Knygų lentyna. V. Adamkaus kalbos, G. Norvilas vaikams, poetinės S. Gedos pajautos

Pixabay.com nuotrauka

Prezidento Valdo Adamkaus rinktinės kalbos, pakeitusios Lietuvą

Valdas Adamkus „Esu vienas iš jūsų: rinktinės Prezidento kalbos“. Vilnius: „Tyto alba“, 2018 m. Sudarytojas – Arnas Ališauskas. Nuotraukų autorė – Džoja Gunda Barysaitė. Dailininkė – Ilona Kukenytė. 

Prezidento Valdo Adamkaus (šias pareigas Jo Ekscelencija ėjo 1998–2003 ir 2004–2009 metais) laikysena – politiko, piliečio, valstybės vadovo, tiesiog žmogaus – iki šiol prisimenama kaip tam tikras etalonas. Dialogo kultūra, kurią dažnai ir noriai minėjo Prezidentas, buvo akivaizdi pastanga artinti mus, Lietuvą, prie tokios tikrovės, kur kalbamasi ramiai, pagarbiai, argumentuotai, pasitikint. Kur klausomasi kito.

Tokios ir Prezidento kalbos – iškylančios iš dvidešimties metų senumo istorijos ir šiandien skaitomos iš naujo. Tai – tikrai daug daugiau nei politiniai tekstai, daug daugiau nei tiesioginė reakcija į laiko iškeltas problemas ir aktualijas. Galbūt tai – minėto dialogo tąsa. Nesibaigianti, nesenstanti. Galbūt – šūsnis eskizų: Prezidento Valdo Adamkaus portreto, Lietuvos portreto, Europos ir pasaulio portreto.

O galbūt – dar vienas mėginimas atsakyti į klausimą, kurį Lietuvos žmonėms, ypač

jaunimui, savo dialoge nuolat kėlė ir kelia Prezidentas: kas, jeigu ne Jūs?

Daugiau nei dienoraščiai

Sigitas Geda „Žalieji pergamentai“. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018 m. Dailininkė – Deimantė Rybakovienė.

Poeto, eseisto, vertėjo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Sigito Gedos (1943–2008 m.) kūrybos gerbėjams – geros naujienos. Smalsiems kultūrinio lauko tyrinėtojams – taip pat. Ką tik pasirodė naujausia Sigito Gedos dienoraščių knyga „Žalieji pergamentai“, kurioje sudėti tekstai, rašyti 2006 metais. Tai trečiasis poeto dienoraščių tomas, išleistas po autoriaus mirties. Šiemet Sigitui Gedai būtų sukakę 75-eri.

Apie Sigitą Gedą profesorė Viktorija Daujotytė yra pasakiusi – tas, kuris tamsiausiai sutemsta ir kuris šviesiausiai nušvinta. Nors tai sakyta labiau apie S. Gedos poeziją ir asmenybę, posakis puikiai tinka ir poeto eseistikai – kaip jis pats vadino, dienoraščiams ir tyrinėjimams. Nebūtų klaidos pasakyti, kad tai – tekstai, kuriuose S. Geda giliausiai permato ir plačiausiai permąsto. Į dienoraščius ir tyrinėjimus sugula mūsų kasdienybės, nesenos istorinės praeities ir amžinųjų dalykų – menų, tikėjimų, egzistencinių klausimų – komentarai.

Sigitas Geda, pats būdamas pirmo ryškumo lietuvių literatūros ir kultūros žvaigždė, šiuose raštuose sąžiningai dirba ir kultūros laidininko darbą, skaitytojams primindamas kitus iškilius kūrėjus, svarbius įvykius, mokydamas atrasti smulkiausiuose gyvenimo fragmentuose didžiąsias egzistencijos tiesas. Ir – tai itin vertinga šiandienėje knygų gausoje – užrašydamas sudėtingus ir gilius dalykus paprasta, daugybei žmonių suprantama kalba.

Autoriaus rašytuose tekstuose – asmeniškiausios poetinės pajautos ir mėginimas objektyviai suvokti esamojo laiko aktualijas, asmeniškai išgyventos praeities prisiminimai ir plataus kultūrinio lauko ženklai. Stilių ir formų, temų ir impresijų kontrapunktas susilieja į bendrą nepakartojamą ir su niekuo literatūroje nesupainiojamą intonaciją.

„Žalieji pergamentai“ – tai ne atskira S. Gedos eseistikos knyga, o tęsinys šio pobūdžio raštų, jau sugulusių į knygas „Žydintys lubinai piliakalnių fone“ (apdovanota G. Petkevičaitės-Bitės premija), „Adolėlio kalendoriai“, „Vasarė ajero šneka“, „Žydinčių bulvių sapnai“, „Pražilę varnėnai“. Į „Žaliuosius pergamentus“ sudėti tekstai, rašyti 2006 metais. Šie dienoraščiai išsiskiria skvarbiu vieno svarbiausių Lietuvos poetų žvilgsniu į mūsų kasdienį gyvenimą, kultūrą, politiką, istoriją. Knyga sudomins ne tik poeto talento gerbėjus, bet ir įdomių įžvalgų, poetinių minčių ieškančią auditoriją.

Gytis Norvilas parašė vaikams!

Gytis Norvilas „Vėžlys Dūmas“. Kaunas: „Žalias kalnas“, 2018 m. Knygos dailininkė ir iliustratorė – Kristina Norvilaitė.

Vėžlys Dūmas buvo trenktas. Vieną kartą ant jo nukrito kaštonas, kitą kartą – alyvinis obuolys. Sutrenkimų Dūmas nebijojo, nebijojo ir būti šiek tiek keistas – nei dainavo, nei per virvutę šokinėjo, nei krepšinį žaidė, nevalgė cepelinų ir niekas nebuvo matęs, kad jis žiūrėtų televizorių. Užtat jis mokėjo saugoti paslaptis ir turėjo svajonių – išmokti važiuoti dviračiu ir… pamatyti ledkalnį.

„Vėžlys Dūmas“ – smagi knyga, kurioje yra vietos operai ir futbolui, juokams ir susimąstymui. Knyga apie lėtą kelionę svajonės link.

Gytis Norvilas – vienintelis autorius Lietuvoje, kurio knygos net dukart, 2012 ir 2017 metais, pelnė kūrybingiausios metų knygos titulą. O dabar jis parašė vaikams! 

Ši vėžlio istorija yra lėta ir iškalbinga. Čia ir sapnų realybė, ir realaus gyvenimo sąlygiškumas; tie klodai ragina ir skatina į gyvenimą žvilgtelti šiltai, atlaidžiai.

Rašytoja Gintarė Adomaitytė

Dviejų dalių poetinė pasaulio enciklopedija

Johann Wolfgang Goethe „Faustas“. Vilnius: „Tyto alba“, 2018 m. Iš vokiečių kalbos vertė Antanas A. Jonynas. Dailininkė – Asta Puikienė. 

Apie „Faustą“, Goethe’s magnum opus, nieko nepasakysi per daug; tiesiog tai – didingiausias vokiečių literatūros kūrinys ir universali poetinė pasaulio enciklopedija. Poetui „Fausto“ vertimas yra didžiausias iššūkis bei išbandymas. Pasididžiavimas ir nusivylimas. Norėčiau jį išversti dar kartą. Ir dar kartą paskui.

Antanas A. Jonynas

„Faustas“ – viena garsiausių visų laikų tragedijų, parašyta vieno universaliausių pasaulinės literatūros genijų Johanno Wolfgango Goethe’s (1749–1832 m.). Šis dviejų dalių kūrinys apima visą Europos istoriją nuo Homero iki paties J. W. Goethe’s. Tai mokslininko Heinricho Fausto ir velnio Mefistofelio pražūtingo sandėrio istorija, atnešanti Faustui ne amžiną jaunystę ir nemirtingumą, o dvasinę sumaištį ir amžiną nerimą. Pasaulio teatras, kuriame skleidžiasi Fausto ir Mefistofelio pažinties istorija, apima ir meilės, ir tiesos, ir grožio paieškas; didingame J. W. Goethe’s kūrinyje veikia ir žmonės – studentai bei filosofai, – antikos herojai ir dievai, Šiaurės tautų mitinės būtybės, ir paties autoriaus sukurti fantastiniai personažai.

Kai tenka priimti sudėtingiausius sprendimus gyvenime

Robertas Seethaleris „Tabakininkas“. Vilnius: „Baltos lankos“, 2018 m. Iš vokiečių k. vertė Rūta Jonynaitė.

