Perkusininkas V. Švažas: jeigu mūsų grupė būtų miestas, jis būtų spalvingas

Kvartetas „Subtilu-Z“. Perkusininkas Vytautas Švažas – antras iš kairės.

Kvartetas „Subtilu-Z“ prisistato kaip ekstremaliai virtuoziškas garso estetų sambūris, užsimojęs pasiekti išskirtinę skambesio kokybę. Pokalbyje su šio kolektyvo perkusininku Vytautu ŠVAŽU – apie naujus darbus, gerbėjus, keliones ir ateities iššūkius. 

Pernai daugybe koncertų atšvęstas grupės kūrybinės veiklos dešimtmetis, keturios kompaktinės plokštelės, kurių naujausia „Grammy Winners“ ką tik pasirodė. Darsyk prisiminkite ir papasakokite, kaip gimė „Subtilu-Z“. Kokia pradžia?

Visko papasakoti negaliu, nes į šį smagų traukinuką įsėdau ne pirmoje stotelėje, o kiek vėliau. Viskas prasidėjo, kai akordeonininkai Povilas ir Dmitrijs baigdami studijas nutarė imtis iniciatyvos ir savo kaip muzikantų kelią tiesti patys. Po trejeto metų jiems pritrūko ritmo, tada prisijungiau aš, o pagrojus trise dar metus prisireikė ir solinio instrumento – Lauryno. Kiek keista instrumentų sudėtis byloja tai, kad svarbu ne instrumentas, o tas, kas juo groja ir kaip groja.

Žvelgdamas atgal turiu pasakyti, kad pradžia buvo tikrai nelengva. Labai daug dirbome, dažnai negaudami norimo rezultato, patirdami fiasko. Bet smagu, kad sugebėjome vienas kitą palaikyti ir motyvuoti tais atvejais, kai užplūsdavo mintys, kad galbūt mums nepavyks, tad gal laikas pasitraukti. Esame šeima. Šeima negali iširti dėl vienokių ar kitokių sunkumų. Šeima susivienija ir žengia pirmyn. Mes taip ir darome. Iki šiol.

Šiandien, be abejonių, turite gausų būrį gerbėjų, o tai liudija ir sausakimšos salės pristatant „Grammy Winners“. Kaip per dešimtmetį pasikeitė (ir ar pasikeitė) Jūsų koncertų auditorija?

Mes patys nemažai pasikeitėme. Prasiplėtė mūsų atliekamos muzikos spektras, todėl ir klausytojų auditorija tapo įvairesnė. Anksčiau koncertai būdavo daugiau rimti nei smagūs. Tas vadinamasis rimtumas atbaidydavo dalį žmonių. Dabar išmokome tą pačią rimtą ir sudėtingą muziką pateikti taip, kad ji būtų įdomi ir suprantama didesniam būriui klausytojų. Stengiamės groti taip, kad ir vaikui koncerte būtų smagu, ir muzikos gurmanas rastų kuo pasimėgauti, paanalizuoti.

Toliau – „Subtilu-Z“. Norisi paieškoti savęs. Suprasti vienam kitą. Paanalizuoti, kokį bagažą sukaupėme per visą gyvavimą. Todėl, ko gero, kitas darbas bus asmeniškesnis, jautresnis ir nuoširdesnis.

Savo muzika dalijatės ir užsienyje – lygindamas, kas ir kaip klausosi svečiose šalyse ir Lietuvoje, pastebite skirtumų? Jeigu taip, kokių? Kaip apibūdintumėte muzikos gerbėją lietuvį? Kuo jis savitas?

Sunku lyginti Lietuvos klausytojus su užsienio. Kiekviena šalis turi savitų bruožų, dažnai skiriasi net skirtingų tos pačios šalies miestų publika. Tačiau apie užsienio publiką apibendrintos nuomonės pateikti dar negaliu, reikia daugiau ją pažinti. O apie lietuvius pirmiausia į galvą ateinanti mintis – nuoširdumas. Bent jau mūsų koncertuose publika labai nuoširdi, toks jausmas, kad nuolat groji draugų būryje. Visi tarsi pažįstami, visi draugiški ir vieningi. Tai labai įkvepia.

2013-uosius baigėte išleisdami kompaktinę plokštelę „Mėlynom gatvelėm“, įrašytą drauge su operos soliste mecosopranu Asta Krikščiūnaite. „Mėlynose gatvelėse“ naujai, kitaip – „subtilietiškai“ – skamba lietuviškosios estrados klasika: Benjamino Gorbulskio, Teisučio Makačino, Mikalojaus Noviko, Mindaugo Tamošiūno, Kosto Smorigino dainos. Dabar „Grammy Winners“ – 9 visame pasaulyje žinomi, „Grammy“ statulėlę pelnę kūriniai. Taigi plokštelėje ir Jūsų koncertuose skamba Madonnos, Steve’o Wonderio, Bobby McFerrino ir kt. interpretacijos pagal „Subtilu-Z“ ritmus, improvizacijų variacijas. O kas toliau?

