2017 09 25

Aistė Marčiulaitytė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

6 min.

Apie biblioteką, kuri pati leidžia knygas

Nuotraukos autorius – Liudas Masys

Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) – vienintelė Lietuvoje biblioteka, kuri tenkina asmenų, negalinčių skaityti įprasto spausdinto teksto, poreikius. Apie bibliotekos ypatybes, lankytojų poreikius, knygų įvairovę ir leidybą kalbamės su direktore Rasa Januševičiene.

Kas gali lankytis Lietuvos aklųjų bibliotekoje?

Lietuvos aklųjų bibliotekoje, ypač jos renginiuose, gali lankytis visi, tačiau specialiųjų formatų leidiniais gali naudotis tik tie, kuriems šie informacijos produktai yra skirti dėl jų negalios ar sutrikimo. Atrodytų, bibliotekos pavadinimas skelbia, kad ji skirta tik regos negalią turintiems žmonėms, bet tai nėra visai tikslu. Nuo 2016 m. rudens atnaujinti LAB nuostatai praplėtė tikslines grupes. Specialiosiomis paslaugomis ir produktais, esančiais bibliotekoje, gali naudotis žmonės, turintys nebūtinai regos, bet ir kitą negalią ar sutrikimą. Tačiau tie sutrikimai turėtų būti tokie, kad žmogus dėl jų negalėtų naudotis įprastais spaudiniais. Šie apribojimai galioja būtent specialiųjų formatų leidiniams.

Bibliotekoje turime ir knygų fondą, skirtą regintiesiems. Aptarnaujame mikrorajono, kuriame esame įsikūrę, gyventojus. Taip pat bibliotekoje laukiame visų besidominčių regos negalią turinčių žmonių gyvenimu, tuo, kaip jie priima informaciją ir kokių yra būdų jiems tą informaciją suteikti.

Kuo išskirtinė jūsų biblioteka? Kaip ji pritaikyta neregiams?

Biblioteka išskirtinė tuo, kad mes patys leidžiame didžiąją savo fondo dalį ir visus specialiųjų formatų leidinius tikslinėms grupėms. Turime visų specialiųjų formatų leidinius, kokie šiuo metu yra pasaulyje, žmonėms, kurie negali skaityti įprastinių knygų. Tai yra garsiniai leidiniai, spaudiniai Brailio arba padidintu raštu, taip pat daugiafunkciniai leidiniai – juos sudaro garso ir teksto dokumentai su paieškos sistema (DAISY). Šių leidinių pranašumas toks, kad, norint rasti reikiamą sąvoką, programa pateikia visas vietas, kur ji minima, nereikia ieškoti visame dokumente. Be to, galima greitai atsiversti norimą puslapį.

Kaip ir visos Lietuvos viešosios bibliotekos, turime pritaikytas darbo kompiuteriu vietas regos negalią turintiems žmonėms: kompiuterius su garso sintezavimo įranga ir ekrano didinimo programomis, kurios skirtos silpnaregiams. Laikui bėgant, visos informacijos gavimo ir naudojimo priemonės tobulėja. Sunkiausia įgyti naujų įgūdžių žmonėms, kurie praranda regą jau būdami senjorų amžiaus. O jaunimui, kuris ypač imlus technologijoms, tereikia jas sekti, naudotis, ir gyvenimas tampa lengvesnis.

Jūsų bibliotekoje yra gausybė garsinių knygų. Kokia šiuo metu jų pasiūla?

Praėjo jau 55 metai, kai buvo išleista pirmoji garsinė knyga neregiams. Per šį laiką leidybos procesai labai patobulėjo. Dabar per metus įgarsinama daug daugiau knygų, nei jų buvo pirmaisiais leidybos metais. Kadangi esame vienintelė biblioteka šalyje, leidžianti garsinius leidinius neregiams, turime labai atsakingai parinkti knygas, kurias garsinsime. Stebime literatūros naujienas, domimės geriausių knygų rinkimais, sudaromais populiariausių knygų dešimtukais. Periodiškai rengiame skaitytojų apklausas, tyrimus, stebime, kokias knygas renkasi skaitytojai. Komanda, sudaryta iš visų su skaitytojais susiduriančių specialistų, rengia leidybos planą. Planus tvirtiname keturis kartus per metus, iš anksto ateinančiam ketvirčiui, kad leidyba nesustotų ir būtų efektyvi.

Pagrindinė mūsų produkcija yra garsinės knygos, bet leidžiame ir garsinius žurnalus. Kai kuriuos iš jų garsiname nuo pradžių iki pabaigos. Kiti garsiniai žurnalai sudaromi mūsų bibliotekoje kaip teminiai rinkiniai. Iš įvairių leidinių atrenkame straipsnius ir sudarome jų rinkinį pagal tematiką.

