Kard. P. Parolinas Maskvoje: Vatikano diplomatija gręžiasi į Rusiją

Neseniai pasirodžiusiame interviu italų dienraščiui Sole 24 Ore, Rusijos Ortodoksų Bažnyčios atstovas, metropolitas Hilarionas Alfeyevas teigė, kad vizitas suteiks galimybę stiprinti bendrus projektus, skirtus palaikyti tragiškomis sąlygomis „gyvenančius brolius ir seseris“, turėdamas omenyje persekiojamus krikščionis.

Istorinio vizito į Rusiją metu Vatikano Valstybės sekretorius, italų kardinolas Pietro Parolinas susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Maskvos patriarchu Kirilu. Susitikimas „išreiškia dideles dialogo ir taikos pastangas, taip būdingas popiežiui Pranciškui“, – dienraščiui Crux sakė Mario Marazziti, Italijos atstovų rūmų prezidentas ir buvęs Šv. Egidijaus bendruomenės atstovas spaudai.

Dvigalvis erelis

Kard. Parolino vizitas – „svarbus žingsnis stiprinant dialogą tarp dviejų Bažnyčių“, sako Rusijos ortodoksų atstovas. Anot metropolito, per pastaruosius 10 metų pasiekta „reikšminga pažanga“. Bendradarbiavimas „tapo įmanomas dėl augančio supratimo, kaip stipriai mus jungia dvasinė pirmojo bendro tūkstantmečio krikščionybės tradicija“, sakė Hilarionas rugpjūčio 16-osios interviu. Metropolitas apgailestavo dėl įvairiuose pasaulio regionuose išaugusio ekstremizmo ir krikščionių persekiojimo: „Ši problema kelia didelį nerimą tiek Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai, tiek ir Šventajam Sostui, ir tai skatina mus suvienyti jėgas siekiant sprendimo.“

Parolino vizitas yra ir valstybinis, ir religinis, suteikiantis galimybę diskutuoti tiek su dvasiniais, tiek ir su valdžios atstovais. Rusijos herbą puošia dvigalvis erelis – panašiai Parolinui teks atsargiai bendrauti su kiekviena puse individualiai, turint omenyje, jog abi „galvos“ sudaro vieną visumą.

Tiek istoriškai, tiek šiandien Rusijos valdžia ir Rusijos Ortodoksų Bažnyčia yra artimai susijusios ne vien institucine, bet ir kultūros bei visuomenės plotme.

Šią dinamiką popiežius Pranciškus puikiai supranta. 2013 m. popiežius palaikė Putiną, siekdamas užkirsti kelią prieš Assadą nukreiptam Vakarų puolimui Sirijoje, po to, kai pasirodė žinių apie tai, kad vyriausybė naudojo cheminius ginklus, norėdama numalšinti savo gyventojų pasipriešinimą. Daugiausia būtent dėl to Kirilas sutiko susitikti su popiežiumi Kubos sostinėje 2016-aisiais, žinoma, Putinui pritariant.

EPA nuotrauka

Sirijos ir Irako kare Artimųjų Rytų regione, kuriame daugybė šalių ir religinių denominacijų įsipainiojusios tiek į konfliktą, tiek ir į taikos procesus, Putinas yra neišvengiamas pokalbio apie konflikto išsprendimo strategiją dalyvis, teigia Marazziti: Jis yra neišvengiamas dialogo dalyvis, ir dialogas turi būti užmegztas, norint rasti išeitį“.

Po Pranciškaus ir Kirilo susitikimo Havanoje išplatintas pareiškimas nenutylėjo ir Ukrainoje vykstančio konflikto, nors ir labai neutraliu tonu. Tai suerzino ne vieną stebėtoją, kuriam šis konfliktas reiškė smurtinį Ukrainos nacionalinio suvereniteto pažeidimą.

„Kalbant apie situaciją Ukrainoje, Šventasis Sostas užėmė atsargią poziciją, vengdamas vienareikšmiškų teiginių“, – sakė Hilarionas rugpjūčio 16 d. interviu. „Vatikanas kviečia dialogui ir nutraukti karinį konfliktą, laikantis Minsko protokolų“, – sakė Hilarionas, turėdamas omenyje paliaubų susitarimą, pasirašytą 2014 m.

Kaip dažnai politika ir religija susipina Rusijoje, rodo ir tas faktas, kad prieš pat Parolino vizitą iš Italijos perduotas šv. Mikalojaus relikvijas aplankė milijonai Rusijos ortodoksų tikinčiųjų, puoselėjančių ypatingą pamaldumą šiam šventajam. Relikvijas aplankė ir Vladimiras Putinas.

„Šia piligrimyste tikintieji paliudijo savo tikėjimo gyvenimą, kurio nesugebėjo sunaikinti 70 metų Bažnyčios persekiojimas“, – sakė Hilarionas, turėdamas omenyje sovietinį periodą, kai religija buvo vadinama „opiumu liaudžiai“.

