

2017 09 19
LRT.lt
Vidutinis skaitymo laikas:
![]() |
www.unsplash.com nuotr. |
Krizę išgyvenančioms netikėtai pastojusioms moterims padėti pasiryžęs prieš ketverius metus įsteigtas Krizinio nėštumo centras. Jį savo iniciatyva įsteigė penkios moterys, o šiandien joms talkina šešios dešimtys savanorių. Per šį laikotarpį gimė mažiausiai 130 vaikų, kurių nėščiosios iš pradžių galvojo negimdyti.
Centre neplanuotai pastojusių nepilnamečių tik viena kita, dauguma – subrendusios, karjeros laiptais kopiančios, bet gyvenimo į kampą staiga įvarytos ir sutrikusios moterys. Centro vadovė Zita Tomilinienė tikisi, kad greitai panašių įstaigų atsiras ir daugiau, o gydytojai abejojančias, ar gimdyti, moteris iš pradžių nukreips į jų organizaciją.
Z. Tomilinienės teigimu, daugelio baimes pavyksta išsklaidyti papasakojus, kokios pagalbos sulauks – nuo konfidencialių psichologų konsultacijų ir paramos grupių, parengti visus reikiamus dokumentus pasirengusių socialinių darbuotojų iki nemokamo būsto.
„Nuo trečio nėštumo mėnesio žinojau, kad auginsiu vaiką viena. […] Buvau visai nepasiruošus motinystei, neturėjau tvirto pagrindo po kojomis, neturėjau darbo, nebaigusi aukštojo mokslo. Pati esu iš nepilnos šeimos, palikta mamos, ir smarkiai abejojau savo gebėjimu būti mama“, – pasakoja viena iš moterų, kuri pagalbos kreipėsi į centrą.
Tvirto užnugario ir partnerio, šeimos bei draugų palaikymo ir palankesnio visuomenės požiūrio – štai ko labiausiai stinga krizę išgyvenančioms netikėtai pastojusioms moterims, sako centro vadovė. Esą vienatvė, artimųjų atstūmimas ir kritika sprendimą kūdikio negimdyti lemia gerokai dažniau negu finansinės problemos.