

2018 06 16
bernardinai.lt
Vidutinis skaitymo laikas:
![]() |
Kūdikėlio Jėzaus karūna. Roma (?), apie 1718 m. Auksas, liejimas, faktūravimas, emalis, brangakmeniai. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka. |
Šią savaitę Bažnytinio paveldo muziejus (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) atvėrė duris į parodą „Būk sveika, lobyne neaprėpiamojo Viešpaties! Trakų Dievo Motina – Lietuvos Globėja. Trakų bažnyčios lobynas XV–XIX a.“ Lobyno atmosferos erdvėje – slėpiningoje prietemoje, prigesintų šviesų apsuptyje – pristatoma vieno ankstyviausių ir garsiausių stebuklingųjų atvaizdų Lietuvoje ir jo gerbimo istorija.
Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė papasakojo, kad ši paroda mums primena pagrindinę žinią – jog Trakų Dievo Motinos atvaizdas, kurio 300 metų sukaktį šiemet minime, yra vienas seniausių stebuklingųjų atvaizdų Lietuvoje ir seniausias pirmasis, karūnuotas popiežiškosiomis karūnomis 1718 metais.
„Pirmasis atvaizdas, jomis karūnuotas didžiulėje, klestinčioje XVII amžiaus pabaigos–XVIII amžiaus pradžios Lietuvos–Lenkijos valstybėje – Čenstakavos Dievo Motinos 1717-aisiais. Ir tada po metų – Trakų Dievo Motinos“, – primena muziejaus direktorė.
Tai lobynas visomis prasmėmis – ir tikėjimo, ir estetikos, ir medžiagų, ir meistrystės. Vertingiausi dalykai, kokius turime Lietuvoje.
![]() |
Procesijų altorėlis. Lietuva. XVIII a. I p. paveikslas – XX a. pab. senojo kopija. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka. |
Trakų Dievo Motina – Lietuvos globėja
Legenda Trakų Dievo Motinos paveikslą sieja su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto, Trakų bažnyčios fundatoriaus, vardu. Nors fiziniai ir cheminiai tyrimai atskleidė, kad pirminis jo vaizdas priklausė vakarietiškai vėlyvosios gotikos tapybos tradicijai, gyvas pasakojimas, jog tai Vytautui Didžiajam Bizantijos imperatoriaus dovanota ikona.
Tyrinėtojai mano, kad prieš 1650 m. paveikslas buvo pritaikytas naujam altoriui, sumažintas ir pertapytas priartinant jį prie bizantiškosios ikonų tradicijos, pirmavaizdžiu laikant Dievo Motinos Snieginės ikoną iš Švc. Mergelės Marijos Didžiosios bažnyčios Romoje. Tai paryškino jo senumą ir sąsają su Vytautu Didžiuoju, kurio funduota Trakų bažnyčia buvo išpuošta bizantinėmis freskomis.
Žinios apie pamaldumą Trakų Dievo Motinai ir prie jo patiriamus stebuklus prasideda nuo XVII a. pradžios. Žinoma, kad 1602 m. Vilniuje kilus maro epidemijai vyskupas Benediktas Vaina su jėzuitais surengė viešą atgailautojų procesiją iš Vilniaus į Trakus, kviesdamas miestiečius melsti išsigelbėjimo prie tuomet jau garsaus Dievo Motinos atvaizdo.
1718 m. maloningasis paveikslas iškilmingai vainikuotas auksinėmis popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis, kurias Vilniaus vyskupas Konstantinas Bžostovskis išrūpino iš Vatikano bazilikos kapitulos nustatyta tvarka.
Trakų bažnyčios lobynas
Kiti, šalimais Trakų Dievo Motinos atvaizdo ir jo gerbimo ženklų, pristatomi kūriniai – įstabūs lobyno objektai. Pasak S. Maskauskaitės-Mažylienės, išties stebuklingai pasiekę mūsų dienas nesunaikinti, neišgrobti. Toks – vienas seniausių dirbinių Lietuvoje – gotikinis kryžius-relikvijorius, kadaise buvęs tūrinis, vadinamasis pacifikalas, susijęs su liturgija reikmuo. Išlikusi priekinė jo dalis – plokštė su Nukryžiuotojo figūra ir galuose išraižytais keturių evangelistų simboliais.
„Ši šventenybė svarbi tuo, kad vos ne vienintelė tokia pasiekusi mūsų dienas, galbūt netgi iš XV amžiaus, o tai reiškia, kad beveik susitinka su pačiu Vytautu Didžiuoju“, – pasakoja Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė.
Mūsų dienas pasiekė labai maža Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto 1409 m. funduotos Trakų bažnyčios lobyno dalis. Žinoma, kad jame iki XVII a. vidurio buvo daug „senovinio darbo“ auksakalystės reikmenų, kurių XVIII a. pab. inventoriai jau nebemini.
Įspūdingiausia ir visomis prasmėmis brangiausia Trakų bažnyčios lobyno dalis yra stebuklingojo Trakų Dievo Motinos paveikslo puošmenos – aptaisai ir karūnos. Trakų bažnyčia išsaugojo du sidabrinius paveikslo aptaisus, tris Švč. Mergelės ir keturias (įskaitant dvi priklausančias aptaisams) Kūdikėlio Jėzaus karūnas.