V. Putinas pristato save kaip tikėjimo gynėją, stiprų balsą, kuris užstoja užsienio šalyse persekiojamus krikščionis, ir nepajudinamą moralinių bei religinių principų skleidėją. Jis rėmė kampaniją prieš skyrybas Rusijoje, kurioje skyrybų procentas vienas aukščiausių pasaulyje, ir yra matomas kaip ne itin palankus LGBTQ bendruomenei.

Hilarionas viena svarbiausių mūsų laikų temų laiko „dvasinių vertybių krizę ir religijos išstūmimą iš socialinio gyvenimo Vakarų šalyse“, – šiomis temomis jis ketina kalbėtis ir su kardinolu Parolin.

Susitikimas tarp Parolino ir Putino, anot metropolito, taip pat gali turėti pozityvų toną, kadangi abi puses sieja keletas bendrų taškų, kalbant apie pasaulio reikalus. „Rusija ir Vatikanas laikosi panašios pozicijos, kalbant apie ekstremizmo įveikimą Sirijoje“, – sakė Hilarionas, teigdamas, kad santykiai tarp abiejų pusių „neseniai sėkmingai išsivystė“.

Panašiai kaip Rusija, katalikų vadovai Sirijoje užėmė labiau Assadą palaikančią poziciją, matydami jį kaip mažesnį blogį, palyginti su galimai kontrolę į savo rankas galinčiais perimti islamo ekstremistais.

Galimi sunkumai ir potencialas

Akistata su Rusijos Ortodoksų Bažnyčia, tradiciškai skeptiškai nusiteikusia Romos ir popiežiaus atžvilgiu, gali pasirodyti kur kas sudėtingesnė antram pagal rangą Vatikano asmeniui, turint omenyje pastarojo meto konfliktus, kurie vis dar apkartina santykius.

„Šiandienos fragmentuotame ir inertiškame pasaulyje, – sako Marazziti, – susiskaldymas tarp krikščionių Bažnyčių atrodo visiška prabanga, kurios krikščionys negali sau leisti, kai susiduriama su tokiomis didžiulėmis problemomis kaip karas, migracija ir ištisų tautų persekiojimas.“

Viena iš temų, prisidėjusių prie Rytų ir Vakarų fragmentacijos, buvo Rytų apeigų Bažnyčios katalikų bendruomenėje, kurių dėka Rytų krikščionys galėjo išlaikyti savitą liturgiją ir papročius, priimdami popiežiaus autoritetą. Rusijos ortodoksai tokias Bažnyčias vadina „unitų“, tačiau jų nariai šį pavadinimą priima kaip įžeidžiantį.

Metams bėgant keletas Rusijos ortodoksų teologų ir Bažnyčios atstovų apkaltino Rytų katalikus esant Trojos arkliu, siekiant patraukti tikinčiuosius į katalikybės pusę.

Tokia įtampa, anot Hilariono, „sunkiai pažeidė santykius tarp ortodoksų ir katalikų“, ir ją dar labiau paaštrino įvykiai Ukrainoje.

„Per pastaruosius penkerius metus girdėjome daugybę politizuotų ir agresyvių pareiškimų iš unitų lyderių pusės Rusijos Ortodoksų Bažnyčios atžvilgiu“, – sakė jis.

Metropolitas Hilarionas 2011 m. Lietuvoje. Vytauto Juozėno nuotrauka

Hilarionas skundėsi, anot jo, augančiu Ukrainos Graikų apeigų Katalikų Bažnyčios prozelitizmu ir plėtra teritorijoje, kuri tradiciškai priklausė Rusijos Ortodoksų Bažnyčios įtakai.

Hilarionas padėkojo Pranciškui už pasipriešinimą tam, ką jis pavadino, Graikų katalikų pastangomis perimti Rusijos Ortodoksų Bažnyčias pietinėje ir rytinėje Ukrainoje. Graikų katalikai situaciją vertina priešingai, tai yra, kad jų Bažnyčios ir tikintieji yra užsipuolami, ir jiems grasina prorusiškos jėgos.

Hilarionas sakė, kad, nepaisydami visko, „neprarandame vilties ateityje rasti šių labai sunkių problemų sprendimą“.

Nepaisant ankstesnių nusiskundimų, pasak Marazziti, „ekumeninis dialogas su Kirilu“ gali nutiesti kelią platesniam krikščionių įsitraukimui, siekiant susitaikymo, o ne susiskaldymo Ukrainoje. „Bendradarbiavimas tarp Rusijos Ortodoksų Bažnyčios ir Katalikų Bažnyčios yra būtinas, norint padėti visų religijų ukrainiečiams išmokti ir trokšti kaip melsti taikos, o ne pergalės“, – pridūrė jis.

