Knygų lentyna. Nauji H. Murakami apsakymai, J. Melniko egzistenciniai klausimai, genijai ir jų mūzos

Pixabay.com nuotrauka

Džiugi žinia Haruki Murakami gerbėjams: išleistas apsakymų rinkinys lietuvių kalba

Haruki Murakami „Aklas gluosnis, mieganti moteris“. Vilnius: „Baltos lankos“, 2018 m. Iš japonų kalbos vertė Gabija Čepulionytė ir Jurgita Ignotienė.

Haruki Murakami vis dar išlieka vienas mėgstamiausių rašytojų Lietuvoje: autoriaus knygos visuomet susilaukia didelio susidomėjimo ir yra vienos perkamiausių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Leidykla „Baltos lankos“ dar kartą džiugina visus Haruki Murakami gerbėjus ir pristato apsakymų rinkinį „Aklas gluosnis, mieganti moteris“.

Apsakymų rinkinyje veikia katės žmogėdros, nusikaltėlė beždžionė, aštrieji varnai, taip pat – svajonės, kurios mus formuoja, ir dalykai, kurių trokštame. Ištrūkę į viltingą susitikimą Italijoje, romantiškai ir nuodėmingai pabėgę į Europos pietus, atostogaudami Havajuose ar tiesiog įsisukę į kasdieniškus reikalus Murakami herojai susiduria su neaprėpiama netektimi ir seksualumu, jonvabalio švytėjimu ir neįveikiamu atstumu tarp tų, kurie turėtų būti patys artimiausi.

Dvidešimt keturių apsakymų rinkinyje, kurie buvo parašyti nuo 1980-ųjų iki 2005-ųjų metų, naujai atsiskleidžia Haruki Murakami meistriškumas. Jo apsakymai – ir siurrealistiški, ir žemiškai paprasti – liudija autoriaus talentą perteikti platų žmogaus patirčių spektrą, mokyti ir nepaliaujamai stebinti skaitytoją.

Knyga, kurioje nieko nėra neįmanoma

Jaroslavas Melnikas „Rojalio kambarys: apsakymai ir apysakos“. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018 m. Viršelio dailininkas – Zigmantas Butautis. 

Jaroslavo Melniko knyga „Rojalio kambarys“ pirmą kartą pasirodė prieš 15 metų. Šiemet ji buvo išrinkta viena geriausių šimtmečio lietuvių literatūros knygų („Šimtmečio 100 knygų“ sąraše užėmė 15 vietą) ir vėl grįžta į knygynų lentynas, kviesdama naująją skaitytojų kartą pasinerti paslapčių ir mistikos pilną apsakymų ir apysakų pasaulį. 

Jaroslavą Melniką kritikai lygina su J. L. Borgesu ir F. Kafka, J. Saramago ir J. Cortázaru. Jo prozą apibūdinama kaip egzistencialistinė, metaforiška. Išoriškai atpažįstamas situacijas rašytojo plunksna paverčia pokalbiais apie pačius giliausius dalykus. Kas mes tokie? Kodėl esame? Kas mūsų laukia? – štai pagrindiniai laikui nepavaldūs klausimai, kuriuos kelia šio unikalaus autoriaus kūryba.

„Rojalio kambaryje“ gausu pačių netikėčiausių situacijų. Pasvarstykime, kas nutiktų mūsų pačių ir mūsų artimųjų gyvenimui, jei kiekvienas žinotumėme savo mirties datą. O jei staiga, užuot senę, pradėtume jaunėti? Galbūt esame tik kažkieno kuriami personažai? Kuo tapsime, jei mūsų gyvenamoji erdvė ims trauktis, o namuose pradės dingti kambariai?

J. Melniko knygos yra triskart patekusios į Metų knygos rinkimų penketuką („Pasaulio pabaiga“, „Tolima erdvė“, „Maša arba postfašiszmas“), buvo įtrauktos į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Vėliau, išleistos Ukrainoje, keturis kartus tapo BBC Metų knygos finalistėmis, o romanas „Tolima erdvė“ pripažintas „BBC Metų knyga“. Šis romanas, 2017 metais išverstas į prancūzų kalbą, buvo paskelbtas Metų knyga Prancūzijoje (premija Libr à nous), apie ją daug rašė prancūzų žiniasklaida.

