Kitoks adventas

Bažnytinio paveldo muziejaus ir Freisingo Diecezinio muziejaus (Bavarija, Vokietija) paroda „Štai žvaigždė! Gimimo scena: nuo Alpių kalnų iki Baltijos jūros“. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Kardinolo Christopho Schönborno sekmadienio, 2017 m. gruodžio 3 d., mintys Evangelijos (Mk 13, 24–37) tema

Visur jau prasidėjo adventas. Seniai šurmuliuoja kalėdinės mugės. Punšą siūlantys kioskai, kalėdinės lemputės, bruzdesys parduotuvėse. Tik pamiršta tai, kad advento laikotarpiu ruošiamasi Jėzaus Gimimo šventei. Žodis „adventas“ reiškia atėjimą. Kalbama apie Jėzaus atėjimą. Jo Gimimas Betliejuje – mūsų laiko skaičiavimo pradžia. Du tūkstančiai septynioliktieji metai nuo Kristaus Gimimo artėja prie pabaigos.

Bet taip pat galima kalbėti apie kitokį adventą. Apie jį užsimenama šios dienos pirmojo advento sekmadienio Evangelijoje. Kalbama apie laikų pabaigą, Antrąjį Kristaus atėjimą, Jo kitą, paskutinį atėjimą. Jau nebe apie Jėzaus Gimimą Betliejaus tvartelyje, bet apie pasaulio pabaigą. Mes žinome, kada švenčiamos šv. Kalėdos, bet nežinome, kada įvyks kitas, antrasis, adventas.

Nuo senų laikų diskutuojama apie pasaulio pabaigą. Visose kartose buvo apie ją skelbusių „pranašų“. Kai kurie manė galintys nurodyti tikslų jos laiką. Iki šiol joks spėjimas nepasitvirtino.

Kardinolas Christophas Schönbornas. wikipedia.org nuotrauka

Nors Jėzus dažnai kalbėdavo apie pasaulio pabaigą ir savo sugrįžimą, Jis omenyje turi ką kita. Akivaizdu, kad Jis visada atsisakydavo nurodyti tikslų to laiką: „Tačiau tos dienos ar tos valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, vien tik Tėvas“. Vien Dievas žino, kada ateis šio pasaulio pabaiga. Todėl turėtume netikėti „pranašystėmis“, kad neva tiksliai žinoma apie viską, kas tada įvyks.

Betgi Jėzus pamini ženklus – aliuzijas į pasaulio pabaigą. Jis kalba apie nuožmius karus, „tautą prieš tautą“, apie kosmines katastrofas. Tam nusakyti Jis pateikia palyginimą su figmedžiu: „Kai jo šaka suminkštėja ir sprogsta lapai, jūs žinote, jog artinasi vasara. Taip pat išvydę tai dedantis, supraskite, jog Jis jau arti, prie slenksčio“.

Ar jau arti pabaiga? Ar ji jau prie slenksčio? Vienu dalyku galime būti tikri: kosminės katastrofos mus gali ištikti bet kuriuo metu. Milžiniško vulkano išsiveržimas gali mums visiems atnešti nenumatytas pasekmes. Atominiu karu gali būti sunaikintos visos šalys, užnuodyti visi žemynai. Ar mus kviečia bijoti? Ar Jėzus kviečia gyventi pasaulio pabaigos nuotaika?

Jėzaus atsakymas yra teikiantis stiprybės, labai išmintingas: „Žiūrėkite, budėkite.“ Ne panika, o budrumas. Ne baiminimasis, o ruošimasis.

Mes nežinome, kada įvyks pasaulio pabaiga. Taip pat nežinome, kada ateis mūsų valanda. Kiekvieną tai gali ištikti netikėtai. Bet budėti – visiems įmanomas dalykas. Ką reiškia – budėti? Žinoma, turime būti atsargūs, saugoti save. Bet Jėzus omenyje turi kitokį budėjimą. Tai norima nusakyti advento sąvoka. Kartą Jėzus ištarė tokius žodžius: „Štai aš stoviu prie durų ir beldžiu.“ Būti budriam šiems tylaus Dievo beldimosi į mano gyvenimą ženklams ir yra tikroji advento prasmė.

Iš vokiečių k. vertė Reda Lovčikaitė