2018 04 26

Ieva Bačiulytė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras kviečia pažinčiai su orkestro artistais

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dainiaus Labučio nuotrauka.

Balandžio 27 d. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras klausytojams suteiks retą galimybę iš arčiau susipažinti su savo muzikantais. Paprastai bendrą muzikinę visumą kartu su kolegomis kuriantys Gintaro Rinkevičiaus vadovaujami orkestro artistai šįkart Vilniaus kongresų rūmuose stos šalia dirigento pulto ir pristatys savo meistriškumą kitame amplua – solo su simfoniniu orkestru.

Ką reiškia būti muzikantu simfoniniame orkestre? Kuo skiriasi solinis ir orkestrinis atlikimas? Apie muzikantų darbo specifiką, kylančius iššūkius ir orkestro užkulisius kalbamės su Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovu STASIU PANCEKAUSKU.

Puikiai išmanote simfoninio orkestro specifiką – daugelį metų grojote klarnetu Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, kuriam dabar vadovaujate. Papasakokite, koks yra orkestro artisto darbas. Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria muzikantai?

Muzikos akademija, ypač Lietuvoje, rengia solistus – kelia profesionalų muzikanto lygį ir galbūt šiek tiek apleidžia orkestrinio grojimo specifiką. Jei pagalvotume, pavyzdžiui, kiek pučiamųjų solistų yra Lietuvoje, suprastume, kodėl dauguma akademiją baigusių muzikantų įsidarbina orkestruose. Kai po studijų muzikantas ateina groti į orkestrą, be abejo, jis susiduria su iššūkiais, nes buvo rengiamas būti solistu, o dabar tampa didelio kūno dalimi.

Orkestras yra vienas organizmas – tai nėra daugelio solistų darinys. Simfoniniame orkestre solistai yra tik keli – tai pirmi kiekvienos instrumentų grupės balsai. Be to, muzikinė medžiaga yra tokia, kad jie turi tiktai solinius intarpus, o didžiąją dalį laiko visi muzikantai groja kartu, vadinamuoju tutti.

Groti kartu reikia išmokti, o išmokti galima tiktai grojant orkestre. Sakoma, kad geru orkestriniu muzikantu tampama po maždaug dešimties metų darbo orkestre. Iš tikrųjų reikia daug ką suprasti ir patirti. Juk kai ateini į orkestrą, tu neturi savo valios – dirigentas pateikia savo interpretaciją, kurią turi priimti.

Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre groja daugiau nei 90 aukščiausios klasės profesionalų. Ar menininkui nėra sunku paaukoti dalį saviraiškos dėl bendro tikslo?

Aš manau, kad kiekvienas muzikantas savo kūrybiniame kelyje išgyvena tam tikrus etapus. Visi orientuojami tapti solistais, ir tai yra teisinga. Aukščiausią profesinį lygį gali pasiekti grodamas solinius kūrinius ir siekdamas solinių aukštumų. Tačiau kuo aukščiau, tuo didesnė konkurencija, ir taip jau atsitinka, kad solistais tampa vienetai.

Visi kiti muzikantai ieško, kur save išreikšti. Nėra taip, kad darbas orkestre visus suniveliuoja ir apkerpa vienodai. Vėlgi – labai skiriasi instrumentų ir grupių funkcijos. Pavyzdžiui, pirmų smuikų grupė turi vieną partiją, kurią groja keturiolika muzikantų, o obojus tą partiją atlieka vienas. Pučiamieji instrumentai orkestre yra soliniai – juos visi girdi, ir jei kažkas muzikantui nepasiseka, iškart aišku, kam nepasisekė. Bet jeigu pirmieji smuikai trupučiuką nešvariai pagros, publika nesužinos, kuris pagrojo ne taip.

Kuo skiriasi muzikavimas simfoniniame orkestre ir solinis atlikimas?

Kai muzikantas ateina groti į orkestrą, jis turi sutapti su kitais – turi supanašėti instrumentų tembrai ir intonacija, net garso obertonai – kitaip girdėsis, kad kažkas nedera, akordai nelygūs. Tai jau orkestrinė mokykla – visiškai atskira šaka, kaip muzikantams susiderinti ir groti unisonu.