„Man Booker International“ premijos finalininko romanas.

Artėjant 1937-ųjų rudeniui septyniolikmetis Francas Huchelis, palikęs gimtąjį kalnų kaimelį, naivumo ir gyvenimo troškulio pilna širdimi iškeliauja į Vieną. Nepažįstamame mieste mokiniu savo krautuvėje jį priima senas Vienos tabakininkas. Vienas iš jo nuolatinių klientų – greta gyvenantis garsusis psichoanalitikas Sigmundas Freudas. Francas netrunka susidraugauti su garbaus amžiaus profesoriumi, o skausmingai įsimylėjęs kabareto šokėją čekę Anežką kreipiasi į jį pagalbos. Nuoširdumo ir tylios išminties nestokojančiais pokalbiais juodu bando įminti meilės ir seksualumo paslaptis. Tačiau naciams įžengus į Vieną Francas ir Freudas įsisuka į dramatiškų įvykių sūkurį, ir netrukus kiekvienas yra priverstas priimti sudėtingiausią sprendimą gyvenime: pasilikti ar bėgti. 

Robertas Seethaleris (g. 1966 m.) – austrų kilmės rašytojas ir aktorius, gyvenantis Berlyne. Iš viso parašė šešis romanus; tarptautinio pripažinimo sulaukė jo romanai „Visas gyvenimas“, 2016 m. nominuotas „Man Booker International“ premijai, ir „Tabakininkas“.

Lina Ever, Algirdas Toliatas, Algimantas Aleksandravičius – trise „Kelyje“

Lina Ever „Kelyje: 100 000 žingsnių su kunigu Algirdu Toliatu“. Vilnius: „Tyto alba“, 2018 m. Iliustruota Algimanto Aleksandravičiaus fotografijomis. Dailininkė – Asta Puikienė.

2017 metų rudenį autorė su kunigu Algirdu Toliatu ir fotomenininku, Nacionalinės premijos laureatu Algimantu Aleksandravičiumi penkias dienas ėjo Saksonijos piligriminiu Dailininkų keliu Malerweg. Kelyje kalbėjosi apie Dievą, žmogų, gamtą, apie tai, kam reikalingas kelias, kaip rasti drąsos juo žengti sąmoningo gyvenimo link.

Knyga sudaryta iš penkių skyrių. Kasdien „Kelyje“ aprašomi vis kitokie gamtos ir žmonių sukurti paminklai, einant nagrinėjamos vis naujos temos – apie tikėjimą ir kūrybingumą, atjautą ir atleidimą, nuolankumą ir ryžtą, šeimą ir draugystę, pareigą ir pašaukimą. Kunigas čia kalba apie žemiškąjį gyvenimą, apie tai, kaip jį nugyventi prasmingiau ir laimingiau.

Žygeiviai patiria nuotykių, nuovargis įplieskia net konfliktus, apie kuriuos autorė rašo atvirai, kaip ir apie jausmus, kelionės nepatogumus ir savas baimes. Ši knyga – savotiškas kelionės dienoraštis. Joje aprašomi sutikti žmonės, nakvynės vietos, pateikiama kelionės detalių. Linos Ever gamtos aprašymai tokie vaizdingi, kad skaitydami pasijusite, lyg patys keliautumėte vienu gražiausių Vokietijos pėsčiųjų takų, ir galbūt „Kelyje“ taps jūsų kelionės pradžios knyga. 

Šis menininkų kelias turi kažkokios paslaptingos galios – atsisukęs atgal staiga pamatai, kad nejučia atradai tai, ko nebūtum nė susapnavęs…

Algirdas Toliatas

Po kelionės labiau pradedi pažinti save – bendravimo išbandymai joje užkamšo landas skersvėjams, o fizinis nuovargis užgrūdina mintį smalsumui. Tad kelionė – lyg pinigėlis į taupyklę: įkritęs praturtina ir sukuria pilnatvės jausmą.

Algimantas Aleksandravičius

Išėjau į kelią, norėdama jį įveikti, ir nesitikėjau, kad kelias įveiks mane. Išvedžiau į jį bendrakeleivius nesitikėdama, kad tai jie mane ves toliau. Keliavau tikėdamasi išgirsti atsakymus, o susirinkau dar daugiau klausimų. Bet atradusi kelią nieko daugiau nenoriu, kaip tik eiti juo toliau.

