2017 10 16

Ieva Urbonaitė-Vainienė

Bendrakeleiviai

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Kai mokyklos pradžia sutampa su tėvų skyrybomis

Jakob Ufkes/Unsplash.com nuotr.

Tėvų skyrybos net ir suaugusiems vaikams skausminga patirtis. Tačiau reakcija priklauso ne tik nuo konkrečių aplinkybių, bet ir amžiaus tarpsnio – vienaip elgiasi studentai, paaugliai, visiškai kitaip pradinukai.

„Kai byrėjo mūsų šeima, dukra kaip tik ruošėsi eiti į pirmą klasę. Rugpjūtį iš namų išėjo tėtis. Dukrai apie tai pasakyti teko man vienai. Paskui – nuomotis mažesnį būstą. Nebūtume išsimokėję. Žodžiu, viskas sukrito nepalankiausiai. Laimei, palaikė giminės, draugai. Kažkaip pamažu abi aprimom, nors rugsėjis buvo tragiškas“, – prisimena skyrybas išgyvenusi vilnietė Rita.

Informacijos, kaip kalbėti su vaiku apie skyrybas, nebuvo, tad, Ritos žodžiais, reikėjo improvizuot. Jai pačiai nepalūžti padėjo išėjimo iš skyrybų krizės grupė, kurią kaip tik rinko „Bendrakeleiviai“.

„Dabartiniu protu galvojant, reikėjo nelaukti, kol santykiai šeimoje komplikuosis iki visiškos nepagarbos. Tačiau, kad ir patirdama akivaizdų nesaugumą, nesiryžau skirtis, kol išeidamas pas kitą moterį šio žingsnio nežengė jis“, – sakė moteris. Kaip patyrė, Rita, pakelti tėčio išėjimą, namų, kiemo draugų netektį ir mokyklos pradžią jos dukrai buvo labai sunku. Ir nors mergaitės elgesiu nei mokytoja, nei bendraklasiai nesiskundė, mama iki šiol jaudinasi prisimindama, kaip dukra šokinėdavo iš lovos naktimis,  nė per žingsnį nepaleisdavo jos ir net prieš pamokas susigraudindavo, kai reikėdavo kelioms valandoms skirtis.

V. Varkalis: Tai didelių iššūkių tarpsnis

„Šis tarpsnis turi didelį iššūkį – mokyklą. Naują dienotvarkę, naujų žmonių, taisyklių, reikalavimų. Bendraamžių. Pradinėse klasėse vaikui svarbu mokytis, gebėti pačiam atlikti tai, ką jis gali, galėti bandyti dar ir dar kartą kai nesiseka. Didinti įgūdžius. Skyrybos šiuo laikotarpiu didina emocinį krūvį, kurį vaikas „turi” pakelti. Tai dažnai atsispindi prasta mokymosi pažanga, neretai ir elgesiu“, – apie pradinukus kalbėjo individualiosios psichologijos konsultantas Virginijus Varkalis.

Spalio 20 dieną Šeimos ir asmens saviugdos centre „Bendrakeleiviai“, seminarų ciklo „Kaip padėti vaikams skyrybų metu ir po jų“ paskaitoje V. Varkalis analizuos būtent pradinukų reakcijas į radikalius pasikeitimus šeimoje. „Kalbėsime, kokią pagalbą gali suteikti suaugusieji šiuo ir taip nepaprastu vaikams metu“, – sakė individualiosios psichologijos konsultantas.

Tikslas – įveikti krizę ir gyventi toliau

Sociologiškai žiūrint, Lietuvoje skyrybos yra norma, turint omenyje, kad išsiskiria pusė šeimų. „Žinoma, idealu, jei vaikas auga laimingoje, geroje šeimoje. Tačiau žmonės skiriasi, įveikia krizes ir kuria savo gyvenimus toliau. Yra tyrimų, kurie parodo, kad skyrybas išgyvenę vaikai yra atsparesni, žino, kad gyvenime gali būti sunku, bet tas sunkumas tavęs nepražudo. Moterims skyrybos taip pat dažnai būna augimo, skleidimosi postūmis, o ne tik neigiama patirtis. Šeimos, žmonės skirtingais savo raidos etapais išgyvena įvairius iššūkius ir skirtingai juos sprendžia. Tačiau svarbu, kad jie būtų išspręsti“, – akcentavo viena iš „Bendrakeleivių“ įkūrėjų, Individualiosios psichologijos instituto vadovė dr. Rasa Bieliauskaitė, atvirų paskaitų cikle tėvams apie bendravimo su vaikais ypatumus skyrybų metu ir po jų aptarusi ikimokyklinukų reakcijas į skyrybas ir geriausią įmanomą bendravimą su jais komplikuotu periodu.

Dažniausiai užduodami klausimai ir temos „tabu“

Kaip žinią apie tėvų skyrybas priima jaunesni ir vyresni paaugliai ir kaip pasireiškia jų reakcijos į krizę, spalio 27 d. paskaitoje kalbės R. Kardaitė Vėlyvienė. Psichologas Andrius Gota lapkričio 3 d. vyrus pakvies pasikalbėti tema „Kaip likti tėčiu po skyrybų“.  Lapkričio 10 d. Skyrybų krizės etapus apžvelgs psichologė Asta Groblytė, Šeimos ir asmens saviugdos centre „Bendrakeleiviai“ vedusi išėjimo iš skyrybų krizės grupes.

Lapkričio 17 d. užsiėmimo tema – „Tėvų tarpusavio bendravimas skyrybų metu vaikų labui. Vaikai kaip atskira skyrybų plano dalis: kaip gyventi, bendrauti, ribos ir lankstumas“. Su tėvais apie tai kalbėsis R. Kardaitė Vėlyvienė.

Lapkričio 24 d. į atvirą paskaitą kviečiami besiskiriančių ar išsiskyrusių porų artimieji. Praktinį užsiėmimą „Kaip giminės ir artimieji gali palengvinti skyrybų patirtį vaikui“ ves psichologė psichoterapeutė Asta Groblytė. Gruodžio 1 d. ši specialistė kalbės tema „Bendravimas su vaiku: aktyvus klausymas ir konfliktų sprendimas“.

Gruodžio 8 d. planuojama psichologo A. Gotos paskaita „Kaip būti pakankamai geru patėviu/pamote“Kaip likti mama po skyrybų, gruodžio 15 d. su paskaitos dalyviais diskutuos R. Kardaitė Vėlyvienė. Gruodžio 22 d. ji ves užsiėmimą „Savaitgalinių ir nuolatinių tėvų iššūkiai“.

Prieš 17 metų Vilniuje veiklą pradėjusių „Bendrakeleivių“ tikslas – ne tik padėti skyrybų krizę išgyvenantiems suaugusiems ir vaikams. Vilniuje renkama grupė pakartotinėje santuokoje gyvenančioms poroms, kurių skyrybų rizika ypač didelė, į užsiėmimus kviečiami suaugusieji, patyrę santykių nedarną ar skyrybas tėvų šeimoje.

Atpažinti skyrybų vaikus ir jiems padėti seminaruose, kurie vyks Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose ir kituose miestuose, mokysis mokytojai, mokyklų psichologai, socialiniai, administracijos darbuotojai.

Daugiau informacijos apie „Bendrakeleivių“ veiklas, taip pat – registracija į grupes bei seminarus tėvams apie bendravimo su vaikais ypatumus skyrybų metu ir po jų – čia.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.