Knygų lentyna. Kolekciniai „Didieji lūkesčiai“, Adolfo Hitlerio gydytojai ir panikos priepuoliai

Pixabay.com nuotrauka.

Charleso Dickenso „Didieji lūkesčiai“ – Pegaso kolekcijoje

Charles Dickens „Didieji lūkesčiai“. Vilnius: „Alma littera“, 2018 m. Vertė Virgilijus Čepliejus.

Romanas „Didieji lūkesčiai“ (1861 m.) laikomas geriausiu ir žinomiausiu Charleso Dickenso kūriniu, kuriame pasakojama našlaičio Pipo (Filipo Piripo) brendimo istorija. Auklėjamas griežtos sesers ir geraširdžio jos vyro, nelinksmą vaikystę berniukas leidžia pelkėtose Kento apylinkėse. Ten vieną dieną jis sutinka nuo katorgos bėgantį Magvičą ir grasinamas padeda jam pasislėpti. Berniukas nė neįtaria, kad šis susitikimas bus lemtingas visam jo gyvenimui…

Kas iš tikrųjų yra prisistatyti nepanoręs Pipo geradarys? Ar pavyks netikėtai praturtėjusiam Pipui tapti džentelmenu ir iškilti  į aukštuomenę? Kokias gyvenimo pamokas gaus jaunuolis, kol taps brandžiu žmogumi?

Šiai detektyvo elementų kupinai istorijai Ch. Dickensas buvo sugalvojęs dvi skirtingas pabaigas bet, draugo patartas, išspausdino romaną su gera pabaiga.

Rašytojas romane paliečia daug temų: moralės, nuodėmių atleidimo, santykio tarp gėrio ir blogio, pinigų galios, atsakomybės ir suvokimo, kad kiekvienas sprendimas turi pasekmių. Per Pipo, kaip asmens, augimą autorius vysto psichologinius klausimas apie kaltę, gėdą, dėkingumą, ambicijas, manipuliavimą ir tikrą meilę. Romane atskleidžia klasių struktūros, socialines elgesio taisyklių, vaikų išnaudojimo, korupcijos, švietimo, teisės institucijų ir Viktorijos laikų darbų etikos problemas.

Charles Dickens (1812–1870) – žymiausias anglų romano kūrėjas, nepaprastai turtingos vaizduotės rašytojas, spalvinga asmenybė, realistas, humoristas, satyrikas, sentimentalistas, sociologas, didis reformatorius, humanistas – visa tai susilydo viename, itin ryškiame asmenyje. Mokyklos suole Ch. Dickensas prasėdėjo vos kelerius metus, tikruoju jo universitetu tapo savišvieta ir pats gyvenimas.

Naujas istorinis romanas apie Adolfo Hitlerio gydytojus

Vaida Marija Knabikaitė „Taurė, gyvatė ir svastika“. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018 m. 

Rašytoja, keturių istorinių romanų autorė Vaida Marija Knabikaitė naujame romane „Taurė, gyvatė ir svastika“ grįžta prie neišsemiamos nacių diktatoriaus temos, svarbiausiais knygos veikėjais pasirinkusi asmeninius Adolfo Hitlerio gydytojus: Teodorą Morelį (Theodor Morell), Liudvigą Štumpfegerį (Ludwig Stumpfegger) ir Karlą Brantą (Karl Brandt).

Kur prasideda ir baigiasi gydytojo etika vykstant kruvinam karui, nusinešusiam milijonus gyvybių, skaudžiai ir tragiškai palietusiam daugelio valstybių, tarp jų ir Lietuvos, likimus?

Autorė romane svarsto: „Iki šių dienų tiek dokumentiniuose rašytiniuose šaltiniuose, tiek kino dokumentikoje nuolat keliamas klausimas: „Kodėl nė vienas iš šių žmonių, kuriais taip pasitikėjo nacių diktatorius, vienintele injekcija nepadarė to, ko siekė keliasdešimt nepavykusių pasikėsinimų prieš Hitlerį surengę sąmokslininkai?“ Hipokrato priesaika? Diktatoriaus hipnotinės galios? Tikėjimas nacių idėjomis ir vasališka ištikimybė siuzerenui?“

Šis naujas istorinis romanas sudomins ir Lietuvos istorijos riboženkliais besidominčius skaitytojus – romane aprašomi ir su mūsų valstybės istorija susiję įvykiai, nutikę Klaipėdoje, Kaune, Rytprūsiuose, Baltijos jūroje, Griunvaldo ir Mozūrų miškuose.