Lina Ever 

Lina Ever (g. 1970 m.) – žurnalistė, tinklaraštininkė, rašytoja ir gidė po Berlyną. Išleido keturis romanus „Objektyve meilė“ (2014 m.), „Ruduo Berlyne“ (2015 m.), „Berlyno romanas“ (2016 m.), „Neišryškinta juostelė“ (2017 m.). 

Algirdas Toliatas (g. 1978 m.) baigė Vilniaus kunigų seminariją, studijavo Prancūzijoje, Italijoje. Nuo 2013 m. eina Lietuvos policijos vyriausiojo kapeliono pareigas. Išleido tris pamokslų knygas „Žmogaus ir Dievo metai“ (2016 m.), „Gerumo liūnas“ (2017 m.), „Šeštas jausmas yra pirmas“ (2018 m.).

Algimantas Aleksandravičius (g. 1960 m.) – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Tarptautinės meninės fotografijos federacijos fotografas menininkas (AFIAP), Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys.

Nepagrąžinta „didžiojo tėvynės karo“ realybė

Vladimir Bešanov „1943-ieji. Lūžio metai“. Vilnius: „Briedis“, 2018 m. Iš rusų kalbos vertė Vytautas Leščinskas. 

Leidykla „Briedis“ pristato serijos „Antrasis pasaulinis karas“ naujieną – žinomo baltarusių publicisto ir istoriko Vladimiro Bešanovo knygą „1943-ieji. Lūžio metai“. Tai jau šeštoji šio autoriaus knyga lietuvių kalba.

„Prasidėjo 1943-ieji, kurie buvo pavadinti lūžio metais. Metai, kuriais prasidėjo „pergalės saliutų era“. Patys kruviniausi „didžiojo tėvynės karo“ metai“ – taip pratarmėje knygai „1943-ieji. Lūžio metai“ rašo iš Bresto kilęs žinomas baltarusių istorikas Vladimiras Bešanovas, kurio darbai ir autoriaus tėvynėje bei Rusijoje, ir už šiųdviejų valstybių ribų susilaukia didelio atgarsio, polemikos, karštų ginčų.

Knygų apie „didįjį tėvynės karą“ serijoje V. Bešanovas detaliai ir profesionaliai apžvelgė visą nacistų ginkluoto konflikto su sovietais vyksmą nuo 1941 iki 1945 metų. Autoriaus ištikimybė faktams, kuri ypač pastebima 1943-iųjų – lūžio metų – įvykių aprašyme, daro šią knygą vertingu istoriniu šaltiniu.

Joje daugiausia dėmesio skiriama feldmaršalo F. Pauliaus (F. Paulus) vadovaujamai vokiečių 6-osios armijos katastrofai prie Stalingrado – žiemą ir Vermachto pralaimėjimui vadinamajame Kursko mūšyje – vasarą.

Remdamasis daugybe neabejotinų faktų, autorius paneigia Sovietų Sąjungoje įsigalėjusį ir net dabartinėje Rusijoje propaguojamą mitą, esą, ir vienu, ir kitu atveju Raudonoji armija laimėjo dėl jos karvedžių sumanumo bei ryžtingo veikimo. Tačiau iš tikrųjų lemtingos buvo vokiečių kariuomenės vyriausiosios vadovybės, konkrečiai paties Hitlerio, padarytos didžiulės klaidos.

V. Bešanovas 1943-uosius esminio lūžio sovietų–nacistų kare metais vadina visai pagrįstai. Bet kokia kaina pasiektas šis lūžis?

Autorius negailestingai demaskuoja raudonųjų generolų prasimanytą istoriją apie neregėto masto tankų mūšį prie Prochorovkos ir įrodo, kad tai tebuvo masinis sovietų šarvuotųjų kovos mašinų naikinimas. Tam tikslui vokiečiai naudojo ne tankus, bet artileriją ir aviaciją. O Raudonosios armijos „grietinėlė“, siekdama pateisinti tą gėdingą nesėkmę, ir sukūrė legendą apie neva įvykusį milžinišką tankų mūšį.

„1943-ieji. Lūžio metai“ – tai knyga, kuri gali būti įdomi ne tik istorijos mėgėjams, siekiantiems pažinti tikrąją, nepagrąžintą „didžiojo tėvynės karo“ realybę, bet ir platesniam skaitytojų ratui.