Atostogos su „Baltomis lankomis“: nuo vasariškų skaitinių iki paslaptingų trilerių

Pixabay.com nuotrauka.

Atostogos – ne tik poilsio, kelionių ir susitikimų metas, bet ir laikas, kai daugiau dėmesio skiriame knygoms. Kad skaitinius pasirinkti būtų lengviau, leidykla „Baltos lankos“ paruošė knygų atostogoms atmintinę: čia rasite ir ryškių, įtraukiančių vasariškų skaitinių, ir kokybiškų detektyvų bei įtampos ir paslapčių kupinų trilerių.

A. J. Finn „Moteris lange“ (iš anglų k. vertė Aidas Jurašius)

Kur baigiasi realybė ir prasideda paranoja?

Ana Foks, tarsi vaiduoklis kasdien klaidžiodama po kambarius, menkavertiškumo jausmą skandina vyne, panikos ir agorafobijos priepuolius malšina vaistais, vakarais žiūri senus filmus ir pro fotoaparato objektyvą stebi kaimynų gyvenimus. Anapus parko atsikrausčiusi Raselų šeima iš karto patraukia Anos dėmesį. Vyras su žmona ir paaugliu sūnumi – lyg skaudus jos pačios gyvenimo, likusio praeityje, atspindys. Vieną vakarą tylą perskrodžia stingdantis riksmas. Raselų lange Ana pamato žibančius peilio ašmenis kruvinoje krūtinėje.

Kitą rytą Ana atsibunda ligoninėje, visi Raselų šeimos nariai sveiki, o policija įtariai žiūri į nestabilios būklės liudininkę, kurios pasakojimas skamba kaip kino filmo scenarijus. Ar jos vartojami vaistai galėjo sukelti haliucinacijas? O gal Raselų šeima su Ana žaidžia velniškai tamsų žaidimą?

Amerikiečio rašytojo A. J. Finno (g. 1980) romanas „Moteris lange“ – laukiamiausias šių metų debiutinis psichologinis trileris, iš karto atsidūręs „New York Times“ perkamiausių knygų viršūnėje JAV bei žaibiškai užkariavęs knygų topus kitose šalyse.

Jane Harper „Sausra“ (iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė)

Kas žiauresnis – įniršio apakintas žmogus ar nepermaldaujama stichija?

Alinančios sausros kankinamą Kievaros miestelį Australijoje ištinka nelaimė: vyras, nušovęs žmoną ir vaiką, paskutinį šūvį skiria sau. Į laidotuves atvyksta Melburno federalinis policininkas Aronas Falkas, tačiau miestelyje jį pasitinka atšiaurūs žvilgsniai. Gyventojai dar atmena, kaip prieš 20 metų iš miesto jie išginė Falkus, ir tik Luko liudijimas tuomet apsaugojo Aroną nuo kalėjimo.

Nepaisydamas gyventojų priešiškumo, Falkas imasi tirti šeimos tragediją. Aroną kankina klausimas: ar tai – desperatiškas sausros iškankinto ir vilties netekusio ūkininko poelgis, o gal priežastys slypi giliau? Kuo daugiau klausimų jis užduoda, tuo labiau veriasi seniai palaidotos miestelio paslaptys.

Rašytoja Jane Harper (g. 1980) gimė Mančesteryje, vėliau persikraustė į Australiją. Dirbdama žurnaliste, jėgas išbandė kūrybinio rašymo kursuose, kur atsirado debiutinis, milžiniškos sėkmės visame pasaulyje sulaukęs detektyvas „Sausra“. Knyga apdovanota „Davitt Awards“ geriausio detektyvo premija, išrinkta geriausia „Ned Kelly Awards“ ir „Australian Book Industry Awards“ metų knyga.

Sofia Lundberg „Raudona užrašų knygelė“ (iš švedų k. vertė Agnė Kudirkaitė-Ydrauw)

Ką verta pasilikti iš neapčiuopiamai lakaus nugyventų metų smėlio? Šito savęs klausia senoji Dorė, rymodama viena savo bute Stokholme. Atsakymas slypi ypatingoje užrašų knygelėje, kurią tėvas jai padovanojo per dešimtąjį gimtadienį. Pageltusiuose puslapiuose Dorė suguldė visus ilgo ir audringo gyvenimo vardus: Madam Serafin, dailininkas Gesta, naivioji sesutė Agnesė, Alanas. Giminės, priešai, meilužiai – kiekvienas užima ypatingą vietą Dorės atmintyje. Todėl vieną dieną Dorė ima rašyti savo gyvenimo istoriją. Kad su kitais pasidalytų brangiausiu turtu – prisiminimais. Kad vėl atrastų prasmę kelionės, kurios pagrindinis tikslas – meilė.

Tai jaudinantis pasakojimas apie draugystę, nuotykius, keliones, laimę, skausmą ir nepamirštamą didžiąją meilę. Jis aprėpia ištisą vienos moters gyvenimą ir nuveda skaitytoją į prabėgusius, tačiau įstabius pagrindinės herojės jaunystės laikus Paryžiuje, Niujorke ir Stokholme.

Sofia Lundberg (g. 1974) – garsi Švedijos žurnalistė ir redaktorė. Jos debiutinis romanas „Raudona užrašų knygelė“ sužavėjo šimtus tūkstančių skaitytojų ne tik Švedijoje, bet ir kitose pasaulio šalyse.