Galiausiai kiekvienas turi ne tik savo profesinio meistriškumo lygį, bet ir asmeninį charakterį. Kartais orkestruose būna, kad ateina labai geras muzikantas, bet nepritampa dėl savo charakterio – nors turi groti grupėje, jis nenori taikytis, groja kaip solistas, išsiskiria iš visų ten, kur nereikia išsiskirti. Žmogus tiesiog negali būti vieno kūno narys – jis nori išreikšti save. O kitas muzikantas suvokia, kad nebus solistas, bet už tai jis bus geras antrasis balsas, solisto pagalbininkas, gros orkestre su visais ir bus to kūno dalis. Ir tai yra taip pat labai svarbu.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dainiaus Labučio nuotrauka.

Orkestro muzikantui groti kaip solistui yra didelis iššūkis. Kiekvienas orkestre turi savo vietą, kurioje gerai jaučiasi ir yra prie jos pripratęs. Išeiti prieš visus ir atsistoti šalia dirigento yra visiškai kitas potyris.

Orkestro artistų koncerte solo su orkestru gros net dvylika Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro muzikantų. Ar muzikantai noriai renkasi vienam koncertui pakeisti darbo specifiką?

Kai paskelbiame, kad rengsime orkestro artistų koncertą, laukiame muzikantų iniciatyvos – niekas nenurodo, kas ir ką turi groti. Mes tiesiog vertiname pateiktus pasiūlymus, žiūrime, kad susidėliotų vientisa programa. Esame labai patenkinti, kad muzikantai nori groti, išbandyti, pasitikrinti save – dar nėra buvę, kad orkestro artistų koncertui negautume pakankamai pasiūlymų.

Orkestro muzikantui groti kaip solistui yra didelis iššūkis. Kiekvienas orkestre turi savo vietą, kurioje gerai jaučiasi ir yra prie jos pripratęs. Išeiti prieš visus ir atsistoti šalia dirigento yra visiškai kitas potyris. Kartu tai yra akstinas tobulėti – kad ir kaip būtų gaila, nuolat kelti savo profesinį lygį vien darbo orkestre neužtenka. Muzikantas turi turėti laiko individualioms studijoms, užsiėmimams, kurių metu jis lieka vienas su savo instrumentu.

Tuomet galima geriausiai girdėti save, instrumento garso kokybę, derinimą, techninius dalykus, kuriuos reikia tobulinti ir taisyti. Muzikos atlikimas instrumentu susijęs ir su žmogaus fizinėmis galimybėmis, kūno padėtimi, raumenimis. Tarkime, jeigu muzikantas paima instrumentą po atostogų, jis negali iš karto groti 3–4 valandas, turi pamažu atgauti formą.

Šiuo atžvilgiu tai yra labai nedėkinga specialybė. Daug mūsų muzikantų groja kaip kamerinės muzikos solistai, turi solinius koncertus, rečitalius. Tačiau išėjimas viešai pasirodyti solo su simfoniniu orkestru yra didžiausia galimybė kiekvienam muzikantui ir, manau, turi didelę vertę kiekvienam asmeniškai. Orkestro artistų koncerte ši patirtis ypatinga dar ir dėl to, kad muzikantai groja ir savo kolegoms. Tai reiškia ne tik didžiulį palaikymą, bet ir milžinišką atsakomybę.

Balandžio 27 d. Vilniaus kongresų rūmuose orkestro artistų koncerte solo su orkestru gros Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro artistai: smuikininkai Dainius Narkevičius, Anna Kasperovič, altininkė Asta Jankauskienė, violončelininkas Dmitrijus Janovas Janovskis, fleitininkas Vytenis Giknius, obojininkai Ayano Sato ir Ugnius Dičiūnas, klarnetininkas Karolis Kolakauskas, fagotininkas Andrius Puplauskis, perkusininkai Pavelas Giunteris ir Sigitas Gailius, arfininkė Vilija Grencevičiūtė. Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui diriguos Martynas Staškus.

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro artistų koncertas įvyks balandžio 27 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose.