2019 01 29

Rasa Giniūnaitė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Ką reiškia būti krikščionimi mokslininku?

Trejybės koledžo biblioteka. Dublinas, Airija. Unsplash.com nuotrauka

Mokslininkai nori suprasti mus supantį pasaulį. Įprasta galvoti, kad jie tiki, jog tik laiko klausimas, kada mokslas galės paaiškinti visas žmogaus bei gamtos vingrybes ir paslaptis. Bet ar tikrai taip mąsto sėkmingas mokslininkas? Mano patirtis Oksfordo universitete atskleidžia visai kitokį žymių mokslininkų požiūrį į jų tyrimus bei pasaulį.

Šių metų sausio 26–27 d. dalyvavau „Krikščionybė ir intelektualinis gyvenimas“ (Christianity and the life of the mind) konferencijoje. Konferencijos dalyviai – Oksfordo universiteto doktorantūros ir postdoktorantūros studentai, o pranešėjai – patyrę šio universiteto profesoriai ir tyrėjai. Visus mus siejo bendras tikslas – persmelkti krikščioniška mąstysena savo mokslinius tyrimus bei visą akademinį gyvenimą. Mokslininkai dalinosi savo patirtimis, kaip jiems tikėjimas padėjo siekti tikslų, įprasminti savo tyrimus bei jų daromą naudą visuomenei. Šis kasmetinis renginys vyksta jau nuo 2007-ųjų ir yra vienas iš daugelio „Krikšioniškojo intelektualinio vystymosi“ (Developing a Christian Mind) organizacijos projektų. Pačią organizaciją įkūrė Oksfordo ekonomikos profesorius, buvęs socialinių mokslų dekanas Donaldas Hay.

„Krikščionybė ir intelektualinis gyvenimas“ konferencijoje dalyvavo skirtingų sričių atstovai: vienas iš žymiausių šiuolaikinių teologijos ir religijos profesorių Alisteris McGrathas, kuris savo akademinę karjerą pradėjo įgydamos chemiko laipsnį Oksfordo universitete, teorinės fizikos profesorius, evoliucijos teorijų ekspertas Ardas Louisas, astrofizikos profesorė, dirbanti aktyvių galaktikos evoliucijų tyrimų srityje, Katherine Blundell, socialinių mokslų atstovė, filosofijos bei sociologijos srityse dirbanti profesorė Elaine Storkey ir kiti. Kiekvienas iš šių mokslininkų dalinosi savo patirtimis, tikėjimo svarba jų akademinėje karjeroje bei Dievo ir jų tiriamo dalyko sąryšiais.

…tikrai keista, jog pasitaiko žmonių, kurie interpretuoja Bibliją kaip mokslinę knygą. Tokia ji tikrai nėra, todėl paaiškina ne visatos veikimo dėsnius, o Pasaulio sukūrimo prasmę.

Pavyzdžiui, astrofizikė Katherine Blundell sakė tikinti, kad pasaulis buvo sukurtas Dievo. Kodėl toks požiūris neprieštarauja jos visatų vystymosi tyrimams? Pirmieji Biblijos skyriai aprašo pasaulio sukūrimą, bet ar jie tikrai stengiasi paaiškinti sukūrimo mechanizmą? Profesorė pabrėžė, kad tikrai keista, jog pasitaiko žmonių, kurie interpretuoja Bibliją kaip mokslinę knygą. Tokia ji tikrai nėra, todėl paaiškina ne visatos veikimo dėsnius, o Pasaulio sukūrimo prasmę. Prof. Katherine Blundell teigė, kad jai sunku būtų teisingai motyvuoti ir suprasti jos daromus tyrimus apie galaktikų evoliuciją, jei ji nežinotų pasaulio sukūrimo prasmės, teologinių sąvokų, kurios paaiškina sukūrimą ir visko pradžią.

Teorinės fizikos prof. Ardas Louisas diskutavo apie tai, kaip svarbu savo tyrimuose ar bet kokiame kitame darbe matyti kelią Dievo link. Jo tyrimo grupė bando išsiaiškinti, kaip susidaro kompleksinės sistemos iš atskirų individų, pavyzdžiui, kaip susidaro virusai ar DNR nanostruktūros. Tokie tarpdisciplininiai, biologijos, fizikos ir chemijos, tyrimai yra fundamentalūs norint suprasti gyvybę ir jos vystymąsi. Prof. Ardas Louisas pabrėžė, kad tiek jo paties, tiek ir visuose kituose moksliniuose tyrimuose yra be galo svarbu suprasti, kad kiekvienas atradimas veda Dievo pažinimo link, nes kuo geriau suprantame jo kūrinį, tuo labiau artėjame prie jo. Pasaulio suvokimas leidžia judėti tiesos link, per tiesą – gėrio link.

