Krikščionys – labiausiai persekiojama religija pasaulyje

Markas von Riedemannas. Valentino Mitės nuotrauka

Lietuvoje lankėsi katalikų paramos fondo „Aid to the Church in Need“ (ACN, liet. Parama stokojančiai Bažnyčiai) atstovai Markas von Riedemannas ir Marcela Szymanski. Krikščionių, taip pat ir katalikų persekiojimo pasaulyje klausimus fondo atstovai aptarė su Vyriausybės, Seimo nariais bei Katalikų Bažnyčios Lietuvoje hierarchais, VA Užsieniečių integracijos programos bei Lietuvoje veikiančios Tarptautinės migracijos organizacijos atstovais. 

Organizacija įkurta 1947 m. kaip katalikų pagalbos organizacija vokiečių karo pabėgėliams remti. 2011 m. jai suteiktas Popiežiškojo fondo statusas. ACN tikslai – padėti persekiojamiems krikščionims visame pasaulyje. ACN finansiškai remia apie 5 tūkst. projektų daugiau nei 140-yje pasaulio šalių. Ši parama ypač svarbi dabar, kai krikščionys tapo labiausiai persekiojama religine grupe pasaulyje. Ypač žiauriai krikščionys persekiojami Irake, kur dauguma krikščionių buvo priversti palikti savo gimtuosius namus ir tapo pabėgėliais. Krikščionys be paliovos persekiojami Kinijoje, Indijoje, Egipte, Šiaurės Korėjoje, Saudo Arabijoje, Pakistane, Sirijoje ir kitur. Visose šiose šalyse ACN ištiesia pagalbos ranką. Panašiai kaip anksčiau darė ir buvusioje Sovietų Sąjungoje, taip pat sovietų okupuotoje Lietuvoje.

Su Marku von Riedemannu kalbėjosi Valentinas Mitė.

Jūsų atstovaujamas Popiežiškasis fondas atlieka milžinišką darbą visame pasaulyje gelbėjant persekiojamus krikščionis, teikiant jiems paramą. Fondas per daugelį veiklos dešimtmečių yra sukaupęs milžinišką tokio darbo patirtį ir geriau nei daugelis žino, kokia yra krikščionių padėtis. Kokias persekiojimo formas patiria krikščionys šiandienos pasaulyje?

Skirčiau tris persekiojimo formas. Pirma – tai valdžios skatinamas ir vykdomas persekiojimas, valdžios politikos dalis. Tai vyksta tokiose šalyse kaip Kinija, Šiaurės Korėja, Eritrėja. Antra persekiojimo forma – kai krikščionis persekioja fundamentalistiškai nusiteikusi gyventojų dauguma. Tai Mianmaras, o ypač Indija. Ir trečioji persekiojimo forma – islamiškojo fundamentalizmo atstovų veiksmai, kai su krikščionimis susidorojama šiurkščia prievarta, juos paverčiant pabėgėliais. Labiausiai akį rėžiantys pavyzdžiai – Irakas, siautėjant jame ISIS, arba vadinamajai „Islamo valstybei“. Taip pat Sirija, Nigerija, Somalis. ISIS Irake iš gimtųjų vietų išvijo daugumą įvairiaspalvės krikščionių bendruomenės. Šie žmones atsidūrė arba Irako Kurdistane, arba Turkijoje, dauguma jų atvyko į Europą kaip pabėgėliai. Taip islamo fundamentalistai sukėlė rimtą pabėgėlių krizę Europoje, kuri tapo labai rimtu iššūkiu Europos valstybėms.

Kariniu požiūriu ISIS Irake jau nugalėtas. Ar krikščionys grįžta į gimtąsias vietas?

Padėtis Irake yra labai sunki. Iki ISIS teroro šalyje gyveno 1,3 milijono krikščionių. Dabar liko apie 400 000. Likusieji pabėgo iš šalies, gelbėdamiesi nuo ISIS genocido. Vien Irako Kurdistane yra apie 95 000 pabėgėlių. Dauguma jų glaudžiasi Arbilio mieste bei jo apylinkėse. 2014–2017 metais ACN skyrė milijonus eurų pabėgėliams aprūpinti maistu bei laikiniems būstams. Be to, ACN vykdo programą, siekdama padėti šiems žmonėms grįžti į namus. Pabėgėliai nori grįžti, bet jų namai yra sugriauti, o juos atstatyti žmonės, pabėgę tik su būtiniausiais reikmenimis, jei spėjo ir tuos pasiimti, pinigų neturi. Todėl ACN parama atstatant sugriautus namus yra neįkainojama.

Krikščionių persekiojimas Irake į politikų darbotvarkę iškėlė ir ISIS vykdytų veiksmų kaip krikščionių genocido klausimą. Europa pirmoji pripažino, kad prieš Irako krikščionis buvo vykdomas genocidas. Ja pasekė Jungtinės Amerikos Valstijos. Ir jei Jungtinės Tautos pripažins tai genocidu, tuomet visus tuos, kurie ekonomiškai ar ginklais rėmė ISIS, bus galima patraukti atsakomybėn kaip genocido bendrininkus. Šis veiksmas būtų ne tik įvertinimas, bet ir aiškus įspėjimas tiems, kuriems ateityje šautų į galvą vykdyti genocidą religiniu pagrindu.

Viešite Lietuvoje Europos Parlamento narės dr. Laimos Andrikienės kvietimu. Tačiau šis vizitas – jau ne pirmas Jūsų apsilankymas Lietuvoje, tiesa?

Esame dėkingi poniai Laimai Andrikienei už kvietimą atvykti ir susitikimus Lietuvoje, už jos paramą.

Kalbant apie praeitį pastebėsiu, kad ACN stengėsi padėti persekiojamiems krikščionims ateistinio sovietizmo valdymo metais.

Lietuvoje teko lankytis ir dalyvauti kuriant katalikišką „Mažąją studiją“. Lietuvoje šiai laidai pagalbą suteikė „Catholic Radio & TV Network“ (CR&TVN). Aš dalyvavau renkant informaciją. Tai nebuvo pirmasis mūsų įgyvendintas projektas buvusioje posovietinėje erdvėje. Prieš tai Maskvoje padėjome įkurti religinės pakraipos radijo stotį „Blagovest“ bei panašią radijo stotį Ukrainoje. Toji patirtis buvo naudinga, kuriant „Mažąją studiją“. 1993 metais tais pat lankiausi Lietuvoje, dalyvavau kuriant dokumentinį filmą apie Kryžių kalną. Taigi, Lietuva ir jos problemos man šiek tiek pažįstamos.