Muziejaus direktorė svarsto, kad kartais sunku plačiajai visuomenei perduoti žinią, kam dengti ir taip gražius paveikslus aptaisais, su tuo susiję labai daug dalykų: ir bizantinė tradicija, ir atvaizdo gerbimo tradicijos, ir ikonos teologija.
Jau 1630 m. buvo šešios skirtingos Marijos karūnos, kurių tik viena išliko iki šiol ir puošia Dievo Motiną. Ji datuojama XVII a. pr. ir mena Benedikto Vainos arba Eustachijaus Valavičiaus klebonavimo Trakuose periodą. Antroji, ypač puošni, emaliu ir brangakmeniais išdailinta, Marijos karūna siejama su Sapiegų giminės dovana. Parodoje eksponuojamos ir 1718 m. iš Vatikano kapitulos atsiųstos ir iškilmingai ant paveikslo uždėtos auksinės Švč. Mergelės Marijos ir Kūdikėlio Jėzaus karūnos.
1677 m. Vilniaus vyskupas Mikalojus Steponas Pacas garsiajam paveikslui užsakė sidabrinį auksuotą aptaisą – reto meistriškumo auksakalystės kūrinį. Jis pasiekė mūsų laikus netekęs vienos plokštės. Antrąjį išlikusį aptaisą, kuris ir dabar puošia paveikslą, 1723 m. nukalė Vilniaus auksakalys Jonas Frydrikas Šemnikas. Trakų bažnyčios lobyne aptinkame ne vieną šio garsaus menininko kūrinį. J. F. Šemninko plaktukui priklauso ir Trakų bažnyčios didžiojo altoriaus antepedijaus kalstiniai bei šešios altoriaus žvakidės. Nors šis meistras savo dirbinių nesignavo, jo unikalus braižas ir tam tikri mėgstami augaliniai ornamento motyvai leidžia priskirti jam ir du relikvijorius bei vieną iš septynių išlikusių XVIII a. mišių taurių.
![]() |
Trakų Dievo Motinos paveikslo Kūdikėlio Jėzaus karūna. Venecija (?), XVII a. IV ketv. Auksas, kalimas, liejimas, filigranas, granuliavimas, emalis. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka. |
Lobyno puošmena yra ir kito talentingo Vilniaus auksakalio Jono Lario sukurta ankstyviausia Lietuvoje rokoko stiliaus monstrancija, artima XVII a. pabaigos Augsburgo auksakalystės mokyklai. Ją iš suaukotų votų galėjo užsakyti Trakų bažnyčios prepozitas Vilniaus vyskupas Juozapas Stanislovas Sapiega.
„Turime ir daug tikrai gražių liturginių drabužių iš Trakų bažnyčios (iš turimų trisdešimties eksponuojami keli būdingiausi – red. past.), išsaugotų protingų dvasininkų dėka, dėl to, kad ši bažnyčia niekada nebuvo uždaryta. Stebuklas, kad nuo Vytauto Didžiojo laikų ji veikė be sustojimo. Ir taip jau yra – jeigu bažnyčia neuždaroma, jos šventenybių visada išlieka daugiau“, – teigia S. Maslauskaitė-Mažylienė.
Iš dar labai svarbių parodos kūrinių – labai garsus Marijos atvaizdo iš altorėlių raižinys, išleistas Trakų Dievo Motinos karūnavimo proga 1718 metais.
„Šis grafikos raižinys buvo tam tikra sklaidos priemonė. Ir žinoma, kad jo vario plokštė buvo saugoma Trakų bažnyčios lobyne, bet paskui nežinia kaip dingo. Mūsų laikus pasiekė tik raižiniai, beje, labai grobstomi kolekcininkų, nes turi lituanistinę, vytautinę trakiškinę simbolinę prasmę“, – pasakoja muziejaus direktorė.
Unikalūs ir parodoje eksponuojami Trakų Dievo Motinai dedikuoti votai. „Galima sakyti, Trakų Marija yra išsaugojusi pačius vertingiausius votus. Paprastai jie kilus karui, grėsmėms ar ekonominiams nuosmukiams būdavo perlydomi ir panaudojami išsikapstyti iš duobės, – tikina S. Maslauskaitė-Mažylienė. – Trakų Dievo Motinos votai išlikę nepaliesti – tuomet galima matyti visą jų įvairovę, parodančią turtingą krikščionišką paveldą, medžiagas, raižinius, atvaizdus, visus papuošalus, dovanotus Marijai.“
Parodoje – ir labai svarbi knyga, kurioje smulkiai aprašomos Trakų Dievo Motinos karūnavimo iškilmės.
Parodą galite apžiūrėti Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) iki 2018 m. rugsėjo 1 d.
![]() |
Trakų Dievo Motinos karūna. Roma (?), apie 1718 m. Auksas, liejimas, faktūravimas, emalis, brangakmeniai. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka. |
![]() |
Papuošalai, aukoti Švč. Mergelei. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka. |
Spausk ant garsiakalbio ir klausyk. Išklausei? Patiko? Gali prisidėti paremdamas.