Ann Kidd Taylor „Mūzų viešbutis“ (iš anglų k. vertė Eglė Podčašinskienė)

Jūrų biologė Meivė, draugų vadinama ryklių užkalbėtoja, keliauja po pasaulį ir tyrinėja savo didžiąją gyvenimo aistrą – ryklius. Regis, jai nereikia nė meilės, nė šeimos. Tačiau kai ji sugrįžta į žavų ir ekscentrišką senelės „Mūzų“ viešbutį Floridos pakrantėje, suranda kažką daugiau nei taip išsiilgti prisirpusių apelsinų spalvos saulėlydžiai ir gardieji senelės žaliųjų citrinų pyragai…

Pakrantėje sutikta charizmatiška mergaitė Heizelė pasirodo esanti Meivės paauglystės mylimojo Danieliaus dukra. Meivei vis garsiau ima kirbėti klausimas: ar pasinaudoti likimo suteiktu antruoju šansu? O galbūt nerti į naujus santykius su kolega Nikolu?

Svaiginančių palmių, Kalipso muzikos ir tobulų vandenyno vaizdų fone skleidžiasi vienos moters gyvenimo drama: pirmosios meilės prisiminimai pinasi su naujai atsirandančiais jausmais, rūpestis rykliais maišosi su baime dėl pavojaus jų gyvybei, nuolatinis laisvės troškimas grumiasi su artumo ilgesiu.

Ann Kidd Taylor – amerikiečių rašytoja, garsiosios rašytojos Sue Monk Kidd dukra. „Mūzų viešbutis“ – debiutinis autorės romanas, sulaukęs didelio populiarumo tarptautiniu mastu.

Dinnah Jefferies „Išduota širdis“ (iš anglų k. vertė Nida Norkūnienė)

1955 metai, britų valdoma Malaja. Keletą savaičių slaugiusi draugę, Lidija grįžta namo. Tačiau Kartraitų šeimos vila skendi tyloje. Vyro Aleko ir dviejų dukrelių – nė ženklo, telefono linija neveikia, o tarnų nepavyksta prisišaukti. Išsigandusi ir pasimetusi Lidija jaučiasi išduota paties artimiausio žmogaus.

Jauna moteris nuveja paniką ir ima veikti. Pasikliaudama apytikrėmis žiniomis, Lidija leidžiasi į pavojingą kelionę per pilietinio karo siaubiamus egzotiškos šalies miestus ir džiungles, puoselėdama viltį netrukus vėl apkabinti dukras.

Dinah Jefferies (g. 1948) gimė Malaizijoje. Rašyti pradėjo po skaudžios netekties: žuvus keturiolikmečiam sūnui, skausmą perkėlė į kūrybą. Taip atsirado debiutinis romanas „Išduota širdis“. Lietuvių skaitytojams autorė jau pažįstama iš itin populiarių romanų „Arbatos plantatoriaus žmona“, „Šilko pirklio dukra“ bei „Prieš liūtis“.

Jørn Lier Horst „Urvinis žmogus“ (iš norvegų k. vertė Justė Nepaitė)

Detektyvo Viljamo Vistingo kaimynas rastas negyvas. Artimųjų neturėjęs Vigas Hansenas buvo atsiskyrėlis ir niekas jo nepasigedo. Nors policija nerado jokių smurtinės mirties žymių, byla susidomi Vistingo dukra – žurnalistė Lina. Ji pradeda tyrinėti Hanseno gyvenimą.

Tuo pat metu Vistingas imasi naujos bylos. Paaiškėja, kad nuo vasaros pabaigos nepastebėtas išgulėjo nežinomas žmogus su durtine žaizda. Neįprastas radinys vyro drabužiuose policijai iškelia daugybę klausimų. Sudėtingo tyrimo įkarštyje Vistingo neapleidžia nuojauta, kad kaimyno mirtis ir nepažįstamo vyro žmogžudystės byla turi kažką bendra.

Jørn Lier Horst (g. 1970) – vienas svarbiausių ir populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų autorių. Daugybę metų dirbo vyriausiuoju inspektoriumi ir unikalią patirtį pritaiko romanuose. Rašytojas apdovanotas gausybe literatūros premijų: „Riverton“, „Stiklinio rakto“ ir prestižine „The Martin Beck“ premija, kurią skiria Švedijos detektyvų rašytojų akademija. Šiuo metu pagal Viljamo Vistingo knygų seriją kuriamas serialas.

Susanne Jansson „Aukojimo pelkė“ (iš švedų k. vertė Laima Bareišienė)

Tamsus, paslapties ir įtampos kupinas pasakojimas apie gamtos jėgas, formuojančias mus supančią tikrovę, apie istorijas, kurias pasakojame, kad geriau suprastume aplinkinį pasaulį ir save, ir apie tai, kokių baisių pasekmių galime patirti, tas istorijas interpretavę klaidingai.

Šiaurės Švedijoje plyti pelkynų, kur dar akmens amžiuje buvo dievams aukojami žmonės. Biologė Natali, atvykusi į mažą kaimelį šalia pelkės, imasi ją tyrinėti. Tačiau paaiškėja, kad šis kaimelis buvo jos vaikystės namai – vieta, kurioje nutiko daug siaubingų dalykų. Natali bijo pelkynų, bet kartu jaučia jiems protu nesuvokiamą trauką.

Vieną gūsingą rudens naktį prie pat pelkės Natali randa sąmonės netekusį vyrą pilnomis kišenėmis aukso – būtent taip senovėje, anot legendų, dievams ir buvo aukojami žmonės. Ar pelkė šaukiasi naujų aukų, kaip puse lūpų kalba prietaringi kaimo žmonės? O gal vis dėlto tai žmogiškojo blogio padariniai?

Susanne Jannson (g. 1972) – Švedijos žurnalistė, fotografė ir rašytoja. „Aukojimo pelkė“ – jos debiutinis romanas, kuris bus išleistas net 25 pasaulio kalbomis.