Rašydama romaną „Taurė, gyvatė ir svastika“ V. M. Knabikaitė rėmėsi realiais istoriniais faktais. Padėjo istorinė dokumentinė medžiaga: Hitlerio biografų Vernerio Mazerio (Werner Maser), Joachimo Festo (Joachim Fest) darbai, daktaro Teodoro Morelio užrašai, ligos istorijos (kai kurie jų fragmentus knygoje yra cituojami); taip pat svarbūs tyrinėjimai: Anna Maria Sigmund „Nacių moterys“, Hans-Joachim Neumann, Henrik Eberle „Ar Hitleris sirgo?“, Nigel Cawtorne „Didžiųjų diktatorių intymus gyvenimas“, Jesus Hernandez „Valkirija“. Romane cituojami keturi oficialūs dokumentai iš šios dokumentinės apybraižos: Hitlerio, Geringo, Denico ir Himlerio kalbas po nepavykusio pasikėsinimo 1944-ųjų liepos mėnesį.

Romano skyriai pavadinti Hitlerio gydytojų Teodoro Morelio, Liudvigo Štumpfegerio ir Karlo Branto vardais. Skyriuje apie Teodorą Morelį priešmirtiniai sergančio daktaro sąmonės vaizdiniai kaitaliojasi su jo gyvenimo iki ligos epizodais. Nereikia pamiršti ir to, kad kiti du knygoje minimi nacių diktatoriaus gydytojai, skirtingai nei Teodoras Morelis, išsijuosę darbavosi Hitlerio mirties stovyklose, atlikdami šiurpius eksperimentus su žmonėmis.

Vaida Marija Knabikaitė yra išleidusi keturis romanus: „Mėnesiena tamsiame lange“ (apie nacistinės Vokietijos diktatorių Hitlerį), „Izidė ir Fortūna“ (I-ojo amžiaus senovės Romos tema), „Gulbės sparnu palytėtos“ (karaliaus Mindaugo moterų portretai), „Homo festivus“ (paauglės išgyvenimai XX amžiaus pabaigoje).

Nenugalimai įtraukiantis atostogų trileris

Megan Miranda „Tobula nepažįstamoji“. Kaunas: „Kitos knygos“, 2018 m. Iš anglų k. vertė Gabija Lebednykaitė.

Milžiniško pasaulinio populiarumo sulaukusio trilerio „Visos dingusios“ autorė vėl prikausto ir neleidžia padėti knygos į šalį. Šį kartą trileryje „Tobula nepažįstamoji“ žurnalistė bando rasti dingusią draugę, kuri – galbūt – niekada ir neegzistavo…

Karjeroje nesėkmę patirianti žurnalistė Lėja Stevens netikėtai sutinka seniai matytą draugę Emą Grey. Ši kviečia Lėją vykti kartu į Pensilvanijos miestelį, kur ji galėtų įsidarbinti mokytoja – abi pradėtų naują gyvenimą. Bet nauja pradžia aptemsta, kai moteris, kaip du vandens lašai panaši į Lėją, užpuolama prie ežero, o Ema netrukus dingsta.

Pasiryžusi surasti draugę, Lėja prašo Kailo Donovano, išvaizdaus jauno policininko, pagalbos. Jiems bandant atskleisti tyrimui svarbių Emos gyvenimo detalių, Lėja pradeda abejoti, ar apskritai kada nors pažinojo Emą. Jokių draugų, šeimos narių, jokių pirštų atspaudų – policija kelia klausimą, ar apskritai egzistuoja toks žmogus – Ema Grey. Apimta netikrumo, Lėja nusprendžia peržiūrėti ir savo pačios praeitį. Jos karjerą sužlugdė vienas straipsnis, ir ta istorija iki galo neaiški.

