Netinkamos mitybos įtaka sveikatai

Unsplash.com nuotrauka

Higienos institutas išleido informacinį leidinį „Netinkamos mitybos padariniai Lietuvos gyventojų sveikatai“. Jį skaityti galima čia. 

Leidinyje aptariamas Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl ligų, susijusių su nepakankamu ar per dideliu tam tikrų maisto produktų vartojimu. Lietuvos mirtingumo rodikliai lyginami pagal amžiaus grupes (15–49 m., 50–69 m., 70+ m.) ir lytį. Leidinys paremtas Sveikatos parametrų ir vertinimo instituto (angl. Institute for Health Metrics and Evaluation) (toliau – IHME) skaičiavimais. 

Lietuvoje 2017 m. apie 26 proc. mirčių galima būtų priskirti su elgsena susijusiems rizikos veiksniams, tokiems kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, fizinis neaktyvumas ir taip pat mityba.

2013–2014 m. atliktas Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimas parodė, kad vos 13,4 proc. Lietuvos gyventojų renkasi maistą sveikatos gerinimo tikslu, o pagrindinius kriterijus nurodo skonį bei kainą.

IMHE nurodo keturiolika labiausiai sveikatą veikiančių maisto medžiagų bei produktų: per mažas daržovių, omega-3 riebalų rūgščių, maistinių skaidulų, kalcio, vaisių, ankštinių augalų, pilno grūdo produktų, riešutų ir sėklų, pieno vartojimas bei per didelis perdirbtos mėsos, saldintų gėrimų, transriebalų, natrio bei raudonos mėsos vartojimas.

IHME duomenimis, nesveika mityba gali tapti veiksniu, keliančiu riziką išsivystyti išeminėms širdies ligoms, insultui, trachėjos, bronchų, plaučių, skrandžio, gaubtinės ir tiesiosios žarnos, lūpos ir burnos ertmės, gerklų, ryklės ir nosiaryklės bei stemplės piktybiniams navikams, cukriniam diabetui, hipertenzinėms širdies ligoms, kardiomiopatijai ir miokardui, reumatinei  širdies ligai, prieširdžių virpėjimui ir plazdėjimui, aortos aneurizmai, ne reumatinei vožtuvų širdies ligai, endokarditui ir lėtinei inkstų ligai.

Higienos instituto informacija