Nebylieji miesto dalyviai. Pokario modernizmo kompozitorių namai, įkvėpti A. Aalto architektūros

Lietuvos kompozitorių sąjungos namai. Norberto Tukaj / Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotrauka

Videoreportažų ciklas „Nebylieji miesto dalyviai“ – tai žvilgsnis į skirtingų laikotarpių mūsų architektūros objektus per sociokultūrinę prizmę. Jeigu ši tylioji architektūra galėtų prabilti, ką ji mums apie mus pačius pasakytų?

Lietuvos kompozitorių sąjungos namai su gyvenamųjų namų kvartalu įsikūrę Žvėryno rajono pušyno apsupty. Tai vieni pirmųjų skandinaviškojo modernizmo stiliaus pastatų Lietuvoje, iškilę 1966 metais pagal architekto Vytauto Čekanausko projektą.

Architektūros istorikė Marija Drėmaitė videoreportaže pasakoja, kad šis kompleksas sovietinėje erdvėje atrodo gana unikalus – individualizuotas, specializuotas, nedidelio mastelio objektas.

„Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į keletą aspektų, kaip kalbame apie šeštojo dešimtmečio architektūrą, – teigia dr. M. Drėmaitė. – Vienas dalykas – gana privilegijuota kūrybinių sąjungų padėtis apskritai sovietinėje sistemoje, antras dalykas – neformalūs ryšiai, kurie leido įgyvendinti nestandartinius sprendimus.“

Pasak architektūros istorikės, Lietuvos kompozitorių sąjungos namų architektūrinis V. Čekanausko sprendimas – iš tiesų įdomus.

„Jis turi daugybę netgi tiesioginių nuorodų į suomiškąjį modernizmą, netgi į Alvaro Aalto architektūrą: tas rūpus tinkas, kuris pereina iš išorės į vidų, raudonų plytų mūras, kuris irgi pereina iš išorės į vidų – ta pati medžiaga ir faktūra, naudojama ir fasadui, ir interjerui. Šiuo metu tai įprasta, bet tuo metu tai buvo naujovė. Dar – masyvus židinys, daug medžio apdailos“, – sąryšį su suomiškosios architektūros įtaka apibūdina M. Drėmaitė.

Kaip modernistinis vieningos architektūros kompleksas Lietuvos kompozitorių sąjungos namai tokie pirmieji ir Sovietų Sąjungoje, ir Lietuvoje.