Menas sveikatai: kūryba kaip gyvenimo dalis Lietuvoje ir pasaulyje

Teatro trupė „Blood Sugars“ (Yeshiel Panchia nuotr.)

Šių metų birželio mėnesį teko dalyvauti dviejuose renginiuose, kurie buvo skirti meno poveikio sveikatai temai: Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, įvyko renginys „Meno prieinamumas: muziejai, bendruomenės ir socialinės atskirties grupės“, o netrukus po šio renginio Bristolyje (Didžioji Britanija) – tarptautinė konferencija „Kultūra, sveikata ir gerovė“.

Renginiu Lietuvoje siekta kultūros bendruomenę pakviesti į pokalbį meno prieinamumo tema. Konferencija Bristolyje – vienas svarbiausių meno sveikatai renginių pasaulyje, šiemet sukvietęs per 500 atstovų iš 22 pasaulio šalių. Turtingą trijų dienų konferencijos programą sudarė meno poveikio sveikatai projektų ir tyrimų pristatymai, dirbtuvės, teatro ir muzikos renginiai, parodos, apsikeitimas patirtimi bei veiklos partnerių paieškos apskritojo stalo diskusijose.

Apie ką gi šie renginiai? Apie tai, kad kultūra ir menas turi būti kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis bet kuriame gyvenimo etape, net ir pakitus socialinio gyvenimo aplinkybėms ar nusilpus sveikatai. Nors vaikystėje visi aktyviai užsiima kūryba, vyresnio amžiaus žmonės apsiriboja muzikos klausymu, filmų peržiūra, o jeigu labai norima „pasikultūrinti“, apsilankoma parodoje… Tačiau vis daugiau tyrimų leidžia užtikrintai teigti, kad tie žmonės, kurie dalyvauja kultūros ir sporto renginiuose ar veikloje, kur kas dažniau yra linkę savo sveikatą vertinti gerai nei tie, kurie šioje veikloje nedalyvauja. Toks savo sveikatos vertinimas išlieka nepaisant tokių veiksnių kaip amžius, pajamos, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, negalia ar liga ir t. t.

Tarpsektoriškumas – būtinas meno poveikio sveikatai projektams

Tarptautiniai meno sveikatai renginiai pirmiausia svarbūs dėl galimybės sutikti kolegų, kurie turi panašias vertybes, tikslus ir iššūkius. Suvokdami, kad kultūra yra būdas mažinti socialinę atskirtį, kovoti su stigma ir stiprinti asmenų gerovę, siekėme paskatinti menininkų, muziejininkų, kultūros projektų rengėjų, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistų veiklos tarpsektoriškumo būtinybę šiuolaikinėje visuomenėje. Tarptautinėje konferencijoje Bristolyje nėrėme į naujų bendradarbiavimo ir veiklos metodų paieškas, klausdami savęs, kuo galime praturtinti savo veiklą ir kaip galime mokytis vieni iš kitų. Kokie tyrimai yra vykdomi meno sveikatai kontekste? Kokių argumentų esame surinkę tam, kad pagrįstume meno naudą tam tikruose socialiniuose kontekstuose, tam tikrų socialinių problemų ar žmogiškos patirties akivaizdoje? Kaip galime kurti, plėsti, įvairinti galimybes visuomenei dalyvauti kūrybinėje veikloje?

Būdami skirtingos trukmės ir programos apimties, renginiai Vilniuje ir Bristolyje atkreipia dėmesį į tarptautinį meno sveikatai judėjimą, kurio varomoji jėga, skatinant tarp sričių ir tarp sektorių dialogą, stiprinti visuomenės gerovę. Tarpsektorinio bendradarbiavimo dėka atlikti ir renginyje pristatyti tyrimai pagrindžia, kad dalyvavimas kūrybinėje veikloje turi teigiamą poveikį tokioms sveikatos būklėms, kaip vienišumo jausmas, nerimas, depresija, kiti psichikos sveikatos sutrikimai, chroniškų obstrukcinių plaučių ligų paūmėjimas, chroniškas skausmas, gydymas po insulto, antsvoris (paminint tik kelias). Kūrybinė veikla sumažina stresą. Ji taip pat teikia naudą visuomenei: dalyvavimas meninėje veikloje stiprina bendruomenes, stiprina tarpusavio ryšį, skatina tarpkultūrinį pažinimą.

Projekto „Muziejai, menas ir Alzheimeris“ veikla Nacionalinėje dailės galerijoje, Povilo Šnaro nuotr.

Menas sveikatai įvairiuose kontekstuose

Renginiuose išryškėjusi tema – dėmesys asmens situacijai ir žmogiškai patirčiai įvairiose gyvenimo situacijose ir įvairiose fizinėse erdvėse – muziejuose, bibliotekose, globos įstaigose, mokyklose ir ligoninėse.

Tarp pristatymų, sutelktų į vyresnio amžiaus asmenų sveikatos, gerovės ir saviraiškos klausimus, – muziejų, bibliotekų, taip pat teatro, kino, animacijos, šokio, kai kuriuose pasitelkiant išmaniąsias technologijas. Juose kūrybinė erdvė padeda įveikti vienišumą, yra simuliuojanti, suteikianti džiaugsmo bei saviraiškos galimybę. Britų organizacija „Activate Performing Arts“ įgyvendina teatro, kino ir muzikos projektus bei daugiatūkstantinę auditoriją pritraukiantį festivalį „Out Dorset Festival“, kuris rengiamas nuostabių gamtos peizažų fone. Renginių turinys yra susiejamas su vietove, kurioje vyksta renginys – reginys ir gamta tampa viena patirtimi. Šiemet festivalio rengėjai bendradarbiauja su Dorseto miesto ligoninės padaliniu, besirūpinančiu meno programomis ligoninėje, ir kuria nuotolinio ir interaktyvaus dalyvavimo festivalyje galimybes ligoninės pacientams.

Sveikatos priežiūros ar socialinių paslaugų įstaigose veikiančios organizacijos pristatė bendradarbiavimo su vizualiaisiais menininkais, poetais, choreografais projektus. Sveikatos priežiūros kontekste veikianti organizacija „Healing Arts“ pristatė trumpametražių filmų seriją „Day by Day“, skirtą vyresnio amžiaus žiūrovams, esantiems slaugos ligoninėse ar institucinėje globoje. Įspūdingų gamtos vaizdų filmai paskatina žiūrovus išlaikyti ryšį su kasdieniu gyvenimu ir gamta, nuo kurios jie tampa izoliuoti. Vyresnio amžiaus asmenų globos įstaigoje bendradarbiavę menininkai, gyventojai ir darbuotojai sukūrė dokumentinį filmą „Daringly Able“, kurio dalis – animacija, paremta senjorų pasakojimais. Dokumentinis filmas – būdas reaguoti į 42 metus veikusios įstaigos uždarymą. Filmas yra pavyzdys to, kad bendradarbiavimas gali ne vien teigiamai veikti asmenų sveikatą ir gerovę, padėti įveikti pokyčių sukeliamą įtampą, bet taip pat turėti įdomų rezultatą.

Darydama teigiamą poveikį psichikos sveikatai, gebėjimui atgauti jėgas, stiprinti socialinius ryšius, meninė veikla gali padėti įveikti individualias traumas – kūryba individualiai ar grupėje gali padėti atkurti savo gyvenimo kontrolės bei tapatybės jausmą, pašalinti chaosą, kurį trauminė patirtis sukūrė fiziniame kūne ir mintyse, bei išlaisvinti nuo žalingų minčių ir veiksmų, įveikti gėdos jausmą. Meninė kūryba sukuria saugią erdvę, kurioje asmuo gali rasti būdą apmąstyti trauminius gyvenimo epizodus, stiprinti socialinius ryšius, padeda pozityviau žvelgti į ateitį (programa „Comming Home“).

Renginyje daug dėmesio skirta meno intervencijoms, kurios skirtos stiprinti jaunimo psichikos sveikatą mokyklose (programos „Art on Prescription“, „Creative Minds“ ir kt.). Renginyje pristatyti tyrimai pažymi, kad dalyvavimas meninėje veikloje stiprina psichikos sveikatą ir didina psichologinį atsparumą kintančiai aplinkai. Programų dalyviai jaunimo grupėje rodo didėjančią savivertę, pasitikėjimą savimi, pozityvesnį savęs ir savo ateities matymą.

Prie bendruomenės sveikatos ir gerovės stiprinimo jungiasi ir bibliotekos bei muziejai, kurie daugelyje šalių yra viešos ir visuomenės lėšomis finansuojamos institucijos – nuo Azijos civilizacijų muziejaus Singapūre iki Van Gogho muziejaus Amsterdame. Kaip teigia rengėjai, programos dalyviai apibūdino savo kasdienybę kaip „niūrią“, „nestimuliuojančią“, o veikla muziejuje suteikė netikėtumo, prasmingos veiklos pojūtį, ištraukiantį iš rutinos.

Renginyje pristatyti įvairių mokslininkų tyrimai rodo, kad reguliarus dalyvavimas meninėje veikloje muziejuose teigiamai veikia psichosocialinę gerovę, psichikos sveikatą, mažina socialinės izoliacijos jausmą. Teigiami rezultatai pristatyti skirtingose tikslinėse grupėse: vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji demencija , institucinėje globoje esantys asmenys, nuo priklausomybių gydomi suaugusieji, psichikos sveikatos sutrikimų turintieji, insultą patyrusieji, bendruomenėje ir gydymo įstaigose gyvenantys asmenys ir kt.

Dalyvavimo meninėje veikloje poveikio subjektyviai slaugytojų sveikatai, patiriamam stresui ir nuovargiui tyrimas: meninė veikla projekte „Menas žmogaus gerovei“, Remigijaus Ščerbausko nuotr.

Meno poveikis sveikatai gali būti gyvybiškai svarbus, kai kalbama apie slaugos specialistų sveikatą. Šiai temai skirtoje sekcijoje buvo pristatytas unikalus Lietuvoje atliktas dalyvavimo meninėje veikloje poveikio subjektyviai slaugytojų sveikatai, patiriamam stresui ir nuovargiui tyrimas. Tyrimo rezultatai, liudijantys apie itin prastą sveikatos priežiūros darbuotojų psichikos sveikatą, suteikia svarių argumentų tam, kad kuo skubiau būtų skiriamas žymiai didesnis dėmesys šių specialistų gerovei.

Vienas įstabiausių konferencijos renginių – teatro trupės „Blood Sugars“ pasirodymas. Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) susibūrę aktoriai naudoja dramos technikas pagerinti komunikaciją sveikatos priežiūros kontekstuose, kuria spektaklius, kuriais siekia didinti visuomenės informuotumą apie cukriniu diabetu sergančių asmenų situaciją. „Blood Sugars“ konferencijoje pristatė tikromis istorijomis paremtą spektaklį, kuris padeda pažinti, ką patiria ir su kokiu požiūriu visuomenėje susiduria vienas iš 422 mln. šiuo metu cukriniu diabetu sergančių asmenų pasaulyje (80 proc. sergančiųjų gyvena skurdžiose šalyse, PAR tokių asmenų – net 8,3 proc.).

Vilniuje ir Bristolyje vykusį renginį sieja ne vien meno poveikio sveikatai tema. Vilniuje pirmąkart Europoje buvo pristatytas bendras Australijos ir Didžiosios Britanijos projektas „The Harmonic Oscillator“, vėliau perkeltas į TATE Exchange erdvę Liverpulio TATE galerijoje. Šis projektas apibendrina abiejų renginių patirtį, įvykusių pokalbių ir pristatymų esmę, kalbėdamas apie menininko (ne tyrėjo ar vertintojo) ir kartu kuriančio žmogaus (šiuo atveju – jauno paciento), esančio ribinės būsenos, patirtį. Šis šiuolaikinio meno projektas įsiterpia į meno sveikatai praktiką ir tyrinėja daugelį žmogiškumo ir žmogaus patirčių temų. Pradėtas kaip ligoninės garsų tyrimas, šis projektas palaipsniui įgijo daugiaprasmį ir nuolat kintantį pavidalą: „Tai yra žmonių ir vietos, ligos, gydymo ir žmogaus trapumo istorija – švelnus meno ir kūrybos tyrinėjimas, kuris perkelia mus nuo bendrystės ir tarpusavio pažinimo kūryboje į Škotijos kalnų gilumą tam, kad pažintume kitokią būtinos slaugos (angl. critical care) formą“, – taip projektą apibūdina kūrėjai – garso menininkas Vicas McEwanas iš Australijos meno organizacijos „The Cad Factory“ ir Clive‘as Parkinsonas, Mančesterio metropolijos universiteto Meno sveikatai katedros vadovas.