Norėdama išsigelbėti, Lėja privalo žūtbūt išsiaiškinti tiesą apie Emą Grey ir tą darydama susiduria su savo pačios demonais. Jai reikia suprasti, kuo ji gali iš tikrųjų pasitikėti, ir išsiaiškinti dar ne vieną dalyką apie save pačią.

„Panikos priepuoliai“ – apie nepatogias temas, bet su gera žinia

Gintarė Jankauskienė „Panikos priepuoliai: išsivaduok iš nerimo ir baimių“. Vilnius: „Tyto alba“, 2018 m. Dailininkė – Asta Puikienė.

Gintarė Jankauskienė – žurnalistė, komunikacijos specialistė, knygos „Kai atgimsta viltis. Sėkmės istorijos ir patarimai, kaip įveikti nevaisingumą ir susilaukti vaikų“ (2016) autorė.

„Panikos priepuoliai. Išsivaduok iš nerimo ir baimių“ – antroji jos knyga.

Kaip atpažinti panikos priepuolį? Kas vyksta organizme jam užklupus? Ar šis nerimo sutrikimas paveldimas? Kaip atskirti įtariamą širdies infarktą nuo labai stipraus nerimo? Koks poilsis geriausias išsekusiai psichikai ir kūnui? Kokie metodai padeda išmokti neskubėti ir mėgautis dabarties akimirkomis? Kaip auklėti vaiką nuo mažų dienų, kad jo psichika būtų stipri? Kodėl svarbu kasdien rūpintis psichologine šeimos gerove? Dešimt psichikos sveikatos priežiūros ir natūralios gyvensenos specialistų atsako į šiuos ir daugybę kitų klausimų.

Nors knyga – apie nepatogias temas, ji neša gerą žinią: pasveikimas didžiąja dalimi priklauso nuo paties žmogaus, jo meilės ir dėmesio sau. Žinokime, apsiginkluokime ir jauskimės tvirtesni, galėdami ištverti panikos priepuolius patys ir padėdami juos atlaikyti tiems, kuriuos mylime.

Pirmasis panikos priepuolis užklupo prieš 5 metus vairuojant mašiną. Man staiga ėmė temti akyse, išmušė prakaitas, pradėjau stipriai drebėti. Aplankė didelė mirties baimė. Turėjau sustoti šalikelėje, nes vairuoti nebegalėjau. Panikos priepuoliai pasikartojo dar bene 10 kartų. Patyrusi paskutinįjį aiškiai supratau – atėjo laikas keisti gyvenimo būdą. Man padėjo tvarkingas dienos režimas, sveikas maistas, malda, meditacijos praktikos ir žinojimas, kad visos baimės yra tik iliuzija. Susikuriame jas patys savo galvose.

Ieva Zasimauskaitė, dainininkė, Lietuvos atstovė konkurse „Eurovizija 2018“

Su panikos priepuoliais kovojau porą metų. Pirmasis buvo siaubingas, maniau, kad išprotėsiu ir liksiu gyventi kažkur giliai savo kūne, neturėdamas ryšio su išoriniu pasauliu. Išsigandęs kreipiausi į gydytoją, jis pasiūlė ilgą psichoterapinį gydymą arba greitesnį variantą – vaistus. Mano gyvenimo dienotvarkėje visai nebuvo laiko, todėl rinkausi tabletes. Tada dar nežinojau, kad būtent dienotvarkę ir reikėjo keisti pirmiausiai. Dabar tai ir darau: tabletes pakeičiau ramesniu ir prasmingesniu gyvenimu. Pagaliau jaučiuosi atradęs savo kelią. Tik gal per ilgai iki jo ėjau.

Algis Kriščiūnas, menininkas, grupių „Foje“ ir „Kiti kambariai“ būgnininkas

Staiga užklupęs panikos priepuolis išgąsdina stipraus nerimo kamuojamą žmogų, jam gali atrodyti, kad tuoj išprotės. Tačiau panikos priepuolių metu niekas nemiršta ir neišprotėja. Priešingai – panikos priepuolius patiriantys žmonės gyvenime dažnai geba susivaldyti, yra stiprūs, atsakingi, įpratę pakelti didžiulius krūvius. Jiems negresia joks išprotėjimas ar nesivaldymas.

