2018 04 24

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Krikštas – kita mūsų gimimo diena

unsplash.com nuotr.

Popiežius Pranciškus pradėjo naują trečiadienio katechezių ciklą ir šį kartą jis kviečia apmąstyti patį pirmąjį ir pamatinį sakramentą – Krikštą. Pirmose šio ciklo katechezėje Šventasis Tėvas ragino kiekvieną tikintįjį prisiminti savo krikšto dieną. Popiežiaus manymu, jei mes švenčiame gimimo dieną, turėtume švęsti ir krikšto – „tai juk kita gimimo diena. Atgimimo diena“ –  gimimo krikščioniškoje bendruomenėje diena.

Viena iš temų, aptartų pirmosios Šventojo Tėvo katechezės metu, – kūdikių ir vaikų krikštas. Popiežius stebėjosi, jog yra žmonių, kurie kelia klausimą: „ar galima krikštyti kūdikį, kuris nieko nesupranta?“ Neretai tėvai nusprendžia nekrikštyti savo vaikų ir taip tarsi išsaugoti galimybę jiems užaugus patiems pasirinkti, priimti šį sakramentą ar ne. Tačiau popiežiaus komentarai leidžia mums suprasti, jog, atsisakydami krikštyti savo vaikus, tėvai atima iš jų svarbią dovaną. 

Būtent kūdikių ir vaikų krikštas pabrėžia tai, jog šis sakramentas ir visos juo teikiamos malonės, yra dovana. Jos dėka mumyse apsigyvena Šventoji Dvasia, kuri padeda, veikia ir išskleidžia krikščioniškas dorybes. Pasak popiežiaus, atsisakymas krikštyti kūdikius ir vaikus rodo „nepasitikėjimą Šventąja Dvasia“, netikėjimą, kad ji yra svarbi ir realiai veikianti žmogaus gyvenime. Ir tokiu nepasitikėjimu mes atimame iš vaikų „galimybę turėti savyje Šventąją Dvasią, kuri juos vestų“. 

O Šventasis Raštas kalba apie vaikų krikštą? Ar galėtume remiantis Dievo Žodžiu, pagrįsti šią Bažnyčios praktiką.

Įvairius komentatoriai nurodo keletą Šventojo Rašto ištraukų, kuriomis remiantis pateisinamas kūdikių ir vaikų krikštas. Čia galime prisiminti Apaštalų darbų 16 skyriuje aprašomą istoriją apie Lidijos atsivertimą ir po jo sekusį visų jos namų krikštą (Apd 16, 11 ir toliau). Tame pačiame Apaštalų darbų skyriuje skaitome apie kalėjimo, kuriame kalėjo Paulius ir Silas viršininko atsivertimą bei jo ir jo namų krikštą. Apie Stepono namų krikštą Pailius kalba ir pirmame Laiške korintiečiams (1 Kor 1, 16). 

„Visada suteikite šią galimybę savo vaikams: turėti savyje Šventąją Dvasią, kuri vestų juos per gyvenimą, Nepamirškite pakrikštyti savo vaikų.“
Popiežius Pranciškus

Galima klausti, kuo čia dėti kūdikių ir vaikų krikštai, jei šiose Šventojo Rašto vietose kalbama apie namų krikštus? Na, senovės žydams namai arba šeima reiškė ne tik sutuoktiniai, bet ir vaikai, kartu gyvenantys giminaičiai, net ir tarnai bei jų vaikai. Tad, nors šiose istorijose ir nėra vardinami visi pakrikštytieji, labiau tikėtina, jog šis sakramentas neaplenkė ir šeimos kūdikių bei vaikų, kurie galbūt ir nesuprato krikšto prasmės. Dar galima pridurti, jog turint galvoje, kaip Šventajame Rašte aprašomos įvairios tikėjimo praktikos, jei vaikai nebūtų buvę krikštijami, tikriausiai tai būtų labai aiškiai įvardinta. 

Pirmieji krikščionys ir Bažnyčios tėvai taip pat niekada nesmerkė ir neprieštaravo vaikų krikštui. Štai Bažnyčioje kūdikių ir vaikų krikštą palaikė ir Origenas savo homilijose, komentuojančiose Kunigų knygą sakydamas, jog „krikštas yra skirtas visiems, net ir vaikams“ (244 m.). Kartaginos susirinkimas, vykęs 253 m., pasmerkia požiūrį, jog kūdikiai neturėtų būti krikštijami, nepraėjus 8 dienoms po jų gimimo. Vėliau ir Augustinas mokė, „jog Bažnyčios paprotys krikštyti vaikus neturėtų būti niekinamas“ (Pradžios knygos interpretacija, 408 m.).

Parengė Toma Bružaitė

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.