Toliau – „Subtilu-Z“. Norisi paieškoti savęs. Suprasti vienam kitą. Paanalizuoti, kokį bagažą sukaupėme per visą gyvavimą. Todėl, ko gero, kitas darbas bus asmeniškesnis, jautresnis ir nuoširdesnis.

Mėgstate keliauti, visai neseniai lankėtės Amerikoje, Indijoje. Kelionių perspektyva pažvelkite į save – kokį miestą, šalį, keliavimo būdą ar patyrimą, Jūsų akimis, atitinka kiekvienas Jūsų atskirai ir drauge visa grupė „Subtilu-Z“?

Puikus klausimas! Bet sudėtingas. Aš pats esu gamtos vaikas, dievinu keliavimą bekele, kai niekas neparuošta, kai visi nuotykiai laukia priešaky. Kai niekas nepasitinka oro uoste ir nenuveža į viešbutį, o paskui turistiniu autobusu aprodo lankytinas vietas. Mėgstu visus takus rasti pats.

„Subtilu-Z“ turi būti spalvingas ir labai įvairus miestas. Sakyčiau gal netgi Vilnius – daug žalumos, gamtos, jaukus, bet intriguojantis senamiestis, kultūringas ir rafinuotas, bet pasauliniu mastu nedidukas miestas, kurį gali pajusti per trumpą laiką.

Dmitrijs ir Povilas neseniai lankėsi Niujorke. Jiems iš dalies atrodo tinkamas panašus miestas, kuriame daug žinių, inovacijų, kultūros. Aš juos matau kaip išsilavinusius didmiesčio inteligentus.

Laurynas man atrodo panašus į mus visus. Mėgstantis neištirtas, civilizacijos nepaliestas vietoves, bet mielai keliaujantis po didžiausius ir gražiausius pasaulio miestus.

Mes visi esame labai skirtingi, todėl „Subtilu-Z“ turi būti spalvingas ir labai įvairus miestas. Sakyčiau gal netgi Vilnius – daug žalumos, gamtos, jaukus, bet intriguojantis senamiestis, kultūringas ir rafinuotas, bet pasauliniu mastu nedidukas miestas, kurio kiekvieną dalį gali paliesti, su ja susipažinti ir pajusti per trumpą laiką.

Kalbėdami apie „Grammy Winners“ įrašus kalbėjote apie ypatingą preciziką, leidusią pasiekti 100 procentų užtikrintos muzikos išpildymo kokybę. Galvodamas apie ateitį, kokius išbandymų iššūkius sau asmeniškai ir pačiai grupei keliate? 

Pagrindinis iššūkis – groti sau patinkančią muziką, groti ją preciziškai, kokybiškai. Būti inovatyviems, nuolat sudominti ir stebinti klausytojus. O šis siekis kelia ir kitą užduotį – savo muziką skleisti plačiai visame pasaulyje.

Teigiate, kad kompaktinė plokštelė – it vizitinė kortelė, o kaip save įsivaizduojate drauge su savo instrumentu?

Viename interviu išsprūdo toks apibrėžimas: perkusininkas yra kaip muzikos dekoratorius. Šiame albume taip ir yra. Nors įrašuose daugiausia groju būgnais, tačiau būgnų ritmus puošia ir daug perkusijos spalvų. Atrasti ir įrašyti trūkstamus skambesius padėjo mano mokytojas ir įkvėpėjas Gediminas Mačiulskis. Galbūt šiame albume nėra gausu sudėtingų būgnų perėjimų ir solo, tačiau tai nėra meistriškumo konkursas, visko yra tiek, kiek reikia. Patikrinta!

Kokie Jūsų artimiausi planai? Pakvieskite kūriniu, kurį išgirdus kiltų noras mėgautis Jūsų muzikos ritmų improvizacijomis.

Artimiausias koncertas vyks Palangoje, muzikos klube „Ramybė“, ten pristatysime naująjį albumą pajūrio gyventojams, taip pat žadame dalyvauti Gatvės muzikos dienoje Vilniuje. Kalbėdamas apie kūrinį, labiausiai nusakantį mus, rinkčiausi „Misija neįmanoma“, tačiau patirtis rodo, kad kiekvienas klausytojas save geriausiai įprasmina ir mus labiausiai supranta klausydamas skirtingų kūrinių, todėl rekomenduočiau išklausyti visą naują albumą „Grammy Winners“ ir tada išsirinkti sau artimiausią kompoziciją.