2018 08 22

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Lietuvė Venecijos architektūros bienalėje prikels anarchisto M. Bakunino idėjas

„Su pasididžiavimu palieku galybę skolų visoms valstybėms, kuriose gyvenau. Ir savo idėjas“, – prieš mirtį rašė įtakingas, tačiau šiandien primirštas XIX a. rusų filosofas ir klasikinio anarchizmo tėvu vadinamas Michailas Bakuninas. Persekioto, kalinto ir ilgą laiką pavojingu laikyto mąstytojo gyvenimo ir darbų istorija atgims Godos Palekaitės, teatro menininkės ir antropologės, eksperimentiniame performanse „Bakuninas“, kurio premjera numatoma jau šį rudenį.

Pirmą kartą „Bakuninas“ bus parodytas rugsėjo 1-ąją 16-ojoje Venecijos architektūros bienalėje Lietuvos Pelkių paviljone. Po savaitės, rugsėjo 7 dieną, performansas įvyks „Laboratorio Artistico Pietra“ erdvėje Turine, o spalio 11 dieną bus pristatytas ir Lietuvos žiūrovams Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ klubo programoje. Įėjimas į anarchistinius pasirodymus bus nemokamas.

Menininkė Goda Palekaitė. Adrijanos Gvozdenovič nuotrauka

Nesuprastas ir išstumtas į nežinią

Pasak G. Palekaitės, kadaise nesuprasto ir į nežinią išstumto M. Bakunino (1814–1876 m.) idėjos šiandien, augant naujai nacionalizmo, populizmo, ksenofobijos, neatsakingos žiniasklaidos ir antiimigracinės agitacijos bangai, skamba ypač aktualiai.

„Šiais laikais, kai išgyvename demokratijos krizę, o kai kurie mąstytojai apskritai skelbia jos dominavimo pabaigą, aišku tampa viena: rytdienos visuomenei reikės intelektinės ir politinės architektūros, kuri šiandien, deja, neegzistuoja. Kuriant performansą, man buvo įdomu pasvarstyti, ar naujai intelektinei ir politinei minčiai šiuolaikinius žmones gali įkvėpti pamirštos ir ilgą laiką stigmatizuotos politinės idėjos – šiuo atveju M. Bakunino“, – sako performanso režisierė, scenarijaus autorė ir scenografė G. Palekaitė.

Integruos garso meną, fotografiją ir analitinį tekstą

M. Bakuninas aršiai kritikavo carinę valdžią, religijos dominavimą, užgimstantį komunizmą ir pasisakė už bendruomeniškumą bei besąlygišką individo laisvę. Už tokias idėjas jis buvo persekiotas visų tuometinės Europos vadovų, du kartus nuteistas myriop, tačiau sugebėjo Sibiro upėmis pabėgti iš Rusijos į Japoniją, o iš ten – į JAV ir atgal į Europą.

Siekdami prikelti M. Bakunino gyvenimo ir darbų istoriją, teatrinio performanso kūrėjai integruos garso meną, fotografiją ir analitinį tekstą.

Ekspertimentiniam projektui įgyvendinti G. Palekaitė subūrė tarptautinę kūrybinę komandą, kurią sudaro italų aktorius Stefano A. Moretti, garso inžinierius Adomas Palekas, kuratorė ir fotografė Alicja Khatchikian ir Turine įsikūrusios fotografijos, dizaino ir šiuolaikinio meno studijos „Queit Propaganda“ dizaineriai.

„Bakuninas“ pratęs Pelkių paviljono idėjas

„Bakuninas“ buvo kuriamas remiantis ne tik paties M. Bakunino, bet ir šiuolaikinių mąstytojų, antropologų bei archeologų idėjomis. Vienas įkvėpimo šaltinių – archeologas Danas Sayersas ir jo atradimai. Per daugiau nei dešimt mokslinių kasinėjimų metų jis atgaivino net 3604 artefaktus, kurie tūnojo Didžiosios niūriosios pelkės gelmėse rytinėje JAV.

D. Sayersas atrado, kad ši pelkė kelis šimtus metų glaudė nuo vergijos pabėgusius ir nuo įstatymo besislepiančius žmones. Pabėgėliai vergai gyveno anarchistiniais principais organizuotose bendruomenėse, neturėdami jokio kontakto su išoriniu pasauliu.

Tokiu būdu eksperimentinis performansas „Bakuninas“ prasmingai pratęsia ir papildo paviljono kuratorių, menininkų Nomedos ir Gedimino Urbonų Pelkių paviljono idėjas. Menininkų teigimu, egzistencinių, karo ir klimato grėsmių akivaizdoje dažnai pelkės tema leidžia nagrinėti nematerialias architektūros formas, sugyvenimo su kitomis gyvybės formomis būtinybę.

Performanso kūrėjai siekia suteikti publikai galimybę į šiuolaikines globalias problemas pažvelgti alternatyviu, nepopuliariu kampu. „Bakuninas“ skirtas besidomintiesiems istorijos spragomis, politika ar šiuolaikiniu eksperimentiniu teatru. Kūrinys skirtas žiūrovams, mąstantiems kritiškai ir inovatyviai, ir tai – nebūtinai klasikinio teatro mėgėjams“, – sako G. Palekaitė.

Apie menininkę

G. Palekaitė (g. 1987 m.) yra šiuolaikinio teatro ir performanso kūrėja ir tyrėja, savo darbuose jungianti antropologines ir menines praktikas. Ji dirba su ilgalaikiais projektais, nagrinėjančiais istorijos naratyvų, kolektyvinės vaizduotės ir kūrybingumo sąlygų temas, kurdama performansus, scenografiją, instaliacijas bei leidinius.

Šiuo metu ji gyvena Vilniuje ir Briuselyje, kur dalyvauja „a.pass“ meninių tyrimų instituto programoje. Kūrėja buvo nominuota Lietuvos teatro apdovanojimuose „Auksinis scenos kryžius“ už scenografiją ir kostiumus spektakliui „Kova“ (2010 m.), taip pat už scenografiją spektakliui „Europiečiai“ (2017 m.).

Lietuvos Pelkių paviljonas 16-ojoje Venecijos architektūros bienalėje veiks iki lapkričio 25 dienos. Paviljono erdvė gyvuoja kaip infrastruktūra, kurioje rengiami dizaino, pedagogikos ir meno eksperimentai.

Kviečiame remti Bernardinai.lt

Jei mus skaitote, žiūrite ar klausotės, galite prisidėti ir prie mūsų gyvavimo, taip tapdami misijos įgyvendinimo partneriais.

Taip, paremsiu