Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2017 04 19

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Lėlės vienai dienai įkūnys Japonijos istorinę kultūrą ir buitį

Iš Zinos Latinienės kolekcinių šarnyrinių lėlių kolekcijos.

Jei tik galėtume paliesti fotografijose esančių žmonių gyvenimą ir apžiūrėti juos iš visų pusių lyg tikrovišką miniatiūrą – tai būtų neįtikima. Tačiau būtent tai bus galima patirti šį šeštadienį Japonų kultūros namuose, kur vieną dieną veiks šarnyrinių lėlių paroda „Japonijos paveikslėliai“. Autorės Zinos Latinienės kolekcinių šarnyrinių lėlių kostiumai ir kompozicijos nukels lankytojus į XVII–XIX a. Japoniją, šlovingąjį Edo periodą, kai vyravo prabangūs kimono, arbatos ceremonijos, rafinuoti didikų ir geišų santykiai.

Parodoje bus eksponuojamos išgalvoto senovės miesto kasdienio gyvenimo scenos – turgus, arbatos gėrimas, Kabuki teatras, samurajus, vaistininkas ir kiti personažai. Svarbiausią dėmesį skyriau buities grožiui ir sustabdytos akimirkos trapumui. Lėlių kostiumus, rūbų drapiruotes ir interjero detales kūriau siekdama atskleisti japoniškų namų jaukumą, subtilumą, minimalistinę detalių prabangą“, teigia menininkė Z. Latinienė. 

Ekspozicijoje naudojamos šiuolaikinės šarnyrinės lėlės (ang. ball-jointed dolls) pirmą kartą buvo pagamintos Japonijoje 1999 metais. Apie 60–70 cm dydžio, jos yra itin panašios į preciziškas, triskart sumažintas realaus žmogaus kopijas. Taisyklingų kūno proporcijų ir tikslių veido bruožų lėlės amžių sandūroje iš karto sulaukė kolekcionierių dėmesio, o lėlių dizainas ir kompozicijos tapo atskiru kūrybos žanru.

Šarnyrinių lėlių estetika laviruoja tarp fantazijos ir kuo arčiau realybės atsiduriančio tikslumo. Dalelė tikro gyvenimo įpinta ir kuriant „Japonijos paveikslėlius“ – lėlių rūbeliai pasiūti iš autentiškų vintažinių kimono medžiagų, kuriomis kadaise puošėsi japonės ir japonai. Tai natūralūs šilkai, daugumos jų raštai piešti rankomis arba siuvinėti. Lėlių buities daiktai irgi yra autentiški, japoniški, surinkti senienų krautuvėlėse, blusų turguose arba internetu atsisiųsti iš Japonijos.

Savo pirmąją šarnyrinę lėlę įsigijau prieš 5 metus, o šiuo metu jau turiu nedidelę, bet labai gražią jų kolekciją. Galvodama, kuo taps mano lėlės, įsivaizdavau XVII–XIX a. Japoniją. Mane sužavėjo tuo metu klestėję amatai, menai, kultūrinis gyvenimas. Tiesa, nekėliau sau tikslo atkurti identiško realistinio to meto Japonijos atvaizdo, greičiau interpretavau istoriją laisvai ir su fantazija“, – apie sumanymą kalba Z. Latinienė.

Pasak menininkės, kiekviena lėlė suteikia laisvę kurti ir savaip interpretuoti personažus bei jų istorijas. Z. Latinienė jau spėjo sulaukti ir tarptautinio dėmesio dėl autentiškai siuvamų lėlių dydžio kimono, sukirptų ir pasiūtų taip, kaip juos dėvi tradiciškai besipuošiantys japonai. Kurdama kolekcinių lėlių rūbus ir kompozicijas, Z. Latinienė bendradarbiauja ir tariasi su japonų menininke Miwa Maruta. Lietuvės sukurti lėlių kimono papuošė ir žymios lėlių veidų (ang. face-up) dailininkės amerikietės Cheryl Austin kolekciją.

Paroda „Japonijos paveikslėliai“ veiks vieną dieną, šį šeštadienį, balandžio 22 d., nuo 12 iki 19 val. Japonų kultūros namuose (T. Kosciuškos g. 26, Vilniuje). Įėjimas nemokamas.

Iš Zinos Latinienės kolekcinių šarnyrinių lėlių kolekcijos.
Iš Zinos Latinienės kolekcinių šarnyrinių lėlių kolekcijos.