Aušra Šapranauskienė, psichologė-psichoterapeutė

Trečioji Deverilų šeimos sagos dalis

Santa Montefiore „Paskutinė Deverilų paslaptis“. Vilnius: „Alma littera“, 2018 m. Vertė Renata Valotkienė.

1939 metai Airijoje. Deverilų šeimos gyvenime daug permainų, bet visų akys ir vėl krypsta į Europą, kur tvenkiasi gūdūs karo debesys.

Septyniolikmetė Marta Volis, palikusi savo įtėvius ir iškeliavusi iš Amerikos, atvyksta į Dubliną ieškoti tikrosios savo motinos. Čia ji susipažįsta su DŽP Deverilu, išvaizdžiu jaunuoliu.

Deverilo pilyje dabar įsikūrusi Bridė Doil, turtinga grafienė di Markantonijo. Ji nusipirko ją iš Deverilų, kurie tapo jos nuomininkais, ir svajoja ją paversti tokiais namais, kokie jie buvo kadaise, kai jos mama dirbo pilyje virėja. Deja, jos plevėsa vyras Čezarė turi kitų planų.

Kitė Deveril, DŽP įseserė, ramiai gyvena su savo vyru Robertu, nebesitikėdama, kad kas nors gali pasikeisti. Bet visai netikėtai iš Amerikos sugrįžta Džekas O’Liris, kuriam jos meilė nė kiek neišblėsusi. Deja, jo širdis jau atiduota kitai.

Tai trečioji Deverilų šeimos sagos dalis. Joje nestinga intriguojančių posūkių, neatskleistų paslapčių ir dramatiškų įvykių, kurių kupinas trijų vaikystės draugių – Kitės, Selijos ir Bridės – gyvenimas.

„Santa Montefiore – neprilygstama epinio romano meistrė. Viską, ką ji rašo, rašo iš širdies.“ (Jojo Moyes)

Apie meilę ir mirtį, draugystę ir atstūmimą

Nancy Huston „Dolce agonia“. Vilnius: „Tyto alba“, 2018 m. Iš prancūzų kalbos vertė Akvilė Melkūnaitė. Dailininkė – Indrė Kasulaitytė.

Galiu tik pasakyti, kad smulkių aplinkybių ir netikėtų sutapimų spiečius pavertė šį vakarą poema. Staiga – grožis. Staiga – drama.

Nancy Huston – viena garsiausių Kanados rašytojų, daugelio literatūros premijų laureatė, penkiolikos romanų ir keturiolikos negrožinės literatūros kūrinių autorė. „Dolce agonia“ – vienuoliktas Nancy Huston romanas.

Ši knyga – emociškai intensyvi ir kupina vidinės įtampos kaip Ingmaro Bergmano filmas. Tai dvylikos senų draugų istorija, papasakota per vieną dieną, šių laikų šeimos gyvenimo pjūvis, parodantis viską – meilę ir mirtį, draugystę ir atstūmimą. Praeities ilgesys, egzistencinės baimės trupinėlis, baimė pasenti, vidurio amžiaus nerimas, dar neišblėsę jausmai buvusiems mylimiesiems…

Viskas labai komplikuota, prieraišumas gali čia pat virsti blogai slepiama neapykanta, susitikimo džiaugsmas – liūdesiu ir nerimu. Dar blogiau, kad šį spektaklį režisuoja ne kas kitas, o Dievas; jis sarkastiškai ir iš aukšto žvelgia į žmones, kuriuos pats subūrė prie vieno stalo, kaip negailestingas režisierius, žinantis kiekvieno aktoriaus ateitį ir mirties aplinkybes. Į ją leidžiama pažvelgti ir skaitytojui – taigi mes netikėtai įgyjame aiškiaregystės dovaną. Liūdną ir keistą.