Šio bendradarbiavimo pagrindas – praeities proveržiai, tokie kaip, pavyzdžiui, 2016 m. balandžio mėn. abiejų bažnyčių atstovų vizitas į Libaną ir Siriją, 2017 m. Paryžiuje vykęs stačiatikių ir katalikų forumas dėl terorizmo ir padėties Artimuosiuose Rytuose ir aukščiausiojo lygio susitikimas gegužės mėn. Vašingtone dėl krikščionių persekiojimo. „Esu įsitikinęs, kad, plėtojant stačiatikių ir katalikų bendradarbiavimą tose srityse, kuriose mūsų Bažnyčios turi bendrą ar artimą poziciją, bus įmanoma įveikti ilgalaikius klaidingus supratimus ir nesusipratimus”, – sakė Hilarionas.

Vatikanas: „Taikos siekis – aukščiau už nacionalinius interesus“

„Jei norime, kad problemos tarp Rusijos ir Vakarų šalių išsispręstų, abi pusės privalo peržengti asmeninius interesus vardan taikos“, – prieš vizitą sakė kardinolas Pietro Parolinas italų dienraščiui Il Sole 24 ore duotame interviu rugpjūčio 17 d. „Taikos siekis ir įvairių krizių sprendimo paieškos privalo būti iškeltos virš visų nacionalinių ar grupinių interesų, – sakė Valstybės sekretorius. – Esu įsitikinęs, kad Vatikano diplomatijos užduotis – primygtinai pabrėžti šį aspektą.“

Neretai, sakė kardinolas, mes pabrėžiame skirtumus tarp Rusijos ir įvairių Vakarų šalių, tarsi „jos būtų skirtingi pasauliai“, tačiau šiame kontekste „iššūkis yra prisidėti prie geresnio abipusio supratimo tų, kuriems kyla grėsmė prisistatyti kaip priešingiems poliams“.

Centre – kard. Pietro Parolinas. Adomo Mickevičiaus / LRVK nuotrauka

„Čia neįmanomi nei nugalėtojai, nei nugalėtieji. Mėgavimasis savo specifiniais interesais, kuriuo pasižymi mūsų laikmetis, kai sugrįžta nacionalizmas, neleidžia pamatyti, kad katastrofos neįmanoma išvengti savaime.“

Šios pastangos nereiškia kompromiso, kai viena pozicija nusileidžia kitai, o verčiau „kantrų ir konstruktyvų, atvirą ir kartu pagarbų dialogą“. Toks dialogas kaip niekad svarbus šiuo metu vykstančių konfliktų, vedančių prie tolesnės įtampos augimo, kontekste.

„Šventasis Sostas nesiekia nieko sau. Jo pastangos žmogiškai vertinant yra itin sunkios, tačiau evangeliškai žiūrint – privalomos, idant aplinkinis pasaulis grįžtų prie dialogo ir jo neskaldytų neapykanta pirmiau nei bombos.“

Vatikano Valstybės sekretorius susitiks su Rusijos Federacijos prezidentu Vladimiru Putinu rugpjūčio 23 dieną, susitikimo išvakarėse aplankys Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą. Rugpjūčio 22 d. kardinolą, Valstybės sekretorių priims Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Kirilas, iš vakaro Parolinas aplankys Volokolamsko metropolitą Hilarioną, Maskvos patriarchato užsienio reikalų departamento pirmininką. Pokalbiuose nebus liečiama popiežiaus kelionės į Rusijos Federaciją tema. Pasak Rusijos katalikų episkopato sekretoriaus kun. Igorio Kovalevskio, kalbėjusio žinių agentūrai Interfax, „rusų visuomenė dar nepasiruošusi priimti popiežių. Nėra reikalo skubinti įvykių“.

Pirmieji kardinolo Parolino susitikimai Maskvoje pirmadienį, rugpjūčio 21 dieną, buvo skirti Rusijos Federacijos katalikų bendruomenei. Kardinolas susitiko su visais Rusijos Federacijos katalikų vyskupais, pirmadienio pavakare vadovavo Mišioms Marijos Nekaltojo Prasidėjimo katedroje, Maskvoje.

Parengta pagal užsienio spaudą.

Susiję:

Saulena Žiugždaitė

6 min

Ką apsaugo, o ko netenka Bažnyčia nutylėdama savo narių nusikaltimus

Saulena Žiugždaitė

8 min

Poliarizacija – ne konfliktas, o įtampa, kurią reikia ištverti. Pokalbis su Dominikonų ordino magistru

Saulena Žiugždaitė

9 min

Vilniaus arkivyskupas G. Grušas: sunkumai – neišvengiama gyvenimo dalis, augimo galimybė

Saulena Žiugždaitė

11 min

A. M. Juozaitis: geras vadovas žino, kad baimės ir kontrolės atmosfera žudo kūrybingumą