2018 03 26

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Politinė tauta nėra tapati etninei tautai

Roman Niedźwiecki/zw.lt nuotrauka

Atviros Lietuvos Fondas kartu su Lenkų Diskusijų Klubu surengė diskusiją „Koks tautinių mažumų įstatymas yra reikalingas Lietuvai“, kurią išprovokavo Lietuvos socialdemokratų partijos Seime registruoto Tautinių mažumų įstatymo projekto.

Diskusijoje, kurią moderavo Atviros Lietuvos fondo valdybos pirmininkė prof. Milda Ališauskienė ir Vytauto Didžiojo universiteto politologas doc. dr. Andrzej Pukszto, dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, buvęs užsienio reikalų ministras, parlamentaras, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių Demokratų (TS-LKD) atstovas Audronius Ažubalis, Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos skyriaus vadovė doc. dr. Loreta Vaicekauskienė ir Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimo instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Kristina Šliavaitė. 

Galima būti lenku ir mylėti Lietuvą 

„Kodėl dabar? Tiesą sakant, mes darome tai per vėlai, bent jau kalbant apie socialdemokratus. Kultūrinio identiteto ar tautinių mažumų klausimai jau seniai yra mūsų programoje.“ – sakė Lietuvos socialdemokratų lyderis. 

Gintauto Palucko manymu, tautinių mažumų klausimai neatsitiktinai kelia daug diskusijų ir kritikos, kadangi atskirų politinių grupių pasaulėžiūros skiriasi iš esmės: „Vieni nori, kad Lietuvos lenkai ar rusai po tam tikro laiko taptų lietuviais. Mes tuo tarpu teigiame, kad politinė tauta nėra tapati etninei tautai. Galima būti Lietuvos lenku ir mylėti savo tėvynę.“ 

Būvimas Lietuvos lietuviu nėra kažkuo geresnis nei būvimas Lietuvos lenku arba rusu:  „Mes manome, kad skirtingos tapatybės gali egzistuoti vienoje tautoje. Štai kodėl mes orientuojamės į integraciją, o ne į asimiliaciją,“ – įstatymo projekto idėją paaiškino socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas. 

Politikas pridūrė , kad projektas nereguliuoja visų klausimų, pvz. pavardžių rašybos: „Tikimės, kad tokiu būdu projektas susidurs su mažesniu politiniu pasipriešinimu ir pavyks padaryti pirmą žingsnį bent jau tokia forma,“ – pabrėžė Vilniaus vicemeras. 

Paluckas pabrėžė, kad Lietuvoje nėra jokios separatizmo grėsmes, apie kurią dažnai kalba dešinieji politinės arenos dalyviai. 

Šliavaitė: Kodėl mes nuolat diskutuojame apie kažką akivaizdaus? 

„Kaip mokslininkė, kuri metų metus tyrinėja šį regioną, t. y. Visaginą, Šalčininkus, Eišiškes, Šalčininkėlius ar Pabradę, net nekeliu sau klausimo apie tokio įstatymo būtinybę. Labiau stebina tas, kad per tokį ilgą laiko tarpą jis nebuvo priimtas. Kodėl mes nuolat diskutuojame apie kažką akivaizdas?” – pareiškė antropologė ir sociologė dr. Kristina Šliavaitė, kurios nuomone, tokios iniciatyvos sukuria tarpusavio solidarumą, o kampanija prieš tautines mažumas „daro neigiamą poveikį pilietiškumui“.

Sociologė pridūrė, kad projektas jokiu būdu nekelia pavojaus Lietuvai ar lietuvių kalbai, nes „visi valdininkai,” taip vadinamose nelietuviškose savivaldybėse „puikiai žino lietuvių kalbą”, o dvigubų užrašų leidimas būtų „malonus ir simboliškas valstybės gestas“. 

Šliavaitė pabrėžė, kad kuriant nuomonę apie tautines mažumas nevisada verta naudotis viešosios nuomonės tyrimais. Pasak antropologės klausimas „ar lenkai arba rusai eis ginti Lietuvą” iš esmės yra neetiškas ir įneša painiavą. 