Bibliotekos archyvų nuotrauka

Garsines knygas rengia diktoriai ir savanoriai. Kaip visa tai vyksta? Ar yra galimybė pačiam pasirinkti knygą, kurią nori įgarsinti?

Galima išskirti planinę leidybą ir savanorių garsinamas knygas. Knygas pagal bibliotekos sudaromus planus garsina profesionalūs diktoriai – televizijos, radijo stočių darbuotojai, aktoriai. Kai kurie garsina knygas jau daugybę metų, turi didžiulės patirties. Skaitytojams neregiams pamėgto diktoriaus balsas yra ne mažiau svarbus nei filmų žiūrovams pamėgti aktoriai. Mes filmus renkamės pagal mėgstamus aktorius, o neregys, kuris nėra apsisprendęs, ką skaityti, neretai knygą renkasi pagal diktoriaus balsą.

Savanoriai mums skiria savo laiką ir pastangas. Dažnas savanoris ateina, nes nori įskaityti konkrečią knygą, kuri jam paliko labai didelį įspūdį ar turėjo įtakos gyvenime. Savanorius ribojame tik tuo atveju, jeigu knyga jau įgarsinta. Skaitymo studijose turime specialią lentynėlę su knygomis, kurios reikalingos bibliotekai garsiniu formatu. Iš jos savanoriai gali pasirinkti, ką garsinti.

Labiausiai orientuojamės į grožinę, nuotykinę, istorinę literatūrą, biografijas, memuarus – tai, ką labiausiai mėgsta mūsų skaitytojai. Literatūros, kuri įgarsinama, palyginti su pasaulio vidurkiu, Lietuvoje yra nemažai. Kad ir kaip būtų, įgarsiname tik apie 5–10 procentų visų knygų, kurios išleidžiamos galintiesiems matyti. Todėl ir pradėjome skatinti savanorystę – norėjome, kad prieinamos neregiams literatūros būtų kuo daugiau. Žinoma, atsakingai tikriname, ar pageidaujantys tapti savanoriais žmonės turi reikalingus duomenis: malonų balso tembrą, gerą dikciją. Iš pradžių prašome atsiųsti neilgą garso įrašą su įskaitytu tekstu. Atrinktus savanorius kviečiamės pokalbiui ir apmokome. Knygų garsinimas nėra lengvas ir smagus darbas, kaip gali atrodyti. Sunku išlaikyti lygų toną, visada skaityti ta pačia nuotaika. Kokybė įgyjama su patirtimi ir darbu.

Kokie populiariausi knygų žanrai, autoriai, skaitymo būdas?

Populiariausias skaitymo būdas – klausytis garsines knygas. Taip yra visame pasaulyje, nes neseniai apakusiam žmogui nereikia jokių specialių įgūdžių, tereikia išmokti naudotis grotuvu. Visgi Brailio raštas pranašesnis tuo, kad tai yra visiškai individualus skaitymas. Patys aklieji sako, kad Brailio raštu skaitome patys, o garsines knygas mums skaito kažkas kitas. Tačiau Brailio rašto reikia išmokti, tokių žmonių mažėja tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Tai yra platus raštas, įprastinę maždaug 150 puslapių knygą perrašius Brailio raštu, ją sudaro du ar trys A4 formato tomai. Tačiau stengiamasi išlaikyti Brailio raštą, jį populiarinti, nes jis yra aklųjų raštingumo priemonė.

Populiariausi žanrai – tai nuotykinė, grožinė literatūra. Mėgstami žinomų žmonių prisiminimai, daug moterų skaitė aktorių memuarines knygas. Pastaruoju metu labai populiarūs kelionių aprašymai, tarp jaunesnių skaitytojų buvo populiari Agnės Gilytės „Spintologija“. Nemažai skaitytojų laukė, kada bus įgarsinta Kristinos Sabaliauskaitės „Silva Rerum“. Kartais pasirinkimai gali atrodyti netikėti. Pavyzdžiui, knygos apie madą, keliones. Bet skaitytojus išties domina ši informacija, patys neregiai daug keliauja, nebijo iššūkių, išbando ekstremalias sporto rūšis.

Mėgstami įvairūs užsienio autoriai. Skaitytojai neretai klauso įvairių radijo laidų apie literatūrą. Išgirdę sudominančias kūrinių ištraukas kreipiasi į biblioteką, prašydami įgarsinti tų autorių knygas. Mes patys bibliotekoje rengiame garsinius skaitymus, per kuriuos anonsuojame įvairias knygas, pasakojame knygos sukūrimo kontekstą.

