2018 04 06

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

„Sengirės“ kūrybinė grupė pusę uždirbtų pinigų padovanos filmo herojams

Lūšis. Kadras iš rež. Mindaugo Survilos filmo „Sengirė“.

Mindaugas Survila per kiekvieną dokumentinės poemos „Sengirė“ pristatymą pabrėžia, kad vienas iš šio filmo kūrimo tikslų – atkreipti žmonių dėmesį į sparčiai nykstančių miškų plotus Lietuvoje. Siekdama ne vien šviesti visuomenę, bet ir veikti, pusę uždirbtų pinigų „Sengirės“ kūrybinė komanda nusprendė skirti seniems miškams pirkti. Tai vienas iš būdų užtikrinti, kad ateities kartos su Lietuvos sengirėmis galėtų susipažinti ne tik kino teatro ekrane.  

Dar prieš pradedant kurti „Sengirę“ viena iš komandos svajonių buvo ne tik šviesti visuomenę apie senuosius Lietuvos miškus, bet ir įvykdyti ką nors konkretaus dėl jų. Miškų kirtimas – ganėtinai greitai vykstantis procesas, o miškui atsikurti iš naujo užtrunka apie 400 metų. Yra nemažai iniciatyvų Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, skatinančių atsodinti iškirstus miškų plotus ir prisidėti prie gamtosaugos. Tačiau visada (su labai retomis išimtimis) atsodintiems miškams pasiekus paauglystės laikotarpį jie būna vėl iškertami. 

Filmo „Sengirė“ anonsas:

„Dar prieš keturiolika metų bendravau su savo bičiuliu Rimu Pakeriu, kurio išsakyta mintis atrodė mažų mažiausiai neįgyvendinama. Jis sakė, kad prieš miškų kirtimą – vadinasi, pinigų gavimą, reikia kovoti pinigais“, – sako M. Survila. 

Režisierius neslepia, kad tai atrodė praktiškai neįgyvendinama svajonė. „Labai džiaugiamės Lietuvos žmonėmis, pirkusiais bilietus ir atėjusiais į filmą. Tikrai nesitikėjome tokio didžiulio susidomėjimo – per pirmą savaitę „Sengirę“ jau matė daugiau kaip 13 tūkstančių žmonių. Jie padeda mums įgyvendinti ilgai puoselėtą svajonę“, – visos komandos vardu džiaugiasi ir dėkoja M. Survila. 

Buvo nuspręsta, kad pusę sumos, surinktos už „Sengirės“ bilietus Lietuvoje, filmo kūrybinė komanda skirs kitam projektui – interaktyviai platformai, o likusią dalį – miškams pirkti.

„Žmogus, mums pardavęs mišką, jame nebegalės kirsti nei medžių, nei sausuolių, nei nugriuvusių medžių, nebus galima kūrenti laužų. Bet bus kaip ir buvę – miškas ir jo dvasia, grybai ir uogos liks tam pačiam prie miško prisirišusiam žmogui“, – tikina Mindaugas. Dėl riboto biudžeto miškai bus kruopščiai renkami pagal aiškiai iš anksto nustatytus kriterijus, konsultuojantis su profesionaliais biologais, galbūt ir etnologais. 

„Mes puikiai suprantame, kad miškai labai brangūs, ir įstengsime įsigyti tik palyginti labai nedidelį plotelį. Tai bus tarsi ženklas, kad ne valdžia, ne kaimynas, bet mes patys galime prisidėti prie to, ką turės mūsų ateities kartos“, – sako filmo režisierius M. Survila.

Artimiausiais mėnesiais planuojama įkurti specialų fondą, skirtą seniesiems miškams išsaugoti. Visi pritariantieji šiai idėjai – ir paprasti žmonės, ir įmonės – bus kviečiami prisidėti prie fondo veiklos.

„Tikimės, kad bendromis jėgomis prisidėsime prie realaus sengirių išsaugojimo ateities kartoms“, – tikina filmo „Sengirė“ prodiuserė Gintė Žulytė.

Filmas „Sengirė“ bus dar rodomas artimiausiomis savaitėmis. Seansą savo mieste galite rasti čia.

Plačiau apie filmo kūrimo užkulisius.

Pietų metas. Kadras iš rež. Mindaugo Survilos filmo „Sengirė“.
Juodieji gandriukai. Kadras iš rež. Mindaugo Survilos filmo „Sengirė“.
Kadras iš rež. Mindaugo Survilos filmo „Sengirė“.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.