2018 07 12
bernardinai.lt
Skaitymo ir žiūrėjimo laikas
Nebylieji miesto dalyviai. Ką kalba istoriniai KTU miestelio vartai

Videoreportažų ciklas „Nebylieji miesto dalyviai“ – tai žvilgsnis į skirtingų laikotarpių mūsų architektūros objektus per sociokultūrinę prizmę. Jeigu ši tylioji architektūra galėtų prabilti, ką ji mums apie mus pačius pasakytų?
Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto tyrimų laboratorija – tarpukario modernizmo architektūros pavyzdys, iškilęs 1937 m. pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio (1893–1993 m.) projektą.
Architektūrologas, Kauno modernizmo paveldo tyrėjas doc. dr. Vaidas Petrulis videoreportaže pasakoja, kad originali šio pastato paskirtis – cheminių tyrimų laboratorija.
„Šio objekto atsiradimo kontekstas – šiek tiek kontroversiškas. Sumanymas tokią laboratoriją statyti kilo dėl praktinių, pragmatinių dalykų – tai yra dėl pasiruošimo galimai cheminei atakai, – tikina architektūrologas. – Tai pats moderniausias pastatas technologine prasme, ir tai atspindi netgi jo sąnaudos.“
Pasak doc. dr. V. Petrulio, šio objekto atsiradimas siejasi su valstybės atsigavimu, kai ketvirtajame dešimtmetyje Lietuva ėmė tiestis po ekonominės krizės. Nors pats pastato projektas rengtas būtent ekonominės krizės metais, jis rodo atsigavimą ir stiprų visuomenės modernėjimą.
„Toks galėjo stovėti bet kur Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Tai nėra naivi architektūra, tai labai solidus to laikotarpio objektas“, – tvirtina doc. dr. V. Petrulis.
![]() |
Naujausi

Virtuali paroda, skirta rezistento, rašytojo Liudo Dambrausko šimtmečiui

Naujausiame „Magnificat vaikams“ numeryje – apie sakramentus, ekologiją ir jėzuitus

Belaukiant A. Sacharovo 100-mečio. Nerimas ir viltis

Paskelbta pirmosios Pasaulinės senelių ir pagyvenusių žmonių dienos tema

Kaip tampama gerais tėvais?

Obojininkas V. Palej: „Esminį žodį turi ambicijos, motyvacija ir darbas, o talentas – tai dalis potencialo“

Skaitytojo nuotykiai Lietuvos menininkų biografijose

Kunigas V. Vaišvilas: „Gailestingojo Jėzaus paveikslo kelionė nebuvo lengva“

D. Dilytė-Staškevičienė: „Antika Europai buvo kultūros ir visuomenės egzistencijos tvirtybės garantas“

Kokių pokyčių reikia lietuvių kalbos politikai

Juozapas apokrifuose
