2017 07 16

Algimantas ir Mindaugas Černiauskai

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Dainavos šalies piliakalnių paslaptys prie Merkinės piliakalnio

Brolių Černiauskų nuotrauka

Liepos 6 d. į Tautiškos giesmės aplink pasaulį gausmą įsiliejo ir giesmė nuo Merkinės piliakalnio. Kiek save prisimenu Merkinėje, dar nesu matęs tiek gražių žmonių, santakoje giedančių tautos kodą – himną.

Merkiniškiai, alytiškiai, varėniškiai, žmonės iš Kibyšių, Makniūnų ir Laparaisčio… Žavingai atrodė puošnūs Vydenių kaimo bendruomenės nariai, oriai užnešę ant piliakalnio specialiai šventei pasiūtą tautinę vėliavą (pasiuvo Vydenių bendruomenės narė Rima Gegužienė). Tai buvo kažkas stebuklingo, gniaužiančio gerklę, keliančio aukštyn paskui giesmę. Tą vakarą piliakalnio papėdėje koncertavo Varėnos kultūros centro folkloro ansamblis „Žeiria“ (vad. Lina Būdienė, Merkinės kultūros centro folkloro ansamblis Kukalis(vad. Laima Jakštienė), Merkinės liaudiškos muzikos kapela „Strauja“ (vad. A. Janulevičius), Vilkiautinio etnografinis moterų ansamblis  „Vilkiaucinis“ (vad. Aldona Zubrienė).  Himno giedojimui toną davė Merkinės etnokultūros klubas „Kukumbalis“ (vadovai Rita ir Vytautas Černiauskai),  padovanojęs šventės dalyviams koncertą „Folkloras kitaip“. Jokiame scenarijuje nebuvo numatyta skanduotė po himno – LIETUVA, o ji nuskambėjo ir priminė Sąjūdžio laikus, kai minios šaukė LIETUVA reikalaudomos Nepriklausomybės atgimstančiai valstybei, o šio vakaro skanduotė griečiau liudijo dvasinę laisvę, augančio jaunimo troškimą, kad himno žodžiai būtų ne vien lūpų virpesys, o sielos, gyvenimo siekiamybė.

Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventė nusikėlė į liepos 7 d. Norintys geriau pažinti Dainavos kraštą 12 valandą vieni pėsčiomis,  kiti su dviračiais nuo Merkinės piliakalnio patraukė į Liškiavą, o tie, kam 31, 5 km. ilgio žygis buvo per ilgas, 17 val. patraukė į Panarą. Pirmyn – atgal (16 km.).

Valstybės šventės kulminacija – Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ muzikinė – mitologinė drama „Dūšelės“  Merkinės piliakalnio – Krėvės  apdainuoto milžinkapio papėdėje, ant Stangės upelio kranto. Sielų kelionė tarp šio ir anapusinio pasaulio. Dramos autoriai išvakarėse sakė, kad į  šiuolaikinį muzikos ir poezijos rūbą įvilktas pasakojimas bus perteikiamas Brolio (Roko Radzevičiaus), mirusio nuo gyvatės įkandimo, į anapusinį pasaulį jo gelbėti iškeliavusios Sesers (Aistės Smilgevičiūtės) bei kelionėje sutiktų Dūšelių (vokalinė grupė „Baltos sielos“) lūpomis. Tačiau kūrybinė grupė, kad ir kokia ji būtų nuostabi, negalėjo visko numatyti. Gyvybės ir mirties samprata, tarsi atskriejusi iš senųjų Graikijos mitų, prisodrinta baltiškojo tikėjimo Anapilio tikrumu – suspindo, nušvito, nuskambėjo lietuviškų pasakų ir mitų motyvais kurdamos jau XXI amžiaus mitologiją, kuri išliks visų šventėje dalyvavusių atmintyje kaip nepaprastas reginys, kai netgi mėnulis, tą vakarą parimęs ant piliakalnio šlaito briaunos dešiniau nuo scenos, akimirkai sustingo savo kelionėje ir, tik pasibaigus koncertui, su paskutiniais akordais išnyko virš Nemuno ir Merkio santakos debesyse, nešdamas žinią: jie čia, gyvi, jie dar nemirę, jie mena mus ir švenčia gyvenimą.  Mėnulio išnykimo virš Nemuno ir Merkio santakos negalėjo numatyti netgi fantastiškai apšvietimą misterijai sukūręs šviesos dailininkas Marius Selevičius, nei koncertui vietą parinkęs Rokas Radzevičius.

Brolių Černiauskų nuotrauka
Brolių Černiauskų nuotrauka
Brolių Černiauskų nuotrauka
Brolių Černiauskų nuotrauka
Brolių Černiauskų nuotrauka
Brolių Černiauskų nuotrauka

Brolių Černiauskų nuotrauka
Brolių Černiauskų nuotrauka
Brolių Černiauskų nuotrauka

Brolių Černiauskų nuotrauka
Brolių Černiauskų nuotrauka
Brolių Černiauskų nuotrauka
Brolių Černiauskų nuotrauka
Brolių Černiauskų nuotrauka
Brolių Černiauskų nuotrauka

P. S. Pagrindinis šventės rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien