2018 08 01

Gailė Garnelytė

bernardinai.lt

Skaitymo ir žiūrėjimo laikas

8 min.

Nebylieji miesto dalyviai. Neįmanoma J. Šeiboko architektūra: Lietuvos kooperatyvų sąjunga

Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinis pastatas. Norberto Tukaj / „Open House Vilnius“ nuotrauka

Videoreportažų ciklas „Nebylieji miesto dalyviai“ – tai žvilgsnis į skirtingų laikotarpių mūsų architektūros objektus per sociokultūrinę prizmę. Jeigu ši tylioji architektūra galėtų prabilti, ką ji mums apie mus pačius pasakytų?

„Šis pastatas įdomus ne tik detalėmis, bet ir savo kertiniu sumanymu. Jis genialus“, – Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinį pastatą, esantį sostinės Gedimino prospekte, apibūdina architektas Tomas Grunskis.

1979 metų pastatas – pokario modernizmo pavyzdys, vizualiai aiškiai įkūnijantis penkis Le Corbusier modernizmo postulatus. Pirma – pastatas ant kolonų. Antra – naudojami stogai. Trečia – horizontaliai išreikštos langų juostos. Ketvirta – laisvas planas. Penkta – laisva fasado kompozicija.

Jo architektas – Justinas Šeibokas (1929–2015). Pasak T. Grunskio, šis pastatas, kaip ir daugelis kitų J. Šeiboko kūrinių, išsiskiria tuo, kad jame įgyvendinti neįmanomi, kitiems nepasiekiami sumanymai.

„Man šio pastato vieta ir santykis su aplinka parodo Šeiboko gilų mąstymą, kurio jis paprastai nedeklaruodavo“, – kalba T. Grunskis. Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinis pastatas, anot architekto T. Grunskio, byloja apie Lietuvos visuomenės sovietmečiu prieštaringumą ir tam tikrų menininkų gebėjimą pasinaudoti valdžios elitų finansais įgyvendinant savo tikslus.

Jis pabrėžia, kad su architektūra susijusius žmones šis pastatas žavi, nes minimaliomis raiškos priemonėmis juo pasakoma kur kas daugiau.

Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinis pastatas. Audriaus Ambraso nuotrauka

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien