk savo dvasią ir atnaujink žemės veidą.
arba Ps 33, 4–5. 6–7. 12–13. 20. 22. P.: Viešpaties malonių pilna yra žemė.


II sk. Pr 22, 1–18: Mūsų tikėjimo protėvio Abraomo auka
arba trumpasis Pr 22, 1–2. 9a. 10–13. 15–18

Ps 16, 5. 8. 9–10. 11. P.: Globok mane, Dieve: prie tavęs aš glaudžiuosi.

III sk. (niekada nepraleidžiamas) Iš 14, 15 – 15, 1a: Izraelitai sausuma perėjo jūrą

Iš 15, 1b–2. 3–4. 5–6. 17–18. P.: Viešpačiui giedokim, nes jo šlovė didinga.

IV sk. Iz 54, 5–14: Viešpats, tavasis Vaduotojas, amžiams pamilęs, tavęs pagailėjo


Ps 30, 2. 4. 5–6. 11. 12a. 13b. P.: Viešpatie, aš tave aukštinsiu: tu gi mane iš priešo rankų ištraukei.

V sk. Iz 55, 1–11: Ateikite pas mane – ir jūs gyvensite. Aš amžiną sandorą su jumis sudarysiu

Iz 12, 2–3. 4bcd. 5–6. P.: Džiaugdamies semsite vandenį iš versmių išganingų.


VI skBar 3, 9–15. 32 – 4, 4: Imk žengti keliu, kurį išmintis tau nušviečia

Ps 19, 8. 9. 10. 11. P.: Viešpatie, tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.

VII skEz 36, 16–17a. 18–28: Aš apšlakstysiu jus vandeniu tyru ir duosiu jums naują širdį

Ps 42, 3. 5bcd; 43, 3. 4. P.: Kaip ištroškusi elnė uodžia upelio, taip mano širdis tavęs ilgisi, Dieve;
arba, jei būtų krikštijama, Iz 12, 2–3. 4bcd. 5–6. P.: Džiaugdamies semsite vandenį iš versmių išganingų;
arba Ps 51, 12–13. 14–15. 18–19. P.: Sutverk širdį man tyrą, o Dieve.

VIII sk. (epistolė) Rom 6, 3–11: Prisikėlęs iš numirusių, Kristus daugiau nebemiršta

Ps 118, 1–2. 16ab–17. 22–23. P.: Aleliuja, aleliuja, aleliuja.


Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Nerijus Pipiras

Sąstingis. Tyla.

Kas tai yra ir kaip visa tai suvokti?

Mintimis grįžtų į kūrimo istoriją. Tėvas, sukūręs pasaulį, septintąją dieną ilsisi. Ilsisi ir Sūnus. Atpirkimo Šabas tarsi pratęsia Kūrimo Šabą.

Negalima sakyti, kad jis nereikalingas arba nereikšmingas. Net ir sustingę Dievo sąnariai kape dirba savo darbą. Juk kapas, tyla ir ramybė reikalingi tam, kadiš naujo atrastume Dievo kūrinių tapatybę ir įžengtume kartu su Juo į Amžinąjį Pokylį.

Šiandien mums, mūsų pasauliui, mūsų Europai reikia tos tylos ir šviesos, kurią gali duoti tik Tas, kurio sąnariai sustingę. Keisčiausia, kad tą dovanoti Jis trokšta per neįprastą poilsį ir tylą. Reikia viso to.

Šiandien mes einame link kitokio kapo, nei mums įprasta. Kapo, nuo kurio jau nuristas nebūties ir išgąsčio akmuo. Kapo, kuris ne panardina, bet iškelia ir dovanoja gyvenimą.

Apmąstėme Išganymo istoriją. Atraskime joje save. Dėkokime Dievui, kad taip išmoningai ir išganingai Jis veda mus į Gyvenimą. Per savo poilsį ir tylą. Per tuos sustingusius sąnarius, motinos atsidūsėjimą, skubius moterų žingsnius trokštant atlikti paskutinį žemišką patarnavimą. Ir nuostabą. Nes akmuo nuristas. Nuristas ne kuo kitu, bet tik tyla ir poilsiu…

Bernardinai.lt