The Harmonic Oscillator (2017). TATE Exchange at TATE Liverpool.

Menas sveikatai politikoje ir praktikoje

Renginio potekstė – ateitis turi būti kitokia. Apie tai kalbama turint omenyje Vakarų pasaulyje ryškią vertybių krizę, tolerancijos, solidarumo bendruomenėse, versle trūkumą, harmonijos su gamta nebuvimą, ypač pažymint tai, kad Vakarų pasaulyje plinta psichikos sveikatos sutrikimų epidemija. Įžangos kalbą tarptautinėje konferencijoje „Kultūra, sveikata ir gerovė“ Bristolyje sakė lordas Howarthas, aktyvus meno sveikatai ambasadorius Jungtinės Karalystės Parlamento Lordų rūmuose, jis atkreipė dėmesį į tai, kad „visuomenės politika ir veiksmingos viešosios paslaugos turi remtis vertybėmis, kurių esmė – pripažinimas, kad žmogus nėra vien fizinis kūnas, bet būtybė, kurios realizavimas priklauso nuo vaizduotės ir kūrybiškumo, matyti asmenybę vien kaip kūną yra pernelyg supaprastina“. Žmonės individualiai ir bendruomenėje klesti tuomet, kai kūnas ir siela yra puoselėjami ir gydomi kartu.

Vis dar aktualioje Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ pažymėta, kad Lietuva siekia sekti penkių Šiaurės valstybių „išmintingais gerovės valstybės kūrimo pavyzdžiais“. Kalbant apie meno sveikatai patirtį, šios šalys turi daug kuo pasidalinti. Konferencijoje „Kultūra, sveikata ir gerovė“ Bristolyje atstovai iš Suomijos pristatė šalies kultūros politikos programas bei veiklą bendruomenėse. Suomijoje kūrybinė veikla yra integruota į vyresnio amžiaus asmenų globos įstaigų veiklą trylikoje šalies savivaldybių. „Arts Promotion Centre Finland“, nacionalinės Meno gerovei ir įtraukčiai programos bei šios programos vykdytojų regionuose atstovai pristatė, kaip to pasiekta, kartu sugebant prižiūrėti šios veiklos įgyvendinimo kokybę finansavimo, sprendimų priėmimo, organizavimo, turinio ir įgyvendinimo aspektais. Faktas yra tai, kad šiandien Suomijos vyriausybės strateginiuose tiksluose (politiniu, administraciniu ir struktūriniu lygmeniu) įtvirtinta samprata, kad meno ir kultūros paslaugos yra socialinių ir sveikatos paslaugų sistemos dalis. Tai  įmanoma dėl aktyvaus bendradarbiavimo tarp sveikatos, kultūros, socialinių ir sveikatos paslaugų sektorių. „Menas yra būtina žmonijos gyvenimo dalis, ir tai sveika, kiekvienas turėtų turėti priėjimą“, – teigė atstovai.

Tam, kad menas taptų gyvenimo dalimi, kad jis būtų prieinamas visiems, kad vyktų tarpinstitucinis ir tarpsritinis bendradarbiavimas, būtinas dialogas visuomenėje. Šiandien Lietuvos kultūros bendruomenė kovoja už kultūros svarbos pripažinimą, iškeldama klausimą: ar kultūra šiandien tėra „fasadinis iškilmingas vakaras Valstybės dienos proga, ne pirmo būtinumo laisvalaikio forma, kuriai skirtos visuomenės lėšos gali būti atimtos ištikus bet kokiai krizei“? Tad, įkvėpti Bristolyje vykusio renginio, norėtume kalbėti apie naujas žinias, metodus ir tyrimus, bet pirmiau turime siekti pripažinti kultūros svarbą.

Ieva Petkutė, dr. Simona Karpavičiūtė, VšĮ „Socialiniai meno projektai“