Pabėgėliai lietuviškoje žiniasklaidoje

EPA nuotrauka

Naujausi „Eurobarometro“ duomenys rodo, kad europiečiai neadekvačiai įsivaizduoja imigrantų ir nelegalių migrantų skaičių savo šalyse. Tai susiję su neigiamu imigracijos ir integracijos temų pateikimu žiniasklaidoje. Tik 4 iš 10 Europos Sąjungos gyventojų mano esą gerai informuoti šiais klausimais. 53 proc. sutinka, kad negatyvus migrantų įvaizdžio kūrimas žiniasklaidoje yra kliūtis sėkmingai jų integracijai.

Žiniasklaidos vaidmuo ypač didelis tokiose valstybėse kaip Lietuva, kur tiesioginį kontaktą su pabėgėliais yra turėję mažiau nei 1 proc. gyventojų. Neturint asmeninės patirties, įvaizdis susidaromas iš to, kas matoma medijose.

Pabėgėlių tema – masalas skaitytojams

Lietuviškoje internetinėje žiniasklaidoje vyrauja neigiamas pabėgėlių vaizdavimas, jie vadinami „agresyviais“, „linkusiais nusikalsti“, „nesuvaldomais“, „pašalpų gavėjais“ ar net „potvyniu“, „organizuota invazija“, siejami su teroristinių grupuočių vykdoma veikla. Tai pastebi „Žinių radijo“ žurnalistas Darius Matas, atlikęs trijų didžiųjų Lietuvos interneto dienraščių (delfi, 15min., lrytas) publikacijų apie pabėgėlius 2015 m. liepą ir lapkritį, kai Paryžiuje įvykdytas teroro aktas, tyrimą.

Daugiau kaip 70 proc. visų 675 nagrinėtų publikacijų tyrimo autorius priskiria neigiamam pabėgėlių įvaizdžio kūrimui, 6 proc. teigiamam, likusius – neutraliam. „Pabėgėliai ilgainiui tapo prekės ženklu, kuris pritraukdavo skaitytoją. Viskas, kas susiję su pabėgėliais, sulaukdavo daugiau dėmesio“, – komentuoja žurnalistas. 2015 m. „Google“ paieškos sistemoje „pabėgėliai“ buvo ketvirtas ieškomiausias žodis Lietuvoje.

D. Matas atliko ir ekspertinius interviu su žiniasklaidos atstovais. Didžiųjų dienraščių, per dieną paskelbiančių kelis šimtus tekstų, darbuotojai kalbėjo, kad natūralu rinktis negatyvias temas apie mirtis, išprievartavimus, šiurkščius pažeidimus, nes jos sulaukia daugiau skaitytojų dėmesio. Tuo metu pozityvesni, analitiškesni nevyriausybinių organizacijų ar institucijų pranešimai spaudai apibūdinami kaip „gelžbetoniniai“, neįdomūs skaityti, todėl nepublikuojami.

Žurnalistas atkreipia dėmesį, kad pabėgėliai tiriamuoju laikotarpiu dažnai vaizduoti kaip homogeniška grupė, nors iš tiesų jie yra skirtingų tautybių, religinių, socialinių statusų. Taip pat lietuviškoje žiniasklaidoje dažnai painiojamos skirtingos sąvokos, tokie žodžiai kaip pabėgėlis, nelegalus ar ekonominis migrantas, svetimšalis, atvykėlis, vartojami sinonimiškai. Pavyzdžiui, pabėgėlis yra statusas, suteikiamas pagal 1951 m. Ženevos konvencijos nuostatas, o migrantas – žmogus savo noru pasitraukęs iš gyvenamos teritorijos.

Prof.Egdūnas Račius. Jono Petronio nuotrauka.

Chaotiškas eurų vaikymasis

Pusę ir daugiau visų tirtų interneto žiniasklaidos publikacijų sudarė naujienų agentūrų pranešimai, prieš skelbiant jie netikrinti, netaisyti, nebent šiek tiek keista antraštė. Autorinių žurnalistų tekstų – trečdalis, visa kita – įvairių organizacijų ar institucijų pranešimai spaudai, redakcijose verstos užsienio naujienos, politikų tekstai, skelbimai apie renginius. Pasak D. Mato, šis tyrimas iliustruoja jau ne pirmą dešimtmetį pastebimą lietuviškos žiniasklaidos tendenciją – nemenka dalis publikacijų dėl skuboto ir įtempto darbo skaitytojus pasiekia neredaguoti.

