Tikrasis titaniško žygio per Atlantą didvyris – lietuvis

B. Rožinsko medalis. Asmeninio archyvo nuotrauka.

Praėjusią vasarą per Jūros šventę Klaipėdoje, Danės krantinėje, atidengtas paminklinis knechtas Broniui Rožinskui (1912–1986) – pirmajam lietuviui buriuotojui, paties pastatydinta jachta „Hermes II“ perplaukusiam Atlanto vandenyną. Lietuvos okeaninio buriavimo pradininkas šį žygį atliko prieš 56 metus.

Nuo vaikystės pamilęs ežerų bangeles, B. Rožinskas svajojo pasigalynėti su jūrų bei vandenynų bangomis. Jau būdamas Lietuvos buriavimo sąjungos Trakų filialo vadovas, instruktorius, jis atsisakė stoti į komunistų partiją ir praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio viduryje buvo atleistas iš pareigų. Suvokdamas, kad Tėvynėje nebeturės galimybės buriuoti Baltijos jūroje, B. Rožinskas pardavė savo turtą ir emigravo į Lenkiją. Ščecine už savo ir JAV gyvenančio brolio Adolfo atsiųstas lėšas pasistatė jachtą „Hermes II“.

Atlanto nugalėtojo triumfas tarp amerikiečių sukėlė didžiulį sąmyšį: nepatikėjo, manė, kad tai tik spaudos pokštas. Kad mažytė jachta būtų nugalėjusi vandenyno šėlsmą, nebuvo nei regėję, nei girdėję. Tai būta didžios sensacijos.

B. Rožinskas paties pastatytoje jachtoje. Asmeninio archyvo nuotrauka.

Beveik per penkis mėnesius (1962.09.07–1963.01.12) pasiekęs Majamį, B. Rožinskas perplaukė Atlantą. Ten, krantinėje, jo laukė brolis Adolfas. Čia B. Rožinskas viešai pareiškė savo kelionę per Atlantą paskyręs lietuvių tautos garbei. Taip jis išgarsino Lietuvą, kurią nepaprastai brangino protu ir širdimi. Jis skausmingai ilgėjosi Tėvynės ir ketino sugrįžti namo tuo pačiu maršrutu. Deja, nebuvo lemta. B. Rožinsko pelenus (paties valia) pasiglemžė Ramiojo vandenyno bangų gniaužtai, o jo dvasia po daugiau nei 50 metų grąžinta į Tėvynę ir ilsisi lietuviškame granite, aptiktame Kuršių marių dugne, gilinant Klaipėdos uosto akvatorijos dugną.

B. Rožinsko dukters, JAV Detroito apylinkės lietuvių bendruomenės aktyvios veikėjos Nijolės Rožinskaitės-Zelwinder įgaliojimus įamžinti Tėvo atminimą prisiėmė Klaipėdos Rotary klubas „Concordia 1826“. Šis projektas realizuotas N. Rožinskaitės-Zelwinder, Klaipėdos miesto savivaldybės ir uostamiesčio Rotary klubo lėšomis.

Įrašas knechto bronzinėje plokštėje:

Broniui Rožinskui – pirmajam lietuviui buriuotojui, jachta „Hermes II“ perplaukusiam Atlanto vandenyną

1962–1963

Ščecinas–Majamis–San Diegas

Grindinio granitinėje plokštėje B. Rožinsko žodžiai: Šią kelionę padariau lietuvių tautos garbei.

N. Rožinskaitė-Zelwinder prie monumento su (iš kairės) buriuotoju Linu Ivanausku, broliu Virginijumi Rožinsku ir žurnalistu Gediminu Pilaičiu. Asmeninio archyvo nuotrauka.

Po B. Rožinsko medalio teikimo iškilmių. Asmeninio archyvo nuotrauka.

N. Rožinskaitė-Zelwinder prie paminklinio knechto su jo autoriumi skulptoriumi Klaudijumi Pūdymu (kairėje) ir žurnalistu Gediminu Pilaičiu. Asmeninio archyvo nuotrauka.

Paminklinio knechto autorius – skulptorius Klaudijus Pūdymas, plačios vaizduotės kūrėjas. K. Pūdymo darbų yra ne tik Lietuvoje. Prancūzijoje, Fontenblo miesto Bibliotekos kiemelyje, stovi jo sukurta Lietuvos diplomato, politinio ir visuomeninio veikėjo, poeto Oskaro Milašiaus skulptūra (Lietuvos dailininkų sąjungos projektas, finansuotas Lietuvos kultūros ministerijos). Knechto dizaineriai – Daugirdas Rusinas ir Vakaris Bernotas.

Monumento atidengimo ceremoniją vedęs Klaipėdos Rotary klubo narys, jachtos kapitonas Arūnas Burkšas pasidžiaugė, kad transatlantinio žygio pradininko B. Rožinsko atminimas pagaliau įamžintas Lietuvoje. Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas legendinio buriuotojo žygį sulygino su lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiu „Lituanica“ per Atlantą (1933).

Įamžindami B. Rožinsko nuopelnus, Klaipėdos Rotary klubas drauge su Lietuvos buriuotojų sąjunga įsteigė Broniaus Rožinsko medalį „Už okeaninius žygius Lietuvai“.

Pirmasis B. Rožinsko medalis ir diplomas įteikti N. Rožinskaitei-Zelwinder, įdėjusiai didžiules pastangas Tėvo atminimui įamžinti. Ji drauge su broliu Virginijumi atvyko į paminklinio knechto atidengimo iškilmes Klaipėdoje.

Bronius Rožinskas (1912–1986). Asmeninio archyvo nuotrauka.

B. Rožinsko medaliu taip pat apdovanoti šeši okeaninių žygių organizatoriai ir dalyviai: kapitonai Osvaldas Kubiliūnas ir Steponas Kudzevičius (abu po mirties), jachta „Lietuva“ perplaukę Atlantą, o vėliau pirmieji Lietuvos buriavimo istorijoje apiplaukę Žemės rutulį (1992–1993); kapitonas Ignas Miniotas, trijų lietuviškų jachtų – „Lietuva“, „Audra“ ir „Dailė“ – žygio su Trispalve per Atlantą organizatorius Sąjūdžio pradžioje (1989), vėliau paties vadovaujama jachta „Laisvė“ apiplaukęs pasaulį; kapitonas Linas Ivanauskas, anksčiau minėtų trijų jachtų žygio per Atlantą dalyvis (1989), dukart apiplaukęs pasaulį ir daug sykių – Horno kyšulį, buriuotojų pramintą vandenynų Everestu; buriuotojas Andrius Varnas, su dukra Rasa ir jos vyru basku Egoy jachta „Ragainė II“ per dvejus metus (2008–2010) apiplaukęs Žemės rutulį; Lietuvos buriuotojų sąjungos viceprezidentas Raimundas Daubaras, „Tūkstantmečio odisėjos“ sumanytojas ir dalyvis (2008–2009), buriuotojų žygio su Trispalve aplink pasaulį jachta „Ambersail“ organizatorius (2011).

Ilgai trukę N. Rožinskaitės-Zelwinder Tėvo įamžinimo rūpesčiai jau praeityje. Norėtųsi, kad kiekvienas, prisilietęs prie paminklinio knechto Danės krantinėje, suvoktų, jog tik drąsa ir ryžtas vardan kilnaus tikslo pastūmėjo B. Rožinską į tokį rizikingą žygį.

Paminklinio knechto atidengimo iškilmėse N. Rožinskaitė-Zelwinder nuoširdžiai dėkojo visiems, kurie savo rūpesčiu, sprendimais ir darbais sėkmingai įgyvendino prisiimtus įsipareigojimus įamžinti B. Rožinsko atminimą per atkurtos Lietuvos šimtmetį. Legendinio buriuotojo duktė padėkojo ir marinistikos klubui MARINUS, daug gražių žodžių ji skyrė žurnalistams Gediminui Pilaičiui ir Vidmantui Matučiui, užbaigusiems ir išleidusiems (Klaipėdos savivaldybės lėšomis) netikėtai mirusio žurnalisto Arnoldo Čaikovskio rašytą knygą „Buriuotojo svajonių paukštė“. Joje daug B. Rožinsko patirčių, gražių ir šokiruojančių. Pavyzdžiui, jo grumtynės su Atlanto stichija 1962–1963 metų sandūroje. Įsivaizduokime: 18–20 m aukščio bangos kelia, murkdo ir gramzdina jachtą į vandenyno dugną ištisas tris paras! B. Rožinskas vienas prieš stichiją, sušalęs, be gurkšnio vandens, be poilsio, senkančiomis jėgomis ir gęstančia viltimi išlikti nesitraukia nuo vairo, iš paskutiniųjų grumdamasis su bangomis. Ir ištveria!

Skaitytojui gali kilti klausimas, kodėl B. Rožinskas vienas kaunasi su stichija – kur įgula, kurią sudarė jachtos statyboje lietuviui talkinę trys buriuotojai? Ogi plaukiant per Atlantą, jiems mažai rūpėjo, kas dedasi aplinkui. Atšventę Naujuosius metus, įgulos nariai užsidarė kajutėje ir, tik nutilus Atlanto šėlsmui, pasirodė denyje, apsimesdami, kad nieko ypatinga nenutiko.

Į Ameriką emigravę lenkai savo tautiečius, jachtos „Hermes II“ įgulos narius, JAV prezidentui Johnui Kennedy pristatė kaip Atlanto nugalėtojus. Lenkija triumfavo.

O sovietinėje Lietuvoje tyla. Ten nežinojo, jog nedidelėje jachtoje po Lenkijos vėliava visiškai vienas su Atlantu grūmėsi Lietuvos sūnus, trokštantis pagarsinti pasauliui klastingai priešo užgrobtą Tėvynę.

Anksčiau ar vėliau tiesa išaiškėja. Šiandien didžiuojamės B. Rožinsku, tikruoju titaniško žygio didvyriu – Atlantą nugalėjusiu lietuviu.