2018 12 27

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

16 min.

Vertėjas M. Burokas: siaubo literatūra – būdas atpalaiduoti realaus pasaulio baimes

Portretas.
Poetas, vertėjas, festivalio „Tamsumos“ organizatorius Marius Burokas. Rengėjų nuotrauka

Žmonės mėgsta siaubo pasakas nuo pat savo istorijos pradžios, kai aplink laužą susirinkus buvo pasakojamos baisios istorijos, teigė poetas, vertėjas, pirmojo siaubo literatūros festivalio „Tamsumos“ organizatorius Marius Burokas. Pasak jo, tokie pasakojimai iš dalies suteikia ir jaukumo, saugumo jausmą – tu jautiesi saugus, bet kartu ir bijai.

„Skaityti apie baimes, kurias sukelia vilkolakiai, kosminės būtybės ar prisikėlę numirėliai – tai tam tikras būdas atpalaiduoti tikrąsias, realaus pasaulio baimes. Pabijoti besijaučiant saugiai“, – svarstė M. Burokas.

Videoreportažas apie pirmąjį Lietuvoje siaubo literatūros festivalį „Tamsumos“ ir siaubo literatūros poreikį mūsų šalyje.

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka gruodžio 15-ąją pakvietė į pirmąjį siaubo literatūros festivalį „Tamsumos“. Čia eksponuota Lietuvoje išleistų siaubo literatūros knygų paroda, aptartos šio žanro ištakos, M. Burokas skaitė lietuvių šiurpes, autorinius tekstus – rašytojai Lina Buividavičiūtė, Renata Šerelytė, Dainius Gintalas.

Festivalyje dėmesys skirtas ir Jolitos Skablauskaitės kūrybai. Šių metų pradžioje anapilin iškeliavusi rašytoja vertinama kaip viena ryškiausių lietuvių gotikinės literatūros puoselėtojų.

Festivalio organizatoriai poetas Marius Burokas, literatūrologė Agnė Cesiulė ir semiotikas Paulius Jevsejevas tokio renginio, kuris telkia siaubo literatūros gerbėjus ir populiarina šį žanrą, tikisi kasmet.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Siaubo literatūros poreikis Lietuvoje yra

Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos darbuotoja A. Cesiulė sakė, kad surengti siaubo literatūros festivalį „Tamsumos“ kilo po lietuvių kalba pasirodžiusios Howardo Phillipso Lovecrafto knygos „Tykantis tamsoje“ (leidykla „Kitos knygos“, 2018 m.) pristatymo: „Tuomet susirinko labai daug žmonių, ir su knygos vertėjais, sudarytojais pagalvojome, kad siaubo literatūra yra gana įdomus žanras. Mums kilo mintis suorganizuoti tokį renginį surinkus daugiau panašios literatūros, autorių. Idėją plėtojome, ir štai – „Tamsumos“.“

M. Buroką domėtis siaubo literatūra paskatino būtent siaubo literatūros klasiko H. Ph. Lovecrafto rinktinės. Iki pasirodant knygai „Tykantis tamsoje“ šio rašytojo lietuviškai tebuvo išleisti keli apsakymai, todėl M. Burokas džiaugiasi, kad, susitarus su leidykla „Kitos knygos“, pavyko išleisti H. Ph. Lovecrafto knygą lietuviškai (M. Burokas – vienas jos vertėjų). Ir jį labai nustebino didelis šios knygos perkamumas – pasirodo, žmonėms reikia tokios literatūros.

„Pagalvojome, kad būtų gerai surengti siaubo literatūros festivalį. Tokio dar nėra buvę, – sakė M. Burokas. – Mokslinės fantastikos gerbėjai turi „Lituanikoną“: susirenka, pasikviečia svečių iš užsienio, rengia skaitymus. Siaubo literatūra ten paminima, bet kaip atskiras žanras neišskiriama. Pagalvojome paieškoti, kas iš lietuvių autorių rašo tokią literatūrą, surengti skaitymus, knygų parodą. Taip ir suorganizavome festivalį tarp dviejų miestų, Kauno ir Vilniaus. Ir žiūrėsime, kaip čia viskas mums toliau pavyks.“

Festivalio „Tamsumos“ nuotrauka
Semiotikas Paulius Jevsejevas. Festivalio organizatorių nuotrauka

P. Jevsejevas: negalime visą laiką gyventi šviesoje

Vertėjas, dėstytojas, festivalio organizatorius Paulius Jevsejevas teigė, kad siaubo literatūra kaip atskira kategorija nelabai funkcionuoja, tad atrodė įdomu pamėginti leisti jai gyvuoti.

„Šis festivalis – tik pirmas žingsnis, jis tikrai visko nepakeis. Tikiuosi, tęsime jį ir darysime visko daugiau, kad atsirastų supratimas, kas tai per literatūra, kad žmonės, ja besidomintys, atrastų sau terpę bendrauti, kalbėti, rašyti tokią literatūrą“, – tikino vienas „Tamsumų“ rengėjų.

P. Jevsejevo nuomone, siaubo literatūra yra gana svarbi suvokti pasaulį: „Tai mums tikrai reikalinga, kad suprastume, kas mus kartais gąsdina ir kas – ne. Ir tai nebūtinai turi būti kas nors baisaus kasdiene prasme – kad pašiurpau ir pabėgau. Yra dalykų, mums nepažįstamų, keistų, kurie mus trikdo, kuriuos gal nustumiame į šalį, padedame į tą tamsą. Bet paskui ateina laikas vis tiek su jais susipažinti, kad galėtume toliau gyventi, bręsti, augti, keistis ar taikytis prie pasaulio, kurti. Manau, to mes negalime išvengti. Negalime visą laiką gyventi šviesoje.“

Festivalio „Tamsumos“ nuotrauka

M. Burokas: mūsų folkloras nenusileidžia pasaulio siaubo literatūrai

Žmonės yra aštrių pojūčių mėgėjai, įsitikinęs poetas M. Burokas, o siaubo literatūra tokių pojūčių suteikia. Kitas dalykas, pasak jo – tokios knygos taip pat lavina fantaziją. Siaubo literatūra irgi gali pakilti iki rimtos literatūros lygio, jeigu tai geras autorius, geras kūrinys, kaip, pavyzdžiui, Edgaro Allano Poe „Raudonosios mirties kaukė“, Mary Shelley „Frankenšteinas“, Stepheno Kingo „Švytėjimas“, Bramo Stokerio „Drakula“, Williamo Peterio Blatty „Egzorcistas“, – šios ir kitos knygos buvo eksponuojamos festivalio „Tamsumos“ parodoje.

„Siaubo literatūra gali būti būdas kalbėti apie tas pačias problemas, kaip ir rimtoji literatūra: apie susvetimėjimą, meilę, tik tiek, kad čia pasirenkama siaubo forma. Lietuvoje tai nėra išplėtotas žanras. Autorių, kurie rašytų vien siaubo literatūrą, nėra, bet mes turime nemažai sakmių, padavimų, folkloro, – mintimis dalijosi M. Burokas. – Mūsų folkloro motyvai tikrai nė kiek neblogesni negu užsienio siaubo literatūra, tik kažkodėl nesinaudojame šiais dalykais. Dar prisiminkime šiurpes apie juodą ranką palovyje arba juodą mašiną su raudonu kryžiumi, kuriomis vaikai saugiai gulėdami lovose gąsdina vieni kitus.“

Parengė Jurgita Jačėnaitė