Taip pat matyti, kad publikacijos chaotiškos, spausdinama tai, kas pasiekia redakcijas, o ilgalaikės strategijos, kaip kalbėti apie pabėgėlius, nesama. Pataikavimas skaitytojams, kaip teigia D. Matas, dažnu atveju lietuviškoje žiniasklaidoje nustelbia vieną jos funkcijų – edukavimą.  

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius kelia klausimą, ar žiniasklaida Europoje apskritai ir Lietuvoje konkrečiai geba kritiškai mąstyti, reaguodamas į tyrimo faktą, kad didžioji dalis tekstų apie pabėgėlius – naujienų agentūrų medžiagos perpublikavimas. „Kol nėra masės žurnalistų, redaktorių, kurie gebėtų mąstyti, ir turime chaotišką, net ne kūrimą, o greitesnio euro vaikymąsi“, – teigia jis.

Iš vienos pusės, žiniasklaida pateikia tik neigiamas istorijas apie pabėgėlius, nes jos skaitomos, iš kitos pusės – nevyriausybinės organizacijos ir valstybės institucijos – tik teigiamas. „Įžiūrėčiau, kad žiniasklaida kartais mėgina atrasti atsvarą pastarųjų absoliutinimui, tik taip darydama nueina į kraštutinumą“, – sako profesorius. Anot jo, žiniasklaidoje dažna binarinė pozicija – už arba prieš, baidomasi kompleksiškumo, nesigilinama į situacijas, neatsižvelgiama į niuansus, nepastebima platesnio konteksto.

Dr. Karolis Žibas. Kristinos Aleksynaitės nuotrauka

Kitoniškumo problematika

„Problematikos mastas ir kaip jį supranta visuomenė – du skirtingi dalykai. Tikrasis migrantų skaičius šalyje nuo menamo skaičiaus skiriasi 5–6 kartus JAV ir 0,5 karto Švedijoje. Turime daug sąsajų tarp migrantų integracijos indekso ir visuomenės atvirumo, visuomenės informavimo“, – komentuoja Etninių tyrimų instituto sociologas dr. Karolis Žibas, pabrėždamas didelį žiniasklaidos vaidmenį visuomenės nuostatoms.

Iš 65 milijonų perkeltųjų asmenų pasaulyje Europoje jų yra tik 3–4 proc., tačiau europiečiai imigraciją įvardija didele problema. O tuo metu, atkreipia dėmesį mokslininkas, smurtas prieš moteris nepatenka į svarbiausių problemų dešimtuką, nors viena iš dvidešimties moterų Europoje išprievartaujama ir viena iš penkių patiria smurtą artimoje aplinkoje.

K. Žibo teigimu, žiniasklaida apie migrantus pranešė ta pačia metodika ir sąvokomis tiek vykstant migracijai iš Kinijos, Turkijos, Ukrainos, Rusijos darbo pagrindais, tiek Lietuvai pradėjus dalyvauti ES pabėgėlių perkėlimo programoje. Labai dažnai šaltiniai, iš kurių verčiama informacija – Rusijos provyriausybinė žiniasklaida.

„Šiandien visuomenės nuostatos, lyginant su 2015–2016 m., pagerėjo ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje. Dėl to, kad kiekybiniai ir kokybiniai žiniasklaidos rodikliai apie šitą temą nukrito 20–25 kartais, – sako K. Žibas apie požiūrį į pabėgėlius. – Bet reali situacija nepagerėjo. Nuo 2015 m., kai žiniasklaida galvojo, kad migrantų krizė – problema, ji tik pagilėjo.“ 

Mokslininko teigimu, Lietuvoje apskritai neigiamai žiūrima į kitoniškumą. Keturios pagrindinės grupės, kurių labiausiai nemėgsta visuomenė, yra ne migrantai ar pabėgėliai, o homoseksualūs asmenys, romai, iš įkalinimo įstaigų išėję asmenys ir asmenys, turintys psichikos negalią. „Negalime kalbėti apie neapykantą pabėgėliams, išskliaudžiant apskritai kitoniškumo problematiką“, – teigia dr. K. Žibas.

Darius Matas pranešimą „Neigiamas pabėgėlių įvaizdis Lietuvoje: koks žiniasklaidos vaidmuo?“ skaitė ir prof. Egdūnas Račius bei dr. Karolis Žibas jį komentavo Kultūros ministerijos praėjusią savaitę organizuotoje diskusijoje „Išeivių iš Azijos ir Afrikos įvaizdis Lietuvos viešojoje erdvėje ir jų sociokultūrinės integracijos iššūkiai“.