Kova su alkoholizmu: ratas apsisuko

Armas Rudaitis

Ilgai nuošaly stebėjau pastaruosius įvykius ir vykstančias diskusijas mūsų šalyje ir galiausiai nusprendžiau nebetylėti: nors esu jaunas žmogus (šiemet dar gavau šaukimą atlikti karinę tarnybą) ir rinkimuose nebalsavau ir ateityje nesiruošiu balsuoti už valstiečius-žaliuosius, palaikau juos kovoje su alkoholio problema. Sakau tai drąsiai ir užtikrintai, nors daugybė mano bendraamžių mane nušvilps ir apmėtys akmenimis. Jei manote, kad iki žemės graibymo prisigeriantys paaugliai, žmones gatvėse užmušantys neblaivūs vairuotojai ir, kad ir pagal kokią sistemą skaičiuotum, vienos daugiausia pasaulyje alkoholio išgeriančios valstybės statusas, užtikrintai atitenkantis Lietuvai, yra gerai ir nieko imtis neverta, šio teksto siūlau toliau nebeskaityti. O tai, kokią stiprią pasipriešinimo reakciją visuomenėje sukelia bet koks bandymas riboti alkoholio prieinamumą, tik įrodo mūsų visų, kaip šios valstybės piliečių, bendro sąmoningumo ir platesnio mąstymo stygių.

2007-ieji metai. Lietuva. Tuometinė vyriausybė po eilinio eismo įvykio, nusinešusio kelias gyvybes, ir, žinoma, sukelto neblaivaus asmens, drąsiai imasi kovos su alkoholizmu. Vieninteliame TV3.lt portale iki šiol yra išlikęs mano tais laikais, kaip Lietuvos moksleivių sąjungos [LMS] nario, nuoširdžiai, pilietiškai ir be jokių užsakymų rašytas tekstas, kuris veikiausiai ten išliko dėl savo antraštės. Panašu, kad to portalo redaktoriai net neperskaitė paties teksto iki galo, nes kitaip ten to straipsnio veikiausiai nebūtų. Ironiška [#1], nes dabar, 2017-aisiais, jį skaityti trukdo vis įkyriai iššokanti stipraus alkoholio reklama, nors tekste rašoma būtent apie kovą su svaigalais. Tokia ar panaši reklama dabar visur šokinėjainternete, juk artėja vasara, o kokia vasara be svaigalų, ar ne? Dar labiau ironiška [#2], kad ir po beveik dešimtmečio, dabartinei vyriausybei imantis vėlgi tos pačios kovos su alkoholizmu, nuotaikos neįtikėtinai panašios ir maždaug 70% to maniškio teksto būtų galima tiesiog nukopijuoti. Rimtai. Užtektų pakeisti datą ir kelias pavardes. Beveik viskas tinka. Tiesa, dabar taip naiviai nebeginčiau televizijų ir dar aiškiau atskirčiau, kad jos tiesiog gina savo pačių interesus, nes vis dar gauna didžiulius pinigus iš alkoholio reklamos.

Beje, tasai mano straipsnis neliko tik straipsniu, tais pačiais metais, su LMS’u [Ignas Dirma ir kiti tuomečiai kolegos neleis sumeluot] mes surengėm akciją skambiu pavadinimu „IŠPILK“, kurios metu patys moksleiviai kūrė socialines reklamas, nukreiptas prieš alkoholio vartojimą, o geriausios iš jų buvo realiai parodytos per tuomet dar gyvavusią MTV [taip taip, tais laikais egzistavo baltiška kultinės muzikos televizijos MTV versija ir jauni žmonės ją žiūrėjo, nes youtub’as dar nebuvo toks gigantas, bet tas pats youtub’as ją galiausiai ir sunaikino]. Ta mūsų akcija buvo nesveikai sėkminga, vienas labiausiai pavykusių dalykų, prie kurių teko prikišt nagus — moksleiviai atsiuntė tūkstančius vaizdo įrašų, aktyviai balsavo už juos, rinkdami geriausius ir pan. Tiesa, tada dar nebuvo ir facebook’o [Zuckerbergas jau buvo jį sukūręs, bet lietuvaičiai plačiai juo dar nesinaudojo], o filmuojančius aparatus jau daug kas turėjo ir filmuot mokėjo. Žodžiu, pataikėm pačiu laiku. Ir ta akcija-atrakcija parodė, kad moksleiviai nėra jau tokie nusigėrę, ir tikrai įmanoma pozityviais būdais, ne tik draudimais, kovoti su nepilnamečių alkoholizmu.

