Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2019 02 25

Vygantas Malinauskas

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Nepilnamečių išnaudojimo krizė kaip tikėjimo krizė

Vygantas Malinauskas. Evgenios Levin, žurnalo „Ateitis“ nuotrauka

Nežinau kaip jūs, bet aš kalbant apie nepilnamečių išnaudojimo Bažnyčioje krizę pasigendu vieno esminio aspekto – nepilnamečių išnaudojimo krizės apmąstymo kaip tikėjimo krizės. Tokio apmąstymo pasigedau ir ką tik Vatikane vykusiame susitikime. Skaitant kalbas ir pranešimus susidaro įspūdis, kad Bažnyčia į nepilnamečių išnaudojimo krizę reaguoja kaip pasaulietinė valstybė ar tarptautinė organizacija reaguotų į kokį nors nemalonų skandalą. Visos kalbos sukasi apie tai, kad reikia daugiau skaidrumo, daugiau procedūrų, daugiau atskaitomybės, daugiau etikos kodeksų, daugiau pagalbos aukoms ir t. t. Panašių kalbų dažnai tenka išgirsti ir iš Lietuvos pareigūnų, kai įvyksta eilinis korupcijos skandalas.

Vatikanas pastaruoju metu laikosi oficialios pozicijos, kad dėl nepilnamečių išnaudojimo Katalikų Bažnyčioje kaltas klerikalizmas. Vatikano kritikai nurodo į homoseksualių santykių paplitimą tarp dvasininkų bei išnaudojimo statistiką, kurioje vyrauja paauglių berniukų išnaudojimas. Tačiau kažkodėl beveik niekas nekalba, kad nepilnamečių išnaudojimas nebūtų galėjęs taip išsikeroti, jei dvasininkija ir ganytojai rimtai laikytųsi Bažnyčios mokymo bei tikėjimo tiesų. Neteko girdėti, kad kas nors iš šiuo metu Vatikane vykstančio susitikimo svarbių kalbėtojų būtų iškėlęs klausimą: kodėl tiek daug kunigų ir vyskupų nūdienos Bažnyčioje taip lengvabūdiškai priima Kristaus žodį, griežtus Evangelijos perspėjimus ir Bažnyčios moralinį mokymą?

Tiesa, pats tikėjimo turinys atrodo irgi tapo gana išplautas. Šiandien ne tik dauguma pasauliečių, bet regis ir daugelis dvasininkų gyvena taip, lyg paskutinis teismas neegzistuotų arba būtų skirtas kažkam kitam, tik ne jiems. Kaip taikliai pažymėjo Lietuvoje viešėjęs Ralphas Martinas, šiandien dauguma katalikų gyvena taip, tarsi į dangų veda platus ir lengvas kelias, kuriuo lengvai nueina praktiškai visi. Tuo tarpu į pragarą veda siauras ir sunkus takelis, kuriuo vargu ar kas iš viso pajėgia eiti.

Sutinku, kad reikalingas kompleksinis požiūris į nepilnamečių išnaudojimo krizę ir reikalingos aiškios administracinės priemonės bei procedūros užkirsti kelią piktnaudžiauti. Bet jei tai iš tiesų yra tikėjimo krizė, vargu ar pasaulio įrankiai čia ką padės. Tad bent jau verta būtų šį aspektą rimčiau pasvarstyti. Na, bet kol kas vyskupų susitikimui pateiktų punktų sąraše punkto apie tikėjimo krizę ir būtinumą atgaivinti bei stiprinti Dievo Tautos ištikimybę tikėjimui nėra.

Kas yra „bernardinai“?

Arba kodėl „Bernardinai.lt“ yra nemokama žiniasklaida ir kodėl kviečiame tapti partneriais paremiant.