Vis dėlto naujajai skaitytojų kartai ši knyga bus nežinoma. Tačiau akivaizdu, kad laikas neįveikė jos aktualumo. Neseniai Lietuvoje pagal apysaką „Likimų knyga“ buvo pastatytas filmas „Paskutinė diena“ (rež. Klaudija Matvijevaitė), pagal apysaką „Rojalio kambarys“ rengiamas to paties pavadinimo filmas. 2018 m. „Rojalio kambarį“ skaitytojai išrinko viena iš geriausių lietuvių literatūros šimtmečio knygų. Tais pačiais metais „Rojalio kambarys“ buvo išverstas į anglų kalbą ir išleistas Didžiojoje Britanijoje. 

Naujas Kęstučio Navako romanas – kupinas nuotykių, fantazijų, erotikos ir humoro

Kęstutis Navakas „Privatus gyvulėlių gyvenimas“. Vilnius: „Tyto alba“, 2018 m. Dailininkė – Asta Puikienė. Viršelyje panaudota Eglės Adomulytės nuotrauka.

Septyni punktai apie knygą

1. Ar mes susikuriame kitus, ar kiti mus kuria, anot knygos – rašo? Ar esama neįmanomo įvardyti kažko, kas kuria ir rašo visus? Kiek mes autentiški ir ar būti tokiems mums būtina? Tokių minčių kils skaitant knygą. O jei kils kitokių – tuo geriau.

2. Palyginti su romanu „Vyno kopija“, ši knyga daug lengviau skaitoma, neturi tiek kodų ir intertekstų, tačiau ir joje nieko nereikia suprasti tiesiogiai, ką skaitytojas / -a labai greit pastebės.

3. Laikas, erdvė ir personažų raiška čia artimesni sakmei, mitui ar sapnui (kartais – anekdotui), tad neverta ieškoti loginių sekų ir paaiškinimų.

4. Knygoje rasite detektyvo, nuotykių, keisčiausių fantazijų, kultūrinių ir psichologinių ekskursų, erotikos ir labai daug humoro.

5. Tai knyga išsaugojusiems savyje vidinį vaiką. Jei tą vaiką nebeprikeliamai užgniaužėte – nepirkite šitos knygos.

6. Visi knygoje aprašyti sapnai – realūs. Autorius juos yra įvairiu metu susapnavęs, spėjęs užrašyti ir priskyręs savo personažams.

7. Šie sapnai – savotiški tekstų skirtukai, be to, jie kuria knygai reikalingą foną. Kiti skirtukai – partitūrų ištraukos tarp skirtingų naratyvų. Jas niūniuoti nebūtina, bet jei norėsite – niūniuokite į valias.

Kęstutis Navakas

Kęstutis Navakas – žinomas poetas, eseistas, literatūros kritikas, vertėjas. Už savo kūrybą yra pelnęs daugybę įvertinimų, 2007 m. apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.

„Skaičiai“ – ketvirtoji Pauliaus Norvilos poezijos knyga

Paulius Norvila „Skaičiai“. Vilnius: „Tyto alba“, 2018 m. Knygos dizainas ir iliustracijos – Kristina Norvilaitė. 

Ant skaičių pastatytas pasaulis. Ne dramblių, ne vėžlių ir ne mitų. Perverti tvarką imituojančių skaičių laikosi visų knygų puslapiai. O ant jų ir aš – tik purvinos panagės tuštybių mugėje, kurioje kiečiausias akmuo bet kada gali virsti smėlio sauja. Gyvenu laikais, kai reikia džiaugtis tomis trumpomis akimirkomis, kol viena dar nevirto kita. Ir dvigubai džiaugtis, jeigu spėju paliudyti tą virsmą, jeigu pamatau jį, išgyvenu.

Nes vėliau neliks netgi to. Tik tušti knygų puslapiai.

Tik vėjas, verčiantis juos priešais nieko nebematančias akis.

Paulius Norvila

Paulius Norvila (g. 1985) – poetas, prozininkas. Jau seniai kritikų pastebėtas ir įvertintas dėl savo poezijos, kuri žaidžia būties ir buities temomis, surenka kasdienybės detales ir iš jų atkuria mūsų gyvenimus. Nuolatinis literatūros renginių, festivalių dalyvis. „Skaičiai“ – jo ketvirtoji poezijos knyga. 

Knyga apie Donaldą Trumpą – tarsi dramatiškas realybės trileris

Michael Wolf „Ugnis ir įniršis Donaldo Trumpo Baltuosiuose rūmuose“. Vilnius: „Tyto alba“, 2018 m. Iš anglų kalbos vertė Aurelijus Katkevičius. Viršelio dizainas – Ilonos Kukenytės.

Per šiek tiek daugiau negu valandą, ne visai nešališku Steve’o Bannono vertinimu, apsvaigęs Trumpas virto netikinčiu Trumpu, o paskui – visiškai išsigandusiu Trumpu. Bet dar turėjo įvykti galutinė transformacija: staiga Donaldas Trumpas tapo žmogumi, kuris patikėjo, kad jis visiškai nusipelnė būti Jungtinių Valstijų prezidentu ir sugebės juo būti.

Michaelas Wolffas – amerikiečių rašytojas, žurnalistas ir apžvalgininkas, rašęs „USA Today“, „The Hollywood Reporter“, „GQ“. Parašė šešias knygas, įskaitant leidėjo ir žiniasklaidos magnato Ruperto Murdocho biografiją. Septintoji knyga – „Ugnis ir įniršis Donaldo Trumpo Baltuosiuose rūmuose“ – iš karto tapo pasauliniu bestseleriu.

Tai dokumentinė proza apie pirmuosius Donaldo Trumpo prezidentavimo metus – nuo 2016 m. lapkričio 8-osios, dienos po rinkimų, iki 2017 m. spalio, kai iš darbo buvo atleistas vyriausiasis strateginis D. Trumpo patarėjas – Stephenas Bannonas, kurio rinkimų planas kurti kampaniją priešinantis politikos elitui ir apskritai biurokratinei sistemai, daugelio vertintojų teigimu, kaip tik ir atvedė Respublikonų partijos kandidatą į Baltuosius rūmus.

Tai knyga apie Vašingtono politikos užkulisius, apie įtampą ir intrigas, apie juokingas, tragiškas, titaniškas ir vis žlungančias D. Trumpo Baltųjų rūmų komandos pastangas visiškai nesistemišką žmogų, atėjusį į politinės valdžios sistemą per jos pačios kritiką, suderinti su didžiule Jungtinių Amerikos Valstijų politine mašina.

Tai nėra karikatūra ar pamfletas, greičiau – kupinas dramos realybės trileris, kur gana gyvai nupiešti mūsų laikų herojai gyvena itin intensyvius savo gyvenimus. Bet, žinoma, pagrindinis knygos personažas – viešumas, rampos šviesos, žiniasklaida. Didžiausios kovos visada verda dėl kelių šlovės akimirkų.

Kartojimas: J. Ivanauskaitės „Miegančių drugelių tvirtovė“

Jurga Ivanauskaitė „Miegančių drugelių tvirtovė“. Vilnius: „Tyto alba“, 2018 m. Dailininkė – Asta Puikienė.

Romane susipina trys siužetinės linijos: prekyba moterimis, amžiaus vidurio krizė ir Apokalipsė. Gali pasirodyti, kad šios temos niekuo nesusijusios, tačiau, pasak Drugelio efekto, arba Chaoso teorijos, peteliškės sparno plastelėjimas Amazonės džiunglėse sukelia taifūną Japonijoje. Taigi į vergiją parduotos lietuvės merginos kančia ir pažeminimas galbūt prišaukia uraganą Meksikos įlankoje, o Pasaulio pabaigos akivaizdoje nebejaunų žmonių paskutinė meilė atrodo saldesnė už pirmąją. Net ir liūdniausi dalykai kartais išspaudžia ne ašaras, o šypseną.

Jurga Ivanauskaitė

Romanas „Miegančių drugelių tvirtovė“ pirmą kartą išleistas 2005 m. Pagal jį 2012 m. pastatytas to paties pavadinimo filmas, kurį režisavo Algimantas Puipa. 

Kartojimas: Jostein Gaarder „Sofijos pasaulis“

Jostein Gaarder „Sofijos pasaulis. Romanas apie filosofijos istoriją“. Vilnius: „Tyto alba“, 2018 m. Iš norvegų kalbos vertė Eglė Išganaitytė. Dailininkė – Ilona Kukenytė.

„Kas tu esi?“

„Kaip atsirado pasaulis?“

Kokie bjaurūs klausimai! Iš kur tie laiškai atsirado? Tai – ne mažiau paslaptinga.

Kas išplėšė Sofiją iš kasdienybės ir paliko vieną su didžiosiomis Visatos paslaptimis?

„Sofijos pasaulis“ – norvegų rašytojo Josteino Gaarderio (g. 1952 m. Osle) knyga, su kuria užaugo jau ne viena skaitytojų karta. Kodėl ši knyga visus taip traukia? Todėl, kad autorius suderino, atrodytų, nesuderinamus dalykus: filosofijos mokslo raidą įvilko į romano rūbą – sukūrė įtraukiantį, lavinantį, nepaprastai įdomų pasakojimą apie didžiuosius pasaulio mąstytojus. Tai romanas? Tai detektyvas? Tai filosofijos istorija? Viskas kartu.

Jei tai romanas, tai jis – apie Sofiją Amundsen, gyvenančią įprastą gyvenimą, kol jo nesutrikdo paslaptingas laiškas su iš pirmo žvilgsnio paprastais, tačiau be galo klastingais klausimais apie savo, o kartu ir kiekvieno žmogaus būties esmę. Iš tiesų kas gali būti sunkiau, nei atsakyti į klausimą – kas tu esi?

Taip prasideda kvapą gniaužianti Sofijos kelionė per filosofijos istoriją kartu su paslaptingu filosofu Albertu. Kelionė, kur į duris gali pasibelsti Alisa iš Stebuklų šalies, kur „Lego“ padeda suprasti, kaip mąstė antikos filosofai, kur, nulupęs banano žievę, gali rasti jo viduje įrašytą įspėjimą… Istorijos, filosofijos, kultūros faktai įsipina į romano fabulą – nepajunti, kaip nuo klausimo „Kaip atsirado pasaulis?“ pereini prie „Kas bus toliau?“, ir kvapą užgniaužęs stebiesi siužeto posūkiais.

„Sofijos pasaulis“ – knyga mąstančiam jaunimui. Ir kiekvienam, kas bent kartą yra savęs paklausęs – kas aš esu? Kodėl aš esu pasaulyje?

Šaltojo karo laikų informacinė priešprieša

Ion Mihai Pacepa, Ronald J. Rychlak „Dezinformacija. Slaptas ginklas: laisvos visuomenės griovimo metodai“. Vilnius: „Briedis“, 2018 m. Iš anglų kalbos vertė Aušra Stanaitytė-Karsokienė.

Sovietų Sąjungos lyderiu tapęs ilgametis KGB vadovas Jurijus Andropovas dezinformaciją apibūdino kaip kokainą, kurio kartą pauostę galbūt gyvensite kaip gyvenę, bet jeigu vartosite kasdien, tapsite narkomanu – visiškai kitu žmogumi.

1978 m. į Vakarus pabėgęs vienas iš šios knygos autorių, N. Ceauşescu valdomos Rumunijos saugumo generolas ir išorinės žvalgybos viršininko pavaduotojas Ionas Mihai’us Pacepa, teigia, kad sovietų bloke dezinformacijos srityje darbavosi daugiau žmonių negu ginkluotosiose pajėgose ir gynybos pramonėje. Čia puikiai suprasta, kad tinkamai ir laiku paskleista dezinformacija gali būti kur kas naudingesnė nei šnipinėjimas ir branduolinių raumenų demonstravimas. Dezinformacija tiesiogiai nežudo, bet ji sėja sumaištį, skaldo, sukelia abejones ir susipriešinimą. Dezinformacija tapo kryptingu ginklu, kurį sovietai įvaldė tiesiog meistriškai. Šiuo požiūriu jiems neprilygo nė viena Vakarų bloko šalis su laisva spauda ir demokratine santvarka.

2013 m. Jungtinėse Valstijose pasirodžiusioje knygoje „Dezinformacija“ saugumo generolas I. M. Pacepa ir Misisipės teisės universiteto profesorius R. Rychlakas atvirai ir be pagražinimų pasakoja, kaip Šaltojo karo laikotarpiu sovietai kartu su savo satelitais planavo ir įgyvendindavo plačias dezinformacijos bei atviro šmeižto kampanijas, kiršino tautas, skleidė baimę ir nepasitikėjimą.

Per visą knygą besidriekianti gija – Romos popiežiaus Pijaus XII juodinimo kampanija, kurios metu jam lipdyta Hitlerio popiežiaus pravardė. Tiek J. Stalino, tiek N. Chruščiovo dezinformatoriai popiežių stengėsi pavaizduoti naciams simpatizuojančiu antisemitu, žydų genocidą ignoravusiu veidmainišku „šventeiva“. Tikrasis šios šmeižto lavinos tikslas – ne tik sužlugdyti milijonų žmonių tikėjimą, įkalti nesantarvės pleištą tarp religijų, valstybių, bet ir sudrebinti Vakarų pasaulio pamatus. 

Nors knygoje „Dezinformacija“ pasakojama apie Šaltojo karo laikų informacinę priešpriešą, autorių teigimu, dabartinė Rusija nedaug skiriasi nuo savo pirmtakės Sovietų Sąjungos. Čia dezinformacijai skleisti buvo ir tam tikru mastu tebėra dedamos

didžiulės pastangos, vadovaujantis dar Vladimiro Lenino išsakytomis nuostatomis, kad moralu yra tai, kas atitinka interesus.

Naujoji Ukrainos tikrovė, kurioje reikia išmokti gyventi

Andrij Caplienko „Permainų knyga“. Vilnius: „Briedis“, 2018 m. Iš rusų kalbos vertė Irena Ramoškaitė. 

Karo nebuvo įmanoma išvengti. Jei būtume laiku pasikeitę, jis būtų tik šmėkštelėjęs kažkur šalia ir be pėdsako ištirpęs ore tarsi blankus vaiduoklis. Tačiau mes nenorėjome keistis. Todėl jis ir prasidėjo. Nežinau, kaip tai paaiškinti. Nesu tikras, kad man pavyks. Bet pamėginsiu.

Žinomo Ukrainos TV žurnalisto Andrijaus Caplijenkos kūrinyje „Permainų knyga“ tikrų istorinių įvykių fone veikia išgalvoti herojai. Kiekvienas knygos pasakojimas – tai atskira istorija, bet visus tekstus sieja nelengvas Ukrainai ir ukrainiečiams laikotarpis.

Čia pasakojama apie netikėtai šalį užgriuvusį karą, pakeitusį milijonų žmonių sąmonę, neatpažįstamai sujaukusį jų gyvenimus. Herojai žengia savotišku permainų keliu – nuo visiško sąstingio iki 2013-ųjų sukilimo prieš korumpuotą prorusišką valdžią, nuo Kijevo Maidano iki karo su „broliškos“ tautos pajėgomis ir jų remiamais vietos „sukilėliais“.

Šioje knygoje aprašomi įvykiai kartais atrodo neįtikimai, tačiau tai naujoji tikrovė, kurioje reikia išmokti gyventi.

Autorius A. Caplijenka mokėsi žurnalistikos Kijeve ir Švedijoje. Dirbo įvairiuose Ukrainos televizijos kanaluose, rengė reportažus iš „karštųjų taškų“ Afganistane, Irake, Pietų Osetijoje. Viename iš savo interviu A. Caplijenka pripažino, jog kiekvieną kartą grįždamas iš karo zonos dėkojo Dievui, kad Ukrainoje nieko panašaus nevyksta… Tačiau netrukus viskas pasikeitė.

2014 m. kovo mėnesį Kryme dirbęs A. Caplijenka kartu su savo kolegomis pateko į vadinamųjų Krymo „savigynos būrių“ – iš Rusijos atsiųstų ir vietos banditų remiamų „žaliųjų žmogeliukų“ – rankas. Žurnalistai buvo žiauriai sumušti, sudaužyta filmavimo technika, jiems ir jų šeimos nariams grasinta susidorojimu. Televizijos darbuotojai tikėjosi blogiausio, tačiau šįkart tai tebuvo brutali bauginimo akcija. Paleisti žurnalistai pasiekė Simferopolį, kur jiems buvo suteikta medicinos pagalba.

„Permainų knygos“ autorius apdovanotas valstybiniais Ukrainos apdovanojimais, gavo ne vieną premiją žurnalistikos srityje.

Romanas apie meno pasaulį, apie genijų ir jo mūzą 

Gloria Goldreich „Mano tėvas Šagalas“. Vilnius: „Tyto alba“, 2018 m. Iš anglų kalbos vertė Aidas Jurašius. Dailininkė – Ilona Kukenytė. 

Jis ir jo gražioji, energingoji duktė triumfuos kovoje su istorija.

Gloria Goldreich – aštuonių bestseleriais tapusių romanų autorė, su šeima gyvenanti Niujorke. „Mano tėvas Šagalas“ – tikrais faktais paremtas romanas apie Idą, vieno žymiausių XX a. tapytojų Marco Chagallo dukterį.

Gražuolę dukrą Idą Markas Šagalas saugojo kaip savo akį ir tapė daugybę kartų, kol užsispyrėlė Ida galiausiai ištrūko iš saugaus kontroliuojančių tėvų lizdelio ir išlėkė studijuoti į Paryžių. Ten jos laukė meilė – neturtingas studentas, pavergęs karštakraujės Idos širdį. Bet Idos meilė ir nepriklausomybė labai trapi: nacių okupuotoje Prancūzijoje žydų tautybės Šagalas – vienas ryškiausių taikinių. Tačiau nieko, išskyrus savo tapybą, nematantis menininkas atsisako pripažinti grėsmę.

Idai tenka rinktis – ar ieškoti savojo kelio ir išlįsti iš tėvo šešėlio, ar palaidoti savarankiško gyvenimo ambicijas ir gelbėti tėvą nuo jam gręsiančių pavojų ir nuo jo paties. Šis klausimas nuolat lydės talentingą moterį – iš Prancūzijos į Didžiąją Britaniją, iš ten – į Niujorką ir vėl atgal į Europą.

Ida Šagal – ypatingo likimo moteris, mylėjusi gyvenimą ir mokėjusi jį švęsti net ir sunkiausiomis akimirkomis. Mylėjusi savo tėvą ir jo nekentusi. „Mano tėvas Šagalas“ – romanas apie meno pasaulį, menininko egoizmą ir talentą, meilę ir neapykantą, grėsmes ir intrigas. Apie genijų ir jo mūzą, kurie negalėjo ištverti vienas be kito. Knyga tarsi Marko Šagalo paveikslas – pilnas poezijos, sapnų ir aistros.

Įtraukiantis romanas apie neįprastą kelionę

Matthew Kneale „Anglai keleiviai“. Vilnius: „Tyto alba“, 2018 m. Iš anglų kalbos vertė Daiva Vilkelytė. Dailininkė – Ilona Kukenytė.

Vėliau niekam nebebus svarbu, kad mes buvome teisūs.

Matthew Kneale’as – britų rašytojas, devynių knygų autorius, kurį visuomet žavėjo kitos kultūros, kelionės ir užsienio kalbos. Apie vieną neįprastą kelionę ir populiariausias M. Kneale’o romanas „Anglai keleiviai“, įtrauktas į trumpąjį „Man Booker“ sąrašą ir apdovanotas prestižine „Whitebread“ literatūros premija.

Romanas – moderniosios literatūros kalba papasakota XIX a. kelionė buriniu laivu iš Didžiosios Britanijos į Tasmaniją. Kelionė, kurioje kiekvienas keleivis siekia skirtingo tikslo. Provincijos pastorius ketina įrodyti, kad Biblijoje minimas Rojaus sodas egzistavo Tasmanijoje, cinikas chirurgas nori Londono muziejams pargabenti aborigenų kaulų, o laivo kapitonas iš Meno salos – parduoti kontrabandinį brendį ir tabaką. Ne savo valia viename laive su dvigubu dugnu atsidūrę personažai plaukia į nežinomą žemyną, kur pluša britų katorgininkai, egzaltuotos karininkų žmonos ilgisi Kalėdų eglučių ir liežuvauja, o kolonijinę valdžią ginantys jų vyrai kuria naujos visuomenės projektus. Pavyzdžiui, „civilizuoti“ aborigenus. Nepaklusniųjų laukia mirtis. 

Civilizacijų konfliktas, realiai gyvenusi aborigenų sukilimo vadovė moteris, brutalios socionikos teorija ir šiurpūs nutikimai čia pat supinami su nutrūktgalviškais nuotykiais, nesusipratimais, melagystėmis, gudrybėmis ir netikėtumais. Atrastajame Rojaus sode apstu nematytų gyvūnų, gero humoro, kolonizacijos siaubų, įvykiai keičiasi neįtikėtinu greičiu, o pažinimo vaisius įspėja mus, kad nepažabotas blogis linkęs augti ir valdyti, todėl nuolat privalome būti budrūs.

Dvidešimt pasakotojų. Dvidešimt likimų. Civilizacijos lūžiai. Neregėta gamta, jūros išdaigos ir istorija. Komizmas ir tragedijos. Kelionė, kurios niekada nepamiršite.