Ar situacija nuo to laiko stipriai pasikeitė? Panašu, kad nelabai. Draudimai, kaip visada, pirmiausia sulaukia natūralios atmetamosios reakcijos. Nors dažnai rėkimas ir priešinimasis būna kur kas didesnis, nei išties verti pasiūlymai. 2007-ųjų alkoholio reklamos uždraudimas [ir tai tik labai dalinis], kuriam tuo metu labai akiplėšiškai priešinosi televizijos [„Seimas žlugdo Lietuvos sportą”, rėkė ta pati TV3, plačiau apie tai rašau jau minėtame 2007-ųjų straipsnyje], išties nieko nesugriovė — sporto transliacijos kuo puikiausiai vyksta ir šaunu, kad jų metu nebesisuka alaus ir kitokio alkoholio reklamos. O anksčiau, iki to įstatymo priėmimo, juk ne tik per sporto transliacijas, o ir per „Simpsonų“ ir kitų animacinių filmukų reklamines pertraukėles sukdavosi sidrų ir kitokių birzgalų reklamos, sukurtos taip, kad labiausiai veiktų būtent jaunus žmones ir jų protus. Alkoholio gamintojai neturi nei gėdos, nei sąžinės — jie pirmiausia mąsto tik apie savo pelnus, reklama auginasi savo jauną auditoriją, todėl kai kurie draudimai visgi yra reikalingi ir veiksmingi [ir jau puikiai veikia]. Tenka su tuo sutikti.

Man tokio gero draudimo pavyzdys yra draudimas rūkyti restoranuose, kavinėse ir pan., kuris irgi buvo priimtas įstatymu panašiu metu, ir tuomet sulaukė milžiniško pasipriešinimo [įstatymo kritikai teigė, jog visi barai bankrutuos, niekas nešals eiti parūkyti lauke, išvis neįmanoma nerūkant pavalgyti ir pan.], o dabar ar kiltų ranka rūkyti užėjus į bet kurią kavinę ar restoraną? To įstatymo išleidimas neįtikėtinai greitai pakeitė visuomenės įpročius į gerąją pusę. Mūsų vaikams jau net nekils mintis rūkyt užėjus į „caffeiną”, „jurgį ir drakoną“ ar pan., jau dabartinė karta išaugo gerokai sveikesnė šiuo požiūriu. O anksčiau juk visi visur rūkė, nuodijo save ir aplinką ir vaikščiojo visi smirdantys. Jei ne tas draudimas, taip būtų iki šiol. Net boulingo nepažaistum neprasmirdęs rūkalais, nesvarbu, ar tu pats rūkai, ar ne.

Žodžiu, kartais draudimai visgi yra gėris [kad ir kaip norisi maištaut] ir būtent jais ilgainiui išsprendžiamos kai kurios įsisenėjusios problemos. Tik iš pradžių norisi piktintis ir nesutikti — čia toks amžinas noras priešintis viskam, kas nauja, ir ypač, jei kažką draudžia valdžia. Ir išvis, kas iš jūsų realiai skaitėt, ką siūlo Veryga ir co? Visi mes skaitom delfio, 15min ir kitų interpretacijas, juokiamės iš pasiūlymų, o galiausiai paaiškėja, kad jų originalai gal net nėra tokie kardinalūs, kokius juos piešia ta pati žiniasklaida, tik gal ne pakankamai aiškiai suformuluoti ir išdiskutuoti.

Kartais tikrai sunku atskirti, kur alkoholio pramonės užsakyti ruporai, kurie tik gina savo tautos girdymo verslą, o kur argumentuoti tapiniški komentarai žmonių, kurie realiai nori kovoti su alkoholizmu ir jo keliamomis bėdomis, bet mato, kad ne visi sumanymai yra pagrįsti. Lengva pasiduoti masių nuotaikoms. Pats vos netapau tokios bangos auka, bet užteko patikrinti faktus. Tikrai niekur vyriausybės pasiūlymuose nebuvo konkrečiai parašyta, kad ketinama uždrausti prekiauti alkoholiu festivaliuose ir teatruose pertraukų metu. Žiniasklaida [veikiausiai paskatinta atitinkamų asmenų] pati interpretavo, kad tai bus draudžiama, ir tai sukėlė didžiulio masto reakciją, prie Seimo net surengtas prieštaringai vertinamas koncertas „Laisvė rokenrolui“ [nors paties rokenrolo dvasia skleidžia idėją, kad galima linksmintis be jokių kvaišalų]. Beje, laisvės vėliavnešėje Amerikoje, iš kurios ir kilęs rokenrolas, įsigyti ir vartoti alkoholį galima tik nuo 21-erių. Lankiausi ten būdamas 19-os ir alkoholio įsigyti negalėjau. Ir čia ne koks naujas sienas statančio Donaldo Trumpo įsakymas — taip buvo visada. Amerikiečiai savo šešioliktuosius ir net dvidešimtuosius gimtadienius švenčia be alkoholio. O jei jo ir yra, niekas nenusigeria iki žemės graibymo, nes vartojamas ne stiprus alkoholis ir labai ribotais kiekiais.

