„ArtVilnius’17“: atleiskite, kad aštriai

Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ veikia 8-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius‘17“.

Birželio 8–11 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ veikia 8-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius‘17“, kurioje dalyvauja 55 galerijos, 200 menininkų iš 20 pasaulio šalių, kasdien vyksta diskusijos, performansai, edukacinė programa.

Pristatant šių metų mugę „ArtVilnius“ atrankos komisijos narys, meno rinkos ekspertas Ernestas Parulskis pasidžiaugė pastebėjęs, kad galerijos jau ne tik nori pasirodyti, bet ir parduoti. Leiskite paoponuoti. Nėra nieko liūdniau už agresyvų marketingą ir prievartaujančią reklamą. Siūlytis ir pataikaujant gražbyliauti – manau, ankstesnių laikų kodeksas. Šiandienės praktikos žaidžia subtiliau ir savo troškimą parsiduoti maskuoja. Todėl iš triados „mugė ArtVilnius“ akcentuočiau ne žodį „mugė“, o „Art“ – tik taip atrasime bendrą kalbą tarp visų meno lauko veikėjų pradedant autoriumi ir galeristu, baigiant žiūrovu kaip meno vartotoju.

Būtent pagal šį kriterijų ręsiu savo pasakojimą apie šiųmetę renginio versiją. Versiją be specialios temos ar besisvečiuojančios šalies, kaip būdavo anksčiau – tiesiog kūrinių rinkinį, kuriame įmanoma atrasti savąjį ir patirti svaigią įsimylėjimui artimą būseną. Idealiu atveju.

Pozityvioji dalis. Kas nudžiugino? Tai, kad sėkmingi yra vis dar nerimstantys nuoseklieji. Kaip jaunasis Povilas Ramanauskas, nuo pat kūrybinės pradžios įvairiais būdais jautrinantis tapybos ribas (tik suabejojau forte sprendimu fonines sienas iškloti sidabriška folija it falcetu). Kaip Petras Mazūras ir Mindaugas Navakas, kurių skulptūrinius objektus sparnuotais pavadinimais („Postindustrinis peizažas su raitelio figūra pirmame plane“ ir „Bokštas G“) knieti įkurdinti kur nors Lukiškių aikštėje. Ar stabilioji Rūta Katiliūtė, traukte traukianti žvilgsnį tik įėjus į pirmąją salę. O dar Birutė Stulgaitė, VDA galerijoje „ARgenTum“ demonstruojanti beribes metalo fantazijas ir atsinaujinimą. Drąsi ir gaivališka Arvydo Martinaičio arba Kristinos Mažeikaitės tapyba. Kaip ir prieš dešimtmečius švarios ir vaikiškos latvių klasikės Aijos Zariņos drobės. Louis Rollinde & François Durif iš Paryžiaus lakoniškas, šmaikštus, bet ir rimtas performansas greta tolygumą afišuojančių paveikslų. Galų gale puiku ir tai, kad grafikė Kristina Norvilaitė atsisakė paveikslų su katinukais.

Ir visa tai nėra mažai, nors dar ne viskas. Yra ir antroji, negatyvesnė, dalis. Kai bandoma įsisiūlyti. Kai „CAP Gallery“ statistiškai surikiuoja Jaunojo tapytojo prizo nugalėtojus pamečiui tarsi paklausius čempionus. Kai „Baroti“ galerija bando išjoti ant Algio Skačkausko retrospektyvos Nacionalinėje dailės galerijoje sėkmės arkliuko, pasinaudodama beveik identiška schema. Kai VDA galerija „Akademija“ ieško ne naujų neatrastų talentų (kaip kad kita VDA galerija „Titanikas“), o rodo jau mintinai išmoktus Laisvydės Šalčiūtės ir Eglės Gandos Bogdanienės autoritetus. Ir kai vėl (!) aptinki vis taip pat patenkintą Martyną Gaubą. Kai tenka ištverti Mariaus Jonučio drožybą rožiniame fone it cukrų sirupe. Ir šiuose nemalonumuose nesijaučiu vieniša – beveik niekas iki galo neištvėrė Monikos Dirsytės masinio isteriškai teatralizuoto performanso „Niekas neatims manęs iš manęs“.

Projektų erdvėje šiemet sužibėjo videofestivalis „Videonale“ – galbūt dėl palankios architektūros ir darbų įvairovės. Ko negali pasakyti apie meno ir edukacijos centrą „Rupert“ – vienodą ir monotonišką trijų kuratorių ir šešių autorių ekspoziciją su visiškai ištirpusiomis asmenybėmis, kur viskas, regis, nuobodžiai atlikta vieno žmogaus. Gaila, kad socialiai aštrus, kritiškas ir žiūrovams kūriniais itin atidus lenkų šiuolaikinio meno muziejus Krokuvoje MOCAK šiemet neatvežė erdvinių eksponatų ir pasitenkino gana formaliu dalyvavimu. O iš „Lewben Art Foundation“ tikėjausi žadėto moteriškumo skerspjūvio kaip atsvaros agresyviajam feminizmui, o teatradau kelių moterų menininkių darbų rinkinį kuo įvairiausiomis bendromis temomis. Taip pat formalumai?

Geriausiomis „ArtVilnius’17“ galerijomis paskelbtos „ARgenTum“, VDA galerija (Vilnius); Dusetų dailės galerija ir Kultūros centras; „Foku“ (Talinas); „Kuldīga Artists‘ residence“ (Kuldyga); „Stalowa“ (Varšuva); „Meno parkas“ (Kaunas) ir galerija namuose „Trivium“ (Vilnius). Geriausiu „ArtVilnius‘17“ menininku tapo Mindaugas Navakas. Geriausia „ArtVilnius‘17“ skulptūra-instaliacija pripažintas parodos „Takas“ dalyvės Raimondos Sereikaitės kūrinys „#selfie“. Meno mugės mecenatas, advokatų kontora „Cobalt“, geriausią „ArtVilnius‘17“ jaunąjį menininką (iki 35 m.) apdovanojo 1000 eurų premija, ji skirta Povilui Ramanauskui (galerija „Meno parkas“). Iki šeštadienio „ArtVilnius‘17“ lankytojai gali balsuoti už „Rinktinę žiūrovų galeriją“ ir „Rinktinį žiūrovų menininką“, kuriems atiteks „Volfas Engelman“ piniginės premijos.

Kadangi rašiau pirmuosius įspūdžius, o gal ir dėl to, kad mugė jau turi tam tikras nusistovėjusias tradicijas ir struktūrą, kuri yra įvardyta ankstesnių metų rašiniuose, pasiūliau savą gėrybių ir blogybių vėrinį. Kviečiu panašius karolius susikurti patiems – mugė tik prasidėjo ir dar tęsis iki sekmadienio 18 valandos. Tiek žinių iš Vilniaus.