Apie A. J. Greimą filmą sukūręs R. Zemkauskas: „Mėgstu, kai žiūrovas pats iššifruoja, kodėl viena ar kita yra rodoma“

Žurnalistas Rytis Zemkauskas La Chaussée. Asmeninio archyvo nuotrauka

Šiemet minimas iškilaus lietuvių semiotiko, publicisto, rezistento Algirdo Juliaus Greimo gimimo šimtmetis, įtrauktas ir į UNESCO minimų datų sąrašą. Šia proga spalio 18 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune bus pristatytas žurnalisto, VDU docento Ryčio Zemkausko dokumentinis filmas „Ieškoti Greimo“ (pranc. „Cherchez Greimas“).

„Greimas pilnas prieštaravimų – filme yra labai daug detalių, kurios tai parodo. Pavyzdžiui, jam, visą gyvenimą besistengusiam vakarietinti ir miestinti Lietuvą, staiga pasisuka gyventi kaime – ir ne šiaip troboje, o… pamatysite patys. Mėgstu, kai žiūrovas pats iššifruoja, kodėl viena ar kita yra rodoma ar sakoma. Tai juk irgi semiotika“, – pasakojo R. Zemkauskas.

A. J. Greimas, didesnę gyvenimo dalį praleidęs Prancūzijoje, yra laikomas vienu moderniosios semiotikos pradininkų – kalbotyros srities, tyrinėjančios ženklų struktūras įvairiose sistemose. Garsusis kalbotyrininkas, mitologas, eseistas mokėsi Kupiškyje, Šiauliuose, Marijampolėje, vėliau studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete.

„Kaip galima žmogui, veikiančiam moksliniame ir kultūriniame pasaulyje, suderinti savo buvimą drauge lietuviu ir prancūzu? Tokia problematika geriau suprantama kaip dviejų kultūrinių pasaulių sugyvenimas, vienam kitą papildant, vienas kitam prieštaraujant“, – savo dvilypę kilmę yra pakomentavęs pats A. J. Greimas.

Konstitucinę teisę VDU jam dėstė rektorius, Aukščiausiojo Teismo teisėjas Mykolas Römeris, logiką – mąstytojas Vosylius Sezemanas, o viduramžių krikščioniškąją filosofiją – garsus rusų filosofas Levas Karsavinas. Pirmaisiais metais A. J. Greimas VDU taip pat studijavo Lietuvos teisės istoriją, romėnų teisę, politinę ekonomiją, socialinę žemdirbystės istoriją, psichologiją, vokiečių ir rusų kalbas.

Algirdas Julius Greimas (La Chaussée, 1990 m.). Jean-Marie Floch nuotrauka

Pasak A. J. Greimo biografiją parengusio mokslininko, Purdue universiteto (JAV) profesoriaus Thomaso F. Brodeno, semiotikos pradininkas Kauną prisiminė kaip kosmopolitinį miestą, kuriame susipažino su įvairius pasaulio kraštus jau aplankiusiais studentais.

„Lietuva formavo jo asmenybę ir tapatybę, suteikė jam rimtą humanitarinį išsilavinimą, įteigė jam europinio folkloro tradiciją ir poetinę prasmę, įdiegė jam įsipareigojimą įsijungti į vykstantį tautinės kultūros ir bendruomenės kūrimą“, – apibendrino T. F. Brodenas.

A. J. Greimas laikomas Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėju, vienu iškiliausių semiotikų Prancūzijoje kartu su Rolandu Barthesu. Tarp jo žinomiausių atradimų – semiotinis kvadratas, aspektualumo, izotopijos tyrimai, taip pat lietuvių mitologijos, religijos tyrinėjimai.

R. Zemkausko filmo „Ieškoti Greimo“ pristatymas ir peržiūra vyks spalio 18 d., trečiadienį, 18 val, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas). Po filmo vyks diskusija kartu su jo režisieriumi.

Filmo kūrybinė grupė: Rytis Zemkauskas (režisierius), Sigita Trainauskienė (scenarijaus autorė), Gvidas Kovėra (operatorius) ir Tomas Rugys (montuotojas). Filmo sukūrimą inicijavo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Projektą „Algirdas Julius Greimas: sugrįžimai“ iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.