2019 01 29

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Žymių rašytojų įspėjimas: Europa pavojuje

Banksio (Banksy) piešinio ant sienos Doveryje, Anglijoje, fragmentas.

Trisdešimt žymių rašytojų, dalis jų – Nobelio literatūros premijos laureatai, atsiliepė į prancūzų mąstytojo ir rašytojo Bernard‘o-Henri Lévy kvietimą skambinti pavojaus varpais dėl augančių grėsmių Europai. Jų pasirašytą Europos patriotų manifestą „Namai Europa dega“ sausio 25 d. publikavo kairiosios pakraipos prancūzų dienraštis „Libération “.

„Europa pavojuje. Visur daugėja kritikos, užgauliojimų, atsitraukimų. Baikime su Europos kūrimu, iš naujo atraskime „tautos sielą“, atnaujinkime „prarastą tapatybę“, dažniausiai egzistuojančią tik demagogų vaizduotėje – tokia yra bendra populistinių jėgų, užplūdusių žemyną, programa“, – šiais žodžiais pradedamas manifesto tekstas. Tai ypač aktualu, turint galvoje, kad šiemet net keliolikoje Europos Sąjungos šalių vyks rinkimai, taip pat gegužės pabaigoje bus renkami atstovai į Europos Parlamentą. Rinkimai vyks, anot manifesto autorių, „kenksmingame klimate“ ir, jei niekas nesikeis, gali atnešti tokių nelaimių kaip niekad anksčiau: „griovėjų pergalę, vargą vis dar tikintiems Erazmo, Dantės, Goethe‘s ir Komenskio palikimu, panieką intelektui ir kultūrai, ksenofobijos ir antisemitizmo protrūkių, katastrofą.“

„Iš vidaus puolama nuo pagiežos apgirtusių blogųjų pranašų, kurie mano, kad išmušė jų valanda, iš išorės – per Lamanšą ir Atlantą – apleista dviejų didžių sąjungininkų, kurie XX a. du kartus ją išgelbėjo nuo savižudybės, suspausta vis mažiau slepiamų Kremliaus šeimininko manevrų, Europa kaip idėja, valia ir reprezentacija tuoj sugrius prieš mūsų akis.“

Manifesto autoriai save vadina „Europos patriotais“, suprantančiais, kad, praėjus trims ketvirčiams amžiaus po fašizmo įveikimo ir trims dešimtims metų po Berlyno sienos griūties, vyksta „naujas mūšis dėl civilizacijos“. Tarp pasirašiusiųjų – penki Nobelio literatūros premijos laureatai: Svetlana Aleksijevič, Elfriede Jelinek, Herta Müller, Mario Vargas Llosa, Orhanas Pamukas. Taip pat manifestą pasirašė garsus lenkų poetas ir eseistas Adamas Zagajewskis, disidentas ir publicistas Adamas Michnikas, žurnalistė Anne Applebaum, žymus rašytojas Milanas Kundera ir kiti.

Artėjant rinkimams į Europos Parlamentą, kuriuose rinkėjų aktyvumas įprastai labai žemas, manifesto autoriai kviečia mobilizuotis ir „iš naujo paimti fakelą Europos, kuri, nepaisant trūkumų, paklydimų ir kartais bailumo, lieka antrąja tėvyne visiems laisviems pasaulio žmonėms.“

Pasak žymių rašytojų, mūsų karta, kaip ir XIX a. garibaldiečiai, suklydo manydama, kad žemyno vienybė yra savaime suprantama, tam nereikia jokių pastangų. Anot jų, gyventa iliuzijomis, kad Europa – neišvengiama, įrašyta dalykų prigimtyje. „Šį providencializmą reikia pralaužti. Su šia tingia, energijos ir minties netekusia Europa reikia atsisveikinti. Nebeturime kito pasirinkimo. Kai populizmas griaudėja, telieka norėti Europos arba nuskęsti.“

„Būtina nuo šiandien skubiai skelbti pavojaus signalą, kad sielų padegėjai nuo Paryžiaus iki Romos per Dresdeną, Barseloną, Budapeštą, Vieną ar Varšuvą žaidžia ugnimi su mūsų laisvėmis“, – rašoma manifeste.

Jo autorių teigimu, ši nauja europiečių sąmoningumo krizė gresia viso to, kas sukūrė mūsų visuomenių didybę, šlovę ir klestėjimą, dekonstravimu. Ant kortos pastatyta liberali demokratija ir jos vertybės.

Visas manifestą pasirašiusiųjų sąrašas abėcėlės tvarka : Vassilis Alexakis; Svetlana Aleksijevič; Anne Applebaum; Jensas Christianas Grøndahlas; Davidas Grossmanas; Ágnes Heller ; Elfriede Jelinek; Ismaïlas Kadaré; György Konrádas; Milanas Kundera; Bernard‘as-Henri Lévy; António Lobo Antunesas; Claudio Magris; Adamas Michnikas; Ianas McEwanas; Herta Müller; Ludmila Oulitskaïa; Orhanas Pamukas; Robas Riemenas; Salmanas Rushdie; Fernando Savateris; Roberto Saviano; Eugenio Scalfari; Simonas Schama; Peteris Schneideris; Abdulah Sidranas; Leïla Slimani; Colmas Tóibínas; Mario Vargas Llosa; Adamas Zagajewskis.

Tekstą vokiečių, arabų, hebrajų, olandų, lenkų, rusų, turkų, čekų kalbomis galite skaityti čia.

Parengta pagal „Libération“ publikaciją