Ar Brailio raštu spausdintos knygos vis dar populiarios?

Deja, skaitančiųjų Brailio raštu mažėja. Taip yra dėl to, kad šiuo raštu daugiausia skaito vyresnio amžiaus žmonės. Visgi negalima kategoriškai sakyti, jog Brailio raštas yra vien tik senjorų mėgstamas formatas. Yra ir jaunų žmonių, mėgstančių skaityti tokius leidinius. Atsižvelgdama į skaitančiųjų skaičių, Lietuvos aklųjų biblioteka Brailio raštu leidžia mažiau literatūros, nei jos įgarsinama. Tačiau, norėdami paskatinti ir motyvuoti skaitančiuosius, nuo šių metų siūlysime naują galimybę – knygų Brailio raštu spausdinimą pagal pareikalavimą. Išleisdami įprastinį kiekį knygų, leidybai parengsime jų ir daugiau. Norintieji perskaityti daugiau leidinių Brailio raštu galės pageidauti išspausdinti knygą iš bibliotekos paruošto sąrašo.

Bibliotekos archyvų nuotrauka

Skaitytojas neregys – koks jis? Ar reikalinga tokiems žmonėms išskirtinė priežiūra ar pagalba?

Tai skaitantis ir informacija besidomintis žmogus, kuriam reikia specialiųjų formatų leidinių ir kartais – bibliotekos darbuotojų pagalbos. Mūsų bibliotekos pastatas yra visiškai pritaikytas įvairią negalią turintiems žmonėms. Problemų gali kilti tik tokiam žmogui, kuris visiškai vienas atėjo pirmą kartą. Tačiau bibliotekos darbuotojai visada pasirengę jam padėti. Sutikę žmogų koridoriuje paklausiame, ar nereikia pagalbos, palydime, parodome, kaip orientuotis bibliotekoje. Kartais būna, kad žmogus labai nori ateiti į renginį, bet tuo metu neturi palydovo. Tada mes jį pasitinkame ir palydime iki bibliotekos.

Skaitytojas neregys, norėdamas sužinoti, kokias knygas neseniai išleidome, gali paskambinti specialiu telefono numeriu ir atsakiklyje gali išgirsti naujausių įgarsintų knygų sąrašą bei jų anotacijas. Tai aktualiausia skaitytojams, kurie aptarnaujami namuose, gyvena toliau nuo bibliotekos, greta regos negalios turi judėjimo sunkumų. Virtualios LAB sukurtos sistemos ELVIS vartotojai gali vertinti perskaitytas knygas, teikti pastabų ir pasiūlymų darbuotojams, diskutuoti forume. Aktyviausiai virtualia paslauga naudojasi jaunimas, bet pastaruoju metu padaugėjo ir vyresnio amžiaus žmonių.

Neregių, norinčių pažinti knygas, daugėja ar mažėja? Pavadinimas nurodo, jog tai biblioteka, skirta akliesiems. Ar matantys žmonės noriai čia lankosi?

Skaičius laikosi gana stabilus, bet kadangi mūsų dauguma skaitytojų yra vyresnio amžiaus žmonės, natūralu, jog yra priežasčių, dėl kurių jų mažėja. Regos negalią turinčiųjų skaičius visuomenėje irgi atitinkamai mažėja, nes tobulėja medicina, mažiau gimsta regos negalią turinčių žmonių, akių ligos vis dažniau pagydomos. Tačiau neregių vis tiek yra ir, deja, ateityje turbūt bus, todėl paslaugų jiems reikės. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad žmonių vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja. Vyriausio amžiaus žmonėms ateityje atitinkamai reikės įvairių paslaugų.

Bibliotekos pavadinimą galima vertinti dvejopai. Šios bibliotekos iniciatoriai buvo patys aklieji. Po Antrojo pasaulinio karo, kol leidyba Brailio raštu Lietuvoje dar nebuvo organizuota, patys aklieji subūrė entuziastų grupę, kurie perrašinėjo knygas šiuo raštu. Kita vertus, girdime psichologų ir gerontologų atsargių pastabų, kad šis pavadinimas gali turėti ir neigiamą poveikį. Kai žmonės turi ar dar tik nujaučia turintys problemą, dažnai iš pradžių jie bijo tai pripažinti ir vengia tapatintis su šia grupe. Tokius žmones mūsų pavadinimas gali šiek tiek atbaidyti.

Kartais manoma, kad ši biblioteka skirta tik akliesiems ir kitiems žmonėms net neverta čia eiti. Todėl mes patys stengiamės apie save pranešti, rengiame edukacinius užsiėmimus, kurie sulaukia vis didesnio populiarumo.