Ažubalis: Suskaldys, o ne konsoliduos

Seimo narys ir buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis iš pradžių pabrėžė, kad siūlomas įstatymas „suskaldys, o ne konsoliduos visuomenę” ir gali pakenkti likusioms dviem Baltijos valstybėms. „Nėra taip, kad sėdinti Latvių gatvėje komanda (Rusijos Federacijos ambasada – red. past.) nuolat galvoja apie provokacijas. Pagal mano turimą informaciją, jų žvalgyba neveikia tokiu būdu. Jų tikslas – stebėti ir panaudoti mūsų klaidas. Todėl esu įsitikinęs, kad šitą įstatymą jie tikrai panaudotų. Neabejoju, kad jo priėmimas būtų pretekstu organizuoti demonstracijas pvz. Daugpilyje, Rygoje ar Narvoje su panašių teisių reikalavimais,“  – pareiškė konservatorius ir priminė Latvijos parlamentarų laišką Lietuvos kolegoms su prašymu labai atsargiai kelti šiuos klausimus. Politikas pridūrė, kad jeigu tikrai yra reikalingas tautinių mažumų įstatymas, tai socialdemokratų projektas turi būti patobulintas ir verta paieškoti standartų, kuriais galima būtų remtis. 

Salėje buvęs Lenkijos Respublikos ambasadorės Lietuvoje pavaduotojas Grzegorz Poznanski pasiūlė, kad geru standartu galėtų būti Lenkijos ir Lietuvos sutartis, kurioje aprašyti šitie klausimai. 

Socialinė, o ne politinė problema

Ažubalis pabrėžė, kad Pietryčių Lietuvos (Vilnijos) ir ten gyvenančių tautinių mažumų problemos kyla iš socialinių ir ekonominių problemų, kurios nesusijusios su žmogaus teisėmis. Todėl su kolegomis iš Seimo du kartus siūlė sukurti specialų fondą Vilnijos plėtrai ir du kartus minėtą idėją Vyriausybė atmetė.  

Politikas pridūrė, kad socialdemokratų siūlomas įstatymas įneš chaosą į viešąjį gyvenimą, nes de facto bus įteisinta daugiakalbystė ir valdininkai bus priversti mokytis rusų ir lenkų kalbos. Su tokiu teiginiu nesutiko Paluckas. „Tai nereiškia, kad visi valdininkai privalės žinoti papildomą kalbą, tiesiog institucija (pvz. savivaldybė, kur dirba nuo keliasdešimt iki kelių šimtų darbuotojų) galės atsakyti į kliento klausimus jo gimtąja kalba,“ – pridūrė socialdemokratas. 

Vaicekauskienė: Tai nėra kalbos problema

Su Ažubaliu nesutiko ir kalbininkė dr. Loreta Vaicekauskienė, kuri pateikė Suomijos pavyzdį, kur yra dvikalbystė ir nėra jokio chaoso. 

„Tai nėra kalbos problema, nors labai dažnai taip bando pavaizduoti mūsų politikai. Tai yra žmogaus teisių klausimas, mūsų visuomenės tolerancijos klausimas, politinis klausimas.  Norėčiau kreiptis į mūsų bendruomenę, kad būtume labiau kritiški sau. Ar žmonės, kurie kalba kitokia kalba nei lietuvių tampa nelojalūs Lietuvai? Kas yra lojalumas? Lietuviškai kalbantys piliečiai irgi palieka mūsų šalį,” – paklausė Vaicekauskienė. Jos nuomone, tautinių mažumų atstovai žino valstybinę kalbą ir nekelia jokios grėsmės Lietuvai. 

Kalbininkė yra įsitikinusi, kad daugiakalbystė stiprina tiek regiono, tiek visos šalies ekonominį potencialą. Ji taip pat sukritikavo kalbos įstatymą, kuris diskriminavo ir diskriminuoja tautinių mažumų atstovus. „Būtent dėl šio įstatymo mes jau keletą metų prievartaujame mūsų piliečius, kurie nekalba kaip lietuviai. Čia turėtume pamatyti ekonominės padėties pasekmes, nes žmonės negavo tokių pozicijų kaip žmonės su gimtąją lietuvių kalba” – pabrėžė Vaicekauskienė. Ji pridūrė, kad jei mes tikrai norime imituoti Skandinaviją, turime pradėti nuo švietimo sistemos taisymo. Mokykla turėtų mokyti tolerancijos. Vaicekauskienė informavo, kad tyrinėdama lietuviškai kalbančius vaikus su nuostaba pastebėjo, kad žodis „lenkas” toliau funkcionuoja kaip keiksmažodis.

„To semiamasi iš tėvų. Todėl turime atsikratyti XIX amžiaus stereotipų ir investuoti į vaikus” – padarė išvadą Vaicekauskienė.

PKD informacija

Kviečiame remti Bernardinai.lt

Jei mus skaitote, žiūrite ar klausotės, galite prisidėti ir prie mūsų gyvavimo, taip tapdami misijos įgyvendinimo partneriais.

Taip, paremsiu