Dvylika senų draugų susirenka airio rašytojo Šono Farelo namuose Naujojoje Anglijoje švęsti Padėkos dienos, tačiau sniegas juos įkalina ilgesniam, nei planuota, laikui. Ir vakarienė ima virsti išpažinčių apie sugriautus gyvenimus, iššvaistytą laiką, neišsipildžiusias viltis virtine. Kiekvienas turi ką slėpti, kiekvienas atsineša savo problemas, nerimą ir baimę. Visi pernelyg daug žino vienas apie kitą; įtampa auga…

Tai tragikomiška psichologinė drama apie vidurio amžiaus krizę, apie mirties baimę, apie bejėgiškumą ir tikėjimą likimu.

Detektyvų pasaulį sudrebinęs J. Harper romanas „Sausra“ išleistas Lietuvoje

Jane Harper „Sausra“. Vilnius: „Baltos lankos“, 2018 m. Vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.

2016-aisiais į detektyvinės literatūros pasaulį įsiveržė naujas vardas: ilgus metus žurnaliste dirbusi australė Jane Harper išleido debiutinį detektyvinį trilerį „Sausra“ („The Dry“).

Ši knyga vieną po kito pelnė pagrindinius 2017-ųjų literatūrinius prizus: apdovanota prestižinėmis „Auksinio durklo“, „The British Book Awards“ bei „Davitt Awards“ premijomis už geriausią 2017 m. detektyvą, išrinkta geriausia „Ned Kelly Awards“ ir „Australian Book Industry Awards“ metų knyga, o interneto svetainės „Goodreads“ skaitytojai ją nominavo kriminalinio romano kategorijos premijai. Knyga tapo „New Your Times“ bestseleriu, teises pagal ją kurti filmą nusipirko Reese Witherspoon kompanija.

Alinančios sausros kankinamame Kievaros miestelyje Australijoje vyras, pirma nušovęs žmoną ir vaiką, paskutinį šūvį skiria sau. Į geriausio draugo Luko ir jo šeimos laidotuves atvyksta Melburno federalinis policininkas Aronas Falkas, tačiau gimtajame mieste jį pasitinka atšiaurūs žvilgsniai. Gamtos stichijos ir žiaurios tragedijos išvarginti gyventojai dar atmena, kaip įtardami kraupiu nusikaltimu, prieš 20 metų iš miesto jie išginė Falkus, ir tik Luko liudijimas tuomet apsaugojo Aroną nuo kalėjimo.

Nepaisydamas gyventojų priešiškumo ir norėdamas apmaldyti Luko artimųjų širdgėlą, Falkas imasi tirti šeimos tragediją. Aroną kankina klausimas: ar tai – desperatiškas sausros iškankinto ir vilties netekusio ūkininko poelgis, o gal priežastys slypi giliau? Kuo daugiau klausimų jis užduoda, tuo labiau veriasi seniai palaidotos miestelio paslaptys. Kievaros sąstingis apgaulingas, įtampa auga, kol susitvenkusi nutvilko klausimu: kas žiauresnis – įniršio apakintas žmogus ar nepermaldaujama stichija?

Apie Jane Harper romaną dienraštyje „Daily Mail“ rašoma: „Emociškai galingas pasakojimas ir kvapą gniaužiantis detalumas. Jeigu planuojate šiemet perskaityti tik vieną detektyvą – būtinai skaitykite šį!“

Žiemos velodromo žydų gaudynės

Tatiana De Rosnay „Saros raktas“. Vilnius: „Alma littera“, 2018 m. Vertė Dalia Zaikauskienė.

Ar prisimeni mane? Mišeli. Mane, savo seserį, Sarą. Tą, kuri negrįžo. Tą, kuri tave paliko spintoj. Tą, kuri manė, kad tau nieko nenutiks. Mišeli. Metai prabėgo, o aš tebeturiu raktą. Mūsų slėptuvės raktą…

Paryžius, 1942-ųjų liepa. Mieste sujudimas: gaudomi žydai, vyrai slepiasi rūsiuose, kad nebūtų išvežti į darbo stovyklas. Vieną naktį prancūzų policija įsiveržia į drąsios ir smalsios mergaitės Saros namus ir įsako juos palikti. Išsigandusi mergaitė uždaro broliuką spintoje, tikėdama, kad taip jį išgelbės. Į Žiemos velodromą suvežtos žydų šeimos vėliau amžiams atskiriamos – vieni keliauja į Aušvicą, kiti – į stovyklą prie Orleano. Sarą persekioja vienintelė mintis – pabėgti ir kuo greičiau grįžti namo pas broliuką.

