Šv. Pilypas ir Jokūbas, apaštalai Jn 14, 6–14 „Jau tiek laiko esu su jumis, ir vis dar manęs nepažįsti!“

Jėzus tarė Tomui:

„Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane. Jeigu pažinote mane, tai pažinsite ir mano Tėvą. Jau dabar jį pažįstate ir esate matę”.
Pilypas jam sako: „Viešpatie, parodyk Tėvą, ir bus mums gana”.
Jėzus taria: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti! Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą! Tad kaip tu gali sakyti: ‘Parodyk mums Tėvą’?! Nejau tu netiki, kad aš esu Tėve ir Tėvas yra manyje?! Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu. Manyje esantis Tėvas daro savuosius darbus. Tikėkite manimi, kad aš esu Tėve ir Tėvas manyje. Tikėkite bent dėl pačių darbų!
Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnių, nes aš keliauju pas Tėvą. Ir ko tik prašysite manęs dėl mano vardo, aš padarysiu”.

1 Kor 15, 1–8: Viešpats pasirodė Jokūbui, paskui visiems apaštalams

Ps 19, 2–3. 4–5. P.: Per visą žemę eina jų aidas.

---

Viešpatie, parodyk Tėvą

Kartais kas nors stovi tiesiog priešais mus, kad akivaizdžiau nė būti negali, o mes to žmogaus nematome ar neatpažįstame. Pasak garsaus posakio, kartais pro medžius miško nematome! Tokia bėda ištiko ir Pilypą. Trejus metus vaikščiojo su Jėzumi, bet negebėjo įžvelgti Tėvo šio galingo rabio veide. Pilypas negebėjo matyti, kad Jėzus „yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos kūrinijos pirmgimis“ (Kol 1, 15), nors tai buvo taip akivaizdu.

Vis dėlto kas galėtų priekaištauti Pilypui, jog jis taip atvirai išsakė tai, kas tikriausiai sukosi visų apaštalų mintyse per Paskutinę vakarienę? Visi mes vienu ar kitu metu prašome to paties, ko prašė Pilypas: „Viešpatie, parodyk Tėvą.“ Jėzus švelniai jam primena: „Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą! Nejau tu netiki, kad aš esu Tėve ir Tėvas yra manyje?!“ (Jn 14, 9. 10).

Pilypas ir mokiniai išvydo visą mišką, ne tik paskirus medžius, tik tada, kai tapo Jėzaus prisikėlimo liudytojais ir ant jų per Sekmines nužengė Šventoji Dvasia. Tik tada jie suvokė, kad kiekvienas Jėzaus žodis ir veiksmas – pradedant Jo sakomais pamokslais ir daromais stebuklais, baigiant nuoširdžiu gerumu ir užuojauta – kilo iš Jo Tėvo širdies. Tokia yra tikroji žinios, kurią jie perdavė mums, esmė. Pasak popiežiaus namų pamokslininko tėvo kapucino Raniero Cantalamessos, „Jei užrašytasis Biblijos žodis galėtų virsti sakomu žodžiu ir taptų vienų vienu balsu, šis balsas būtų galingesnis už jūros mūšą ir jis nepaliautų šaukęs: Tėvas tave myli!“

Tave myli Tėvas! Myli taip pat stipriai, kaip ir Pilypą bei Jokūbą. Jis myli tave ne mažiau, kaip juos, nors tau ir neteko paguldyti galvos kaip apaštalams ar kankiniams. Jis vis tiek tave myli. Teįsismelkia į tavo širdį ši tiesa. Tėvo meilės žinia tave teužlieja. Tepaskatina pakilti ir eiti skelbti Džiugiosios Žinios visiems, kuriuos sutiksi.

Tėve, dėkoju, kad mane taip pilnatviškai ir besąlygiškai myli. Viešpatie, padėk man tapti Tavo meilės nešėju.

„Žodis tarp mūsų“ 2014 m.