Socialinių mokslų atstovė prof. Elaine Storkey aktyviai kovoja su pasaulyje vyraujančiu žiaurumu prieš moteris, rašo apie tai knygas ir analizuoja biblinį požiūrį į feminizmą. Konferencijoje ji palietė žmogaus, kaip asmenybės, suvokimo klausimą. Krikščioniškas suvokimas, kas yra žmogus, labai skiriasi nuo modernistinio ir postmoderstinio požiūrių. Ar mes tik racionalūs, savarankiški, išgyvenantys gamtos bei laisvos valios kovą? Ar mūsų moralės dėsniai nusakyti racionalių bendruomenių, ar jie visuotiniai? Kaip skiriasi žmogaus būtis, jei jo santykis su Dievu yra viena iš esminių jo egzistavimo priežasčių? Kiekvienam intelektualaus pasaulio žmogui svarbu atsakyti sau į šiuos klausimus. Suvokdami, kas mes esame, kitaip žiūrėsime į save pačius, mūsų darbus bei aplinkinius.

…ką mes galime pasakyti apie filmą, jei matome tik jo dalį, o ne jį visą? Turime būti atviri ir stengtis galvoti plačiau apie mūsų ateitį ir kur mes keliaujame, darydami tiek savo mokslinius tyrimus, tiek įprasmindami visas kitas veiklas.

Teologas prof. Michaelis Lloydas užbaigė konferenciją aptardamas ateities perspektyvas. Jis kalbėjo apie eschatologiją. Žodis eschatoligija yra sudarytas iš dviejų graikiškų žodžių: eschatos (paskutinis) ir logos (žodis), taigi eschatologija yra mokslas apie mūsų pabaigą. Tai svarbu kiekvienam krikščioniui – eschatologija kalba apie mūsų egzistavimo prasmę, vertybes ir tikslus. Profesorius M. Lloydas aptarė alternatyvius požiūrius į pasaulį, tokius kaip materialistinis, platoniškasis, marksistinis ir pagoniškasis. Jis pabrėžė, kad kiekvienas iš jų yra tik dalis pasaulio, kurį matome, bet ne visas paveikslas. Krikščioniškasis pasaulio suvokimas mums leidžia pamatyti jį visą, nuo pradžios iki galo, dėl to mes ir galime suprasti visą mūsų būties esmę. Jis pateikė gražų palyginimą su filmais: ką mes galime pasakyti apie filmą, jei matome tik jo dalį, o ne jį visą? Turime būti atviri ir stengtis galvoti plačiau apie mūsų ateitį ir kur mes keliaujame, darydami tiek savo mokslinius tyrimus, tiek įprasmindami visas kitas veiklas.

Diskusijos metu visi mokslininkai pabrėžė, kad įvairiapusiškas ir platus požiūris į mokslą padeda užduoti teisingus klausimus ir kantriai bei viltingai ieškoti atsakymų. Mes, mokslininkai, negalime apsiriboti savo sritimi, bet privalome suprasti platesnį šio pasaulio paveikslą. Džiaugiuosi, kad skirtingų sričių akademikai Oksforde ieško tiesos ir Dievo, manau, kad Lietuvoje irgi turėtume skatinti tokias tarpdisciplinines diskusijas bei skirtingų kartų bendradarbiavimą perduodant ne tik mokslines žinias, bet ir tikėjimo patirtis.

Aš pati šiuo metu atlieku tyrimus matematinės biologijos srityje. Naudodami matematinius modelius, mes bandome išsiaiškinti, kaip migruoja ląstelės embriono vystymosi metu. Džiaugiuosi, kad mano srityje jau sugebame lygtimis aprašyti tokius procesus ir taip juos kuo geriau suprasti. Krikščioniška pasaulėžiūra man ne tik padeda kiekvieną dieną atrasti valios, užsidegimo ir vilties mano moksliniuose tyrimuose, bet ir padeda pajausti gilesnę prasmę. Konferencija, kurioje dalyvavau, ir visa tikinčių mokslininkų bendruomenė dar labiau sustiprina tokį mano požiūrį, skatina ir toliau gilintis bei prisidėti prie pasaulio pažinimo.