Paryžius, 2002-ųjų gegužė. Prancūzijoje gyvenanti amerikiečių žurnalistė Džulija Džarmond gauna užduotį parašyti straipsnį apie Žiemos velodromo žydų gaudynes. Besigilindama į šį kraupų įvykį sužino, kad jos vyro giminė yra glaudžiai susijusi su Saros šeima ir jos likimu. Sukrėsta žiaurios paslapties Džulija nebegali sustoti šios nežmoniškos istorijos pusiaukelėje.

Pasigardžiuotinas vasaros romanas

Ann Kidd Taylor „Mūzų viešbutis“. Vilnius: „Baltos lankos“, 2018 m. Vertė Eglė Podčašinskienė.

Garsiosios amerikiečių rašytojos Sue Monk Kidd dukters Ann Kidd Taylor debiutinis romanas „Mūzų viešbutis“, sulaukęs didelio populiarumo tarptautiniu mastu, išleidžiamas ir Lietuvoje. Tituluojamoje pasigardžiuotinu vasaros romanu knygoje, tobulų vandenyno vaizdų fone, skleidžiasi vienos moters gyvenimo drama: pirmosios meilės prisiminimai pinasi su naujai atsirandančiais jausmais, rūpestis rykliams maišosi su baime dėl pavojaus jų gyvybei, nuolatinės laisvės troškimas grumiasi su artumo ilgesiu.

Laisva ir savarankiška jūrų biologė Meivė, draugų vadinama ryklių užkalbėtoja, keliauja po pasaulį ir tyrinėja savo didžiąją gyvenimo aistrą – ryklius. Regis, jai nereikia nė meilės, nė šeimos. Tačiau sugrįžusi į senelės „Mūzų“ viešbutį Floridos pakrantėje, sutinka mergaitę Heizelę, Meivės paauglystės mylimojo Danieliaus dukrą. Romantika ir šiluma alsuojantys vakarai trise Meivei kelia vis daugiau jausmų, vis garsiau ima kirbėti klausimas: ar pasinaudoti likimo suteiktu antruoju šansu? O galbūt nerti į naujus santykius su kolega Nikolu?

Jo Nesbø turi vertą priešininką

Samuel Bjørk „Aš keliauju viena“. Vilnius: „Alma littera“, 2018 m. Vertė Viktorija Gercmanienė.

Drąsus, šiurpą keliantis naujosios kartos rašytojo detektyvinis trileris, pelnęs tarptautinį pripažinimą.

Samuelis Bjørkas jau įrašė savo vardą detektyvų pasaulyje, yra lyginamas su Stiegu Larssonu ir Jo Nesbø.

Norvegijos miškuose du berniukai aptinka šešerių metų mergaitę be gyvybės ženklų. Ji aprengta neįprastai, it lėlė, jai prikabinta juostelė „Aš keliauju viena“. Specialusis Oslo nusikaltimų tyrimų biuras pradeda tirti šią mįslingą žmogžudystę. Detektyvas Munkas keliauja į apleistą salą, kurioje slepiasi be galo talentinga, turinti šeštąjį pojūtį, tačiau praeities šmėklų bei depresijos kankinama buvusi detektyvė Mia Kriuger. Atidžiai peržiūrėjusi nusikaltimo vietos nuotraukas ji pareiškia, kad aukų bus daugiau.

Ar gali nužudymai sietis su prieš šešerius metus įvykdytu kūdikio pagrobimu? O gal tai susiję su paslaptinga krikščionių sekta, besislepiančia giliai miškuose? Iš pirmo žvilgsnio nesusiję įvykiai veja vienas kitą, atsiskleidžia vis daugiau neįtikėtinų detalių.

„Perskaičius pirmuosius knygos „Aš keliauju viena“ puslapius, iškart supranti, kad rankose laikai kažką ypatinga. Pasigerėtinas debiutas.“ („Vrij Nederland’s Thriller Guide“)

„Literatūrinė sensacija. Jo Nesbø turi vertą priešininką.“ („Bergens Tidende“)