2017 09 19

Gintarė Kubiliūtė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Mianmaro krizė: etninis valymas ar kova su terorizmu?

EPA nuotrauka

Mianmaro kariuomenė, nekreipdama į tarptautinės bendruomenės pasmerkimą, siautėja Rachinų valstijoje dėl etninių ir religinių priežasčių – žudomi žmonės, niokojama jų nuosavybė. Rachinų valstija – vienas vargingiausių Mianmaro regionų, kuriame gyvena daugiau negu milijonas musulmonų rohinjų. Atrodo – tai didelis skaičius, vis dėlto Mianmare musulmonai sudaro tik 4% iš 53 milijonų gyventojų. Nepaisant to, jau ne vienus metus vietiniai budistai baiminasi, jog jų valstybėje įsigalės islamas, o patys virs mažuma.

Vyriausybė prieš etninę ir religinę mažumą kovoja jau ne vienus metus. Mianmaro musulmonai yra išskirtinė mažuma – šioje šalyje jie gyvena jau šimtus metų, tačiau vis dar be pilietybės. Vyriausybė rohinjus traktuoja kaip nelegalius gyventojus, atvykusius iš Bangladešo, tačiau būtent dėl engimo ir žiauraus elgesio su jais rohinjai ieško prieglobsčio šioje šalyje. Jungtinių Tautų Pabėgėlių tarnyba skelbia, kad nuo rugpjūčio 25 dienos apie 123 000 žmonių, dauguma jų – rachinų musulmonai, persikėlė į Bangladešą, bėgdami nuo smurto savo valstijoje.

Pastarąsias dvi savaites Bangladešo ir Mianmaro pasienyje tūkstančiai namų ir kaimų yra deginami. Rohinjai žiauriu elgesiu kaltina vietinę kariuomenę, pastaroji tikina, kad patys rohinjų kovotojai yra atsakingi už vyraujantį smurtą. Šis žiaurumo protrūkis kilo po maištininkų ir saugumo pajėgų susidūrimo, kuris nusinešė dešimtis policininkų ir 400 kitų žmonių gyvybių. Nėra aišku, ar žuvusieji buvo maištininkai, ar prie judėjimo neprisidėję civiliai. „The Atlantic“ teigia, kad kol kas nepriklausoma šių veiksmų analizė nėra įmanoma, kadangi patekimas į teritoriją yra ribojamas.

Mianmaro vadovė Aung San Suu Kyi žiniasklaidai teigia, jog vyksta dezinformacija – pasaulis nepateikia visos tiesos apie vykstančius bendruomenių nesutarimus. Smurtą prieš šalies musulmonus A. S. S. Kyi apibrėžia kaip kovą su terorizmu. Negana to, Nobelio taikos premijos laureatės vyriausybė uždraudė suteikti vizas ir įleisti į šalies teritoriją JT žmogaus teisių tyrėjus ir humanitarinės pagalbos darbuotojus, skelbia „The Guardian“.

Aun San Suu Kyi buvo apdovanota dėl dešimtmečius trukusios kovos su šalies karine diktatūra. 1988 m. ji laimėjo prezidento rinkimus, tačiau įžengti į postą šalies režimas jai neleido – A. S. S. Kyi buvo paskirtas namų areštas. Pasaulis atkreipė dėmesį į jos kovą su režimu ir po trejų metų skyrė jai Nobelio taikos premiją. A. S. S. Kyi namų areštas truko 15 metų, po kurių ji nepabūgo susidorojimo ir sugrįžo į politiką, o 2015 m. dar kartą buvo išrinkta prezidente. Dabartiniai Mianmaro vyriausybės vadovės veiksmai taip pat nelieka nepastebėti. Jungtinės Tautos smurtą prieš rohinjus įvardija kaip etninį valymą, kuris negali būti toleruojamas.

Kataro naujienų portalas „Al Jazeera“ paviešino Irano profesoriaus Hamido Dabashi pranešimą, kuriame kalbama apie artėjantį naują genocidą. Be to, profesorius mano, jeigu krikščionys, žydai ar budistai būtų persekiojami musulmonų, pasaulis nebūtų toks lėtas reaguoti. Teigiama, jog dabar labai trūksta informacijos, nėra žinomas tikslus aukų skaičius, nesiimama jokių griežtų veiksmų smurtui sustabdyti.

Manoma, kad A. S. S. Kyi gali tapti pirmąja, iš kurios bus atimta Nobelio taikos premija. Tiesa, Gunnaras Stallestas – vyskupas, įėjęs į komiteto sudėtį, kai buvo sprendžiama įteikti Mianmaro vadovei apdovanojimą, abejoja tokia veiksmų eiga. G. Stallestas teigia, jog anksčiau aktyvistai ragino atšaukti Baracko Obamos ir Henry Kissingerio apdovanojimus, bet to neįvyko. Kodėl? Buvęs komiteto narys tikina, kad pagrindinis principas, kuriuo vadovaujamasi – sprendimas įteikti apdovanojimą nėra šventojo paskelbimas. Po to, kai sprendimas priimamas ir suteikiamas apdovanojimas, ties tuo komisijos atsakomybė ir pasibaigia.

Per paskutinio rugpjūčio sekmadienio pamaldas Šv. Petro aikštėje popiežius Pranciškus paprašė susirinkusiųjų pasimelsti už persekiojamus rachinų musulmonus. Be to, kalbėdamas apie planuojamą vizitą į Mianmarą ir Bangladešą, jis dažnai mini Rachinų valstiją. Tikimasi, kad ir lankydamas Azijos tautas popiežius Pranciškus kaip pagrindinį klausimą diskusijose išlaikys smurto prieš musulmonus problemą. Popiežius prašo Mianmaro suteikti rohinjų mažumai visas teises ir sako, jog yra šalia tų, kurie kenčia nuo vykdomo smurto bei meldžia Viešpaties juos išgelbėti.