Paliatyvinė slauga – tai meilės, žmoniškumo aktas kito atžvilgiu

Arkivyskupas Vincenzo Paglia, Popiežiškosios gyvybės akademijos pirmininkas, kalbėdamas apie seminarą, sakė, jog akademija pradėjo programą, pavadintą „Pal-life“, kuri prisidės plėtojant paliatyvinę slaugą ir padės ją pažinti, nes atliepia į vieną aktualiausių klausimų šių dienų visuomenėje: kaip rūpintis žmogumi  paskutinėmis gyvenimo dienomis, kai šalia siūloma eutanazija, savižudybė su pagalba ir pan.

Išties paliatyvinė slauga labai aiškiai atsako į klausimus, problemas ir baimes, kurias kiekvienas mūsų juntame mirties ir skausmo akivaizdoje. Tačiau nėra pakankamo dėmesio tiek paliatyvinės medicinos plėtrai, tiek jos pažinimui.  Kokia paliatyvinės slaugos esmė? Tai nėra vien paprasčiausias skausmo numalšinimas, o daug daugiau – rūpinimasis ligoniu paskutinėje gyvenimo stadijoje.

Akademija pabrėžia nepagydomai sergančių ligonių teises medicinoje, kuri atrodo peršoka paliatyvinės slaugos praktikas. Arkivyskupas Paglia pažymi, kad vyraujančiai kultūrai padeda ir technikos perteklius, ne dėl to, kad ji būtų nesvarbi, bet dėl jos ligonis pamiršta susitelkti ties savo liga. Tai tam tikra prasme tobula vivisekcija, kuri neveda niekur kitur, tik padeda pamiršti žmogišką mirties dimensiją, kuri susijusi su gyvybe ir asmeniu. Tad šia prasme dvasinis dėmesys, kuris nėra techninis, atneša didžiulę paguodą ir nuraminimą ligoniui, šeimai tomis paskutinėmis akimirkomis.

Paliatyvinė slauga – tai meilės ir žmoniškumo aktas kito asmens atžvilgiu. Kai kuriais atžvilgiais – tai aukščiausia rūpinimosi kitu išraiška, kai didžiausio silpnumo akimirką ligonis apsupamas visų meile. Mūsų sergantiems artimiesiems, ypač sergantiems sunkiai ar nepagydomai, reikia, kad juos apgaubtų visų meilė, – sako arkivyskupas Paglia.