Neseniai teko lankytis viename seniausių ir žinomiausių pasaulyje Oksfordo universitete, Didžiojoje Britanijoje, ir dalyvauti ten surengtame studentiškame pokylyje po atviru dangumi. Šio muzikos festivalio strategija tokia: nusiperki bilietą, o jau festivalio zonoje tau visos pramogos, įskaitant maistą ir gėrimus, yra nemokamos. Todėl nereikia festivalio metu rūpintis piniginėmis, ieškoti smulkių prie pardavimo vietų ir pan. Labai patogu — įsivaizduokit, nusiperkat bilietą į „granatas“ ir į bilieto kainą jau įskaičiuotas visas maistas ir alkoholis, kurį vartosi festivalio metu. Nežinau, ar kažkas iš Lietuvoje vykstančių festivalių organizatorių tam pasiryžtų — juk visi mūsiškiai grūstųsi kuo daugiau prisilakt, nes juk „nemokama”. Alkoholio pardavėjams būtų vieni nuostoliai.

Tuo mes ir skiriamės ne tik nuo Oksfordo studentų, bet it nuo italų, ispanų, prancūzų — savo alkoholio vartojimo kultūra. Tiesiog Oksfordo studentų festivalyje niekas neturi tikslo prisigert iki žemės graibymo — tikslas yra smagiai praleisti laiką su draugais, pasiklausyti geros muzikos. Niekas ten alkoholio nedraudžia, nepaisant to, kad tai absoliučiai studentiškas viešas renginys, o netgi atvirkščiai — pilsto, kiek tik norisi. Tačiau neteko matyti nė vieno studento, vemiančio patvory ar nešamo savo įkaušusių draugužių, nekilo jokių muštynių ar pan. Lietuvoj išlikti blaiviam ir sąmoningam festivalio metu būtų didis challenge’as. Išvis kaip galima festivaliaut be alkoholio? Sąmoningumo lygis dar ne tas, paplitusi „alaus dangyje nėra, todėl mes geriam čia“ filosofija. Kaip ją pakeisti? Vien draudimų čia nepakaks. Bet ar kas nors iš jūsų matot bėdą, kad, jei naujos pataisos apskritai prasiskins kelią ir įsigalios, alkoholiu nebebus prekiaujama per Kaziuko mugę ir panašius viešus renginius, vykstančius mieste? Būtent toks išties yra sumanymas ir, manau, tai visiškai logiškas apribojimas, padėsiantis užtikrinti elementarią viešąją tvarką ir miestų orumą. Tai, kaip išsigimsta ir kuo virsta tokios mieste vykstančios mugės ir panašios šventės, visai nebeskanu. O juk jos, pagal idėją, turėtų skleisti šviesą ir mūsų tradicinę kultūrą.

Lygiai taip pat kaip 2007-aisiais, tuomet apeliuodami į lietuvaičių sportinius jausmus rėkė, kad bus sugriautas Lietuvos sportas, dabar alkoholio pramonininkai žaidžia muzikos ir „laisvės“ korta — nebus alkoholio, nevyks festivaliai. Tarsi tik alkoholiu Lietuvoj būtų laistoma ir gyvuotų visa muzika ir muzikantai. Alkoholio reklamai per sporto transliacijas žaibiškai atsirado alternatyva, ir visi greitai pamiršo, kada išvis tasai apribojimas atsirado. Lygiai taip pat atsiras ir naujų festivalių rėmėjų, tokia niša tuščia tikrai neliks, o alkoholio prieinamumas tokiu būdu sumažės. Bet savo alkoholio pramonininkai jau pasiekė — visuomenė nusiteikusi priešiškai, o tai kovoje su milžiniškais alkoholizmo mastais yra didelis pralaimėjimas. Nors tikslas — puikus ir visiems, mąstantiems sąmoningai, tikrai priimtinas. Niekas nenori prasigėrusios ir dėl to lengvai pažeidžiamos Lietuvos su visais iš to kylančiais šalutiniais poveikiais. Kovoti su įsigalėjusiu alkoholizmu būtina. Tiesiog trūksta pozityvumo, konstruktyvaus vyriausybės kalbėjimosi su visuomene ir to paties vieningumo, apie kurį